{"id":8201,"date":"2017-05-06T20:44:21","date_gmt":"2017-05-06T22:44:21","guid":{"rendered":"http:\/\/lki.lt\/?p=8201"},"modified":"2017-05-06T20:44:41","modified_gmt":"2017-05-06T22:44:41","slug":"terminologija-9","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/lki.lt\/en\/terminologija-9\/","title":{"rendered":"Terminologija 9"},"content":{"rendered":"<p class=\"qtranxs-available-languages-message qtranxs-available-languages-message-en\">This page is only available in <a href=\"https:\/\/lki.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8201\" class=\"qtranxs-available-language-link qtranxs-available-language-link-lt\" title=\"Lietuvi\u0173\">Lietuvi\u0173<\/a>. <\/p><p><\/p>\n<p align=\"center\"><strong>TURINYS<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\">\u00a0<strong>TERMINOLOGIJA IR BENDRIN\u0116 KALBA<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\"><strong><em>Jonas Klimavi\u010dius<\/em><\/strong>. Lietuvi\u0173 bendrin\u0117 kalba: ribos ir beribi\u0161kumas, sistema, norma ir kodifikacija 7<\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>TERMINOLOGIJOS ISTORIJA<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\"><strong><em>Stasys Keinys<\/em><\/strong>. Maironis ir m\u016bs\u0173 literat\u016bros mokslo terminologija 26<\/p>\n<p align=\"justify\"><strong><em>Gintautas \u010cesnys<\/em><\/strong>. Lietuvi\u0161ko anatomijos vardyno istorijos metmenys 55<\/p>\n<p align=\"justify\"><strong><em>Angel\u0117 Kaulakien\u0117<\/em><\/strong>. Konstantino \u0160akenio <em>Fizikos<\/em> vadov\u0117lio terminija 66<\/p>\n<p align=\"justify\"><strong><em>Alvydas Umbrasas<\/em><\/strong>. Lietuvos Respublikoje (1918\u20131940) veikusio <em>Baud\u017eiamojo statuto<\/em> vertim\u0173 teis\u0117s terminijos skirtyb\u0117s 78<\/p>\n<p align=\"justify\"><strong><em>Albina Auksori\u016bt\u0117<\/em><\/strong>. Keletas L. Ivinskio augal\u0173 pavadinim\u0173 95<\/p>\n<p align=\"justify\"><em><strong>Palmira Zemlevi\u010di\u016bt\u0117<\/strong><\/em>. Daktaras Jonas Basanavi\u010dius ir jo <em>Medega musu tautiszkai vaistinykystai <\/em>103<\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>I\u0160 U\u017dSIENIO TERMINOLOGIJOS<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\">Terminologija ir vertim\u0173 technologija daugiakalb\u0117je informacin\u0117je visuomen\u0117je (<em><strong>Albina Auksori\u016bt\u0117, Solvita Labanauskien\u0117<\/strong><\/em>) 122<\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>RECENZIJOS, AP\u017dVALGOS<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\">Kazimieras Gaivenis. Lietuvi\u0173 terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys (<strong><em>Jonas Klimavi\u010dius<\/em><\/strong>) 129<\/p>\n<p align=\"justify\">Botanikos vard\u0173 \u017eodynas. Sudar\u0117 R. Jankevi\u010dien\u0117 (<strong><em>Solvita Labanauskien\u0117<\/em><\/strong>) 148<\/p>\n<p align=\"justify\">Profesinio rengimo termin\u0173 ai\u0161kinamasis angl\u0173\u2013lietuvi\u0173 kalb\u0173 \u017eodyn\u0117lis praktikams (<strong><em>Palmira Zemlevi\u010di\u016bt\u0117<\/em><\/strong>) 159<\/p>\n<p align=\"justify\">Naujausi lietuvi\u0161ki termin\u0173 \u017eodynai 2001 (<strong><em>Jolanta Gaivenyt\u0117-Butler<\/em><\/strong>) 164<\/p>\n<p align=\"justify\">Reikalavimai straipsni\u0173 autoriams 170<\/p>\n<p align=\"center\"><strong>SANTRAUKOS<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\">J. Klimavi\u010dius<\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>LIETUVI\u0172 BENDRIN\u0116 KALBA: RIBOS IR BERIBI\u0160KUMAS, SISTEMA,<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>NORMA IR KODIFIKACIJA<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\">Bendrin\u0117 kalba (bk), be abejo, yra tam tikras atsiribojimas nuo tarmi\u0173, ta\u010diau prasminga ir b\u016btina kalb\u0117ti ir apie bk ir vis\u0173 tarmi\u0173 prigimtin\u012f bendrum\u0105. Skirtybi\u0173 yra pavieni\u0173 (net kolizini\u0173) ir sistemini\u0173, bet yra ir sistemini\u0173 bendrybi\u0173 sluoksnis. Bk \u0161nekamasis stilius kalbos funkcija yra artimiausias dialoginei tarmi\u0173 kalb\u0117senai.<\/p>\n<p align=\"justify\">Lietuvi\u0173 kalbos tarm\u0117s yra bk pamatas, ta\u010diau bk yra ir tarmi\u0173 tikroji i\u0161gelb\u0117toja: \u201ePalikta pati sau, kalba lieka susiskaid\u017eiusi \u012f tarmes . Tokiomis s\u0105lygomis ji pasmerkta be galo skaidytis\u201c (F. de Saussure).<\/p>\n<p align=\"justify\">Bk atsiribojimo nuo tarmi\u0173 pradm\u0117 \u2013 tai ra\u0161tas ir knyga, ne\u012fkainojamas taip pat Valstyb\u0117s ir Ba\u017eny\u010dios (krik\u0161to) vaidmuo. Lietuvi\u0173 kalba buvo vartojama LDK valdyme (net nelietuviai jos mok\u0117si), ta\u010diau ji buvo tik viena i\u0161 valstyb\u0117s kalb\u0173 ir, deja, daugiausia \u0161nekamoji, o oficialioji ra\u0161omoji buvo kanceliarin\u0117 slav\u0173. Lietuvi\u0173 kalb\u0105 k\u0117l\u0117 ir \u012f ba\u017eny\u010di\u0105 atne\u0161\u0117 naujo \u2013 dvasinink\u0173 \u2013 luomo naujas m\u0105stymas, pasisuk\u0119s \u012f Vakarus, rodan\u010dius tautini\u0173 bk ideal\u0105 ir gyvus pavyzd\u017eius. Bet tai nebuvo s\u0117kminga \u2013 t\u0117vyn\u0117je prie\u0161 lotyn\u0173 kalb\u0105 laim\u0117jusi lenk\u0173 kalba \u012fsigal\u0117jo ir LDK, galop Lietuva prarado ir valstybingum\u0105 \u2013 liko praeityje ir senoji ra\u0161omoji bk (rytinis ir vidurinis variantai); ne\u012fsigal\u0117jo bevalstybio ir beuniversite\u010dio laikotarpio \u017eemaiti\u0161kasis bk variantas. Gyvybingiausias pasirod\u0117 Ma\u017eosios Lietuvos variantas, gyvav\u0119s kitoje \u2013\u00a0 ne LDK \u2013 valstyb\u0117je, kultivuotas pralaim\u0117jusios, taigi nevalstybin\u0117s konfesijos, tod\u0117l nei\u0161vengiamai nu\u0117j\u0119s regionin\u0117s bk keliu ir i\u0161nyk\u0119s ten, savo t\u0117vonijoje, bet perdav\u0119s savo palikim\u0105, o jis kartu su Petro Kriau\u0161ai\u010dio (t. y. Jono Jablonskio) 1901 m. <em>Lietuvi\u0161kos kalbos gramatika<\/em>, \u012ftvirtinusia \u201epaprast\u0105j\u0105 suvalkie\u010di\u0173 tarm\u0119\u201c, tapo naujosios tikrosios lietuvi\u0173 bk bendrais veldmenimis ir pradmenimis. Beje, K. Donelaitis ten prad\u0117jo tikr\u0105j\u012f menin\u012f stili\u0173. Tautinio atgimimo ir i\u0161sivadavimo spaudoje V. Kudirkos, J. Tumo-Vai\u017eganto ir kit\u0173 talentais su\u0161vito publicistinis stilius. 1922 m. lietuvi\u0173 kalba tapo valstybine. Kanceliarinis stilius jokio lietuvi\u0161ko palikimo negavo, mokslinis mezg\u0117si tik lietuvi\u0173 kalbai tapus \u2013 pirm\u0105 kart\u0105! \u2013 universitetine (laikinojoje sostin\u0117je Kaune). Valstyb\u0117s teatras daug prisid\u0117jo prie bk tarties \u012ftvirtinimo. Ta\u010diau bk \u017eodynas i\u0161\u0117jo tik 1954 m., kai okupacijoje rus\u0173 kalbos teis\u0117s buvo didesn\u0117s.<\/p>\n<p align=\"justify\">Vis d\u0117lto po daugelio istorini\u0173 vingi\u0173 ir pos\u016bki\u0173 \u2013 lietuvi\u0161kos bekalbyst\u0117s savo valstyb\u0117je, keli\u0173 dvikalbys\u010di\u0173, keli\u0173 ra\u0161omosios kalbos variant\u0173, pasiekta auk\u0161\u010diausia kalbos forma \u2013 subrendusi, stabili, diferencijuota bk. Per \u0161imtmet\u012f susidar\u0117 ir nusistov\u0117jo ra\u0161omosios ir \u0161nekamosios bk ir jos vis\u0173 funkcini\u0173 stili\u0173 normos, bk kodifikacija yra mokslin\u0117 (gero teorinio lygio) ir oficiali. Lietuvi\u0173 kalbos valstybiniu statusu ir ugdymu r\u016bpinasi Valstybin\u0117 lietuvi\u0173 kalbos komisija.<\/p>\n<p align=\"justify\">Apie specialiuosius normos ir kodifikacijos dalykus \u017er. p. 16\u201324.<\/p>\n<p align=\"justify\">St. Keinys<\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>Maironis ir m\u016bs\u0173 literat\u016bros terminologija<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\">Straipsnyje reik\u0161m\u0117s ir rai\u0161kos at\u017evilgiu nagrin\u0117jami poeto, dvasininko, mokslininko ir pedagogo Maironio (Jono Ma\u010diulio, 1862\u20131932), garsaus tautos atgimimo dainiaus ir veik\u0117jo, \u201eTrumpoje visuotin\u0117s literat\u016bros istorijoje\u201c (1926 m.) vartojami literat\u016bros mokslo ir negaus\u016bs kalbotyros ir leidybos bei teatro terminai.<\/p>\n<p align=\"justify\">Reik\u0161m\u0117s at\u017evilgiu literat\u016bros mokslo termin\u0173 i\u0161skirti \u0161ie pagal gausum\u0105 sud\u0117styti skyriai: 1) literat\u016bros ir k\u016brini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 bei \u017eanr\u0173 \u012fvardijimai, 2) su literat\u016bros k\u016bryba ir k\u016briniais susij\u0119 ypatybi\u0173 ir veiksm\u0173 \u012fvardijimai, 3) literat\u016bros k\u016br\u0117j\u0173 ir atlik\u0117j\u0173 \u012fvardijimai, 4) bendrieji literat\u016bros mokslo terminai, 5) turinio ir rai\u0161kos (formos) priemoni\u0173 \u012fvardijimai, 6) k\u016brini\u0173 dali\u0173 \u012fvardijimai ir 7) k\u016brini\u0173 veik\u0117j\u0173 \u012fvardijimai. Daroma i\u0161vada, kad tiriamu at\u017evilgiu Maironio vartojama literat\u016bros mokslo terminologija yra gausi (i\u0161 viso beveik 1000 termin\u0173), \u012fvairi ir gana detali.<\/p>\n<p align=\"justify\">Rai\u0161kos at\u017evilgiu daugiausia (beveik du tre\u010ddaliai vis\u0173 termin\u0173) vartojama sud\u0117tini\u0173 termin\u0173. Did\u017eiausia j\u0173 dalis yra sudaryta i\u0161 dviej\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 ir tik ma\u017eiau negu ketvirtadalis \u2013 tri\u017eod\u017eiai. Ilgesni\u0173 termin\u0173 t\u0117ra vienetai. Sud\u0117tiniai terminai dar nagrin\u0117jami pa\u017eymini\u0173 rai\u0161kos bei d\u0117men\u0173 kilm\u0117s at\u017evilgiu. Did\u017eioji viena\u017eod\u017ei\u0173 termin\u0173 dalis yra vadinamieji tarptautiniai terminai. Ap\u017evelgti skolini\u0173 adaptacijos, lietuvi\u0161k\u0173 termin\u0173 darybos bei i\u0161imt\u012f sudarantys ra\u0161ybos atvejai.<\/p>\n<p align=\"justify\">Apibendrinant daroma i\u0161vada, kad Maironis vartojo nema\u017eai pradinio dabartin\u0117s bendrin\u0117s kalbos formavimosi tarpsnio termin\u0173, ta\u010diau kartu pri\u0117m\u0117 ir spar\u010diai XX a. antrame ir tre\u010diame de\u0161imtmetyje diegtus ir dabar tebevartojamus naujus terminus bei sen\u0173j\u0173 termin\u0173 variantus. D\u0117l to jo darbe gausoka termin\u0173 sinonim\u0173 ir variant\u0173.<\/p>\n<p align=\"justify\">G. \u010cesnys<\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>LIETUVI\u0160KO ANATOMIJOS VARDYNO ISTORIJOS METMENYS<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\">Lietuvi\u0161ko anatomijos vardyno prad\u017eia \u2013 1620 metai, kada buvo i\u0161leistas Konstantino Sirvydo (1579\u20131631) lenk\u0173\u2013lotyn\u0173\u2013lietuvi\u0173 kalb\u0173 \u017eodynas. Pirmuosiuose medicinin\u0117s publicistikos bandymuose Vincas Kudirka (1858\u20131899) vartojo jau \u012fsigal\u0117jusius anatomijos pavadinimus. Lietuvi\u0161ko anatomijos vardyno, kaip pavadinim\u0173 sistemos, pradininkas buvo Jonas Basanavi\u010dius (1851\u20131927). Tarpukario metais Jurgis \u017dilinskas (1885\u20131957) ir jo kolegos m\u0117gino suvienodinti sistem\u0105. Petras Avi\u017eonis (1875\u20131939) suk\u016br\u0117 nepriekai\u0161ting\u0105 akies vardyn\u0105 ir oftalmologijos terminus. Po Antrojo pasaulinio karo lietuvi\u0161kas anatomijos vardynas buvo kuriamas ver\u010diant rusi\u0161kus vadov\u0117lius, rengiant original\u0173 lietuvi\u0161k\u0105 anatomijos vadov\u0117l\u012f universiteto studentams (1972, 1984), taip pat s\u0117kmingai rengiant \u201eMedicinos termin\u0173 \u017eodyn\u0105\u201c (1980). Ypa\u010d pasi\u017eym\u0117jo Salezijus Pavilonis (1919\u20131998) ir Kazimieras Tama\u0161auskas (1936\u20131998). Vis d\u0117lto lietuvi\u0161kas anatomijos vardynas dar tobulintinas, ir ateities kart\u0173 anatomai tur\u0117s daug k\u0105 padaryti.<\/p>\n<p align=\"justify\">A. Kaulakien\u0117<\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>Konstantino \u0160akenio <em>Fizikos<\/em> vadov\u0117lio terminija<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\">K. \u0160akenio <em>Fizikos<\/em> vadov\u0117lis buvo i\u0161leistas 1920 m. J\u012f sudar\u0117 trys dalys, i\u0161\u0117jusios atskiromis knygomis: I d. Mechanika \u2013 \u0160ilima; II d. Magnetas. Elektra (77 p.); III d. \u0160viesa. Garsas. Energija ir darbas (97 p.). \u0160io trij\u0173 dali\u0173 fizikos vadov\u0117lio gimnazijoms nuo 1920 m. iki 1940 m. buvo i\u0161leisti 5 leidimai.<\/p>\n<p align=\"justify\">Straipsnyje analizuojami 1920 m. i\u0161leisto K. \u0160akenio vadov\u0117lio terminija. I\u0161 analiz\u0117s galima daryti tokias i\u0161vadas. Pirma, K. \u0160akenio, kaip ir kit\u0173 pirmtak\u0173 bei am\u017einink\u0173 (P. Vilei\u0161io, I. Kon\u010diaus) ra\u0161t\u0173 <em>Fizikos<\/em> vadov\u0117lio terminija r\u0117m\u0117si tvirtu pamatu \u2013 lietuvi\u0161ka leksika. Dauguma vadov\u0117lio \u017eod\u017ei\u0173 paimta i\u0161 gyvosios kalbos. Antra, vadov\u0117lyje akivaizd\u016bs termin\u0173 norminimo kriterijai: randasi pagr\u012fstoji termin\u0173 sinonimija, termin\u0173 subordinacija, termin\u0173 reik\u0161mi\u0173 i\u0161skyrimas. Tre\u010dia, i\u0161 termin\u0173 varianti\u0161kumo ir sinonimijos galima spr\u0119sti, kad tuo metu fizikos terminija buvo tebekuriama ir pasi\u017eym\u0117jo visomis kuriamojo terminijos tarpsnio ypatyb\u0117mis.<\/p>\n<p align=\"justify\">A. Umbrasas<\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>LIETUVOS RESPUBLIKOJE (1918\u20131940) VEIKUSIO BAUD\u017dIAMOJO<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>STATUTO VERTIM\u0172 TEIS\u0116S TERMINIJOS SKIRTYB\u0116S<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\">Per nepriklausomos Lietuvos gyvavimo laikotarp\u012f (1918\u20131940) originalaus baud\u017eiamojo statuto parengta nebuvo. Nuo pat 1918 m. \u010dia galiojo Rusijos baud\u017eiamieji \u012fstatymai, tarp j\u0173 \u2013 1903 m. <em>Baud\u017eiamasis statutas<\/em> (\u0423\u0433\u043e\u043b\u043e\u0432\u043d\u043e\u0435 \u0443\u043b\u043e\u0436\u0435\u043d\u0438\u0435). Straipsnyje nagrin\u0117jamos teis\u0117s terminijos skirtyb\u0117s min\u0117to Baud\u017eiamojo statuto vertimuose \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 (lyginami 1919, 1931 ir 1931 metais pasirod\u0119 vertimai). I\u0161 viso rasta apie 200 skirtum\u0173. Jie analizuojami ir grupuojami pagal rai\u0161k\u0105. Kalbama ir apie termin\u0173 taisyklingum\u0105, tikslum\u0105. Daroma i\u0161vada, kad 1919 ir 1931 m. vertimai skiriasi labai nedaug. Labiausiai teis\u0117s terminija pakeista 1934 m. vertime \u2013 \u010dia ji artimiausia \u0161iandieninei. Manoma, kad dauguma termin\u0173 skirtum\u0173 vertimuose yra atsirad\u0119 d\u0117l to, jog buvo tobulinama terminija. Dalies skirtum\u0173 atsiradim\u0105 vertimuose l\u0117m\u0117 ir tai, kad buvo taisomos 1919 m. vertimo klaidos ir netikslumai. Straipsnyje akcentuojama 1918\u20131940 m. kurtos terminijos reik\u0161m\u0117 \u0161iandieninei teis\u0117s kalbai.<\/p>\n<p align=\"justify\">A. Auksori\u016bt\u0117<\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>KELETAS L. IVINSKIO AUGAL\u0172 PAVADINIM\u0172<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\">Straipsnyje ra\u0161oma apie kelet\u0105 augal\u0173, kurie \u012fvairioje literat\u016broje \u012fvardijami lotyni\u0161kais skoliniais. XIX a. \u0161viet\u0117jas L. Ivinskis savo rankra\u0161tyje \u201ePrigimt\u016bmen\u0117\u201c jau buvo aptariamus augalus \u012fvardij\u0119s lietuvi\u0161kais naujadarais. Straipsnyje ir nagrin\u0117jami L. Ivinskio teikti augal\u0173 vardai. Vien\u0173 L. Ivinskio vartot\u0173 pavadinim\u0173 daryba ir motyvacija neai\u0161ki (<em>dom\u0117tis, nertys, saistris, segluvys, stapas, s\u016bblas, \u0161ievis<\/em>), antr\u0173 \u2013 daryba ai\u0161ki, tik netiksli motyvacija (<em>antk\u016blis, kvepen\u0117, kumpotris, pakeltis, plunksnerys, ponarvis, proplaukis, razgytras<\/em>, <em>\u017ealsv\u0117sis<\/em>, <em>\u017eyblonis<\/em>), o tre\u010di\u0173 jo teikt\u0173 augal\u0173 vard\u0173 ir daryba, ir motyvacija ai\u0161ki (<em>gra\u017eulas, la\u0161\u016bklis, lendr\u0117l\u0117, saul\u0117tra, skar\u016bnis, skiauter\u016bnas, \u0161irdokl\u0117<\/em>). Pastarieji pavadinimai gal\u0117t\u0173 pakeisti \u0161iandien vartojamus lotyni\u0161kus skolinius.<\/p>\n<p align=\"justify\">P. Zemlevi\u010di\u016bt\u0117<\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>Daktaras Jonas Basanavi\u010dius ir jo <em>Medega musu<\/em><\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\"><strong><em>tautiszkai vaistinykystai<\/em><\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\">Straipsnyje kalbama apie lietuvi\u0173 tautos atgimimo T\u0117vo daktaro Jono Basanavi\u010diaus (1851\u20131927) 1898 m. Varnoje (Bulgarija) para\u0161yt\u0105 liaudies medicinos termin\u0173 \u017eodyn\u0117l\u012f <em>Medega musu tautiszkai vaistinykystai<\/em>. \u017dodyn\u0117lio terminai nagrin\u0117jami pagal reik\u0161m\u0119 ir rai\u0161k\u0105 bei lyginami su <em>Medicinos termin\u0173 \u017eodynu<\/em> ir<em> Lietuvi\u0173 kalbos \u017eodynu<\/em>. Reik\u0161m\u0117s at\u017evilgiu <em>Medegos <\/em>terminai daugiausia pavadina \u012fvairias \u017emoni\u0173 ligas. Termin\u0173 gausumu pasi\u017eymi infekcini\u0173, odos lig\u0173, chirurgijos ir traumatologijos, nerv\u0173 sistemos ir vir\u0161kinimo trakto lig\u0173 pavadinimai. Dr. J. Basanavi\u010diaus terminija yra lietuvi\u0161kesn\u0117, liaudi\u0161kesn\u0117 nei dabartin\u0117 mokslin\u0117 pernelyg sutarptautinta medicinos terminija. Rai\u0161kos at\u017evilgiu did\u017eioji dalis termin\u0173 yra viena\u017eod\u017eiai. Dauguma lietuvi\u0161k\u0173 termin\u0173 yra paprastieji \u017eod\u017eiai, pvz.: <em>drugys, plautis, vilkas<\/em>. Nema\u017eai lietuvi\u0161k\u0173 viena\u017eod\u017ei\u0173 termin\u0173 yra vediniai. Yra \u0161iek tiek skolini\u0173 ir hibrid\u0173. Sud\u0117tini\u0173 termin\u0173 yra \u017eymiai ma\u017eiau. \u017dodyn\u0117lio terminus palyginus su <em>Lietuvi\u0173 kalbos \u017eodyno<\/em> duomenimis daroma i\u0161vada, kad did\u017eioji dauguma <em>Medegos<\/em> \u017eod\u017ei\u0173 yra pla\u010diai vartojami, ta\u010diau yra ir siaurai paplitusi\u0173, taip pat nefiksuot\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 (ar j\u0173 reik\u0161mi\u0173) ir \u017eod\u017ei\u0173 jungini\u0173. Taigi <em>Medega <\/em>yra reik\u0161minga lietuvi\u0161kosios medicinos terminologijos istorijai ir neabejotinai turi i\u0161liekam\u0105j\u0105 vert\u0119, nes jos i\u0161skirtinis ir svarbiausias bruo\u017eas yra termin\u0173 lietuvi\u0161kumas.<\/p>\n<p align=\"justify\">A. Auksori\u016bt\u0117, S. Labanauskien\u0117<\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>Terminologija ir vertim\u0173 technologija daugiakalb\u0117je<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>informacin\u0117je visuomen\u0117je<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\">Straipsnyje pristatoma 2002 m. spalio 21\u201325 dienomis Rygoje vykusi tarptautin\u0117 terminologijos konferencija <em>Terminologija ir vertim\u0173 technologija daugiakalb\u0117je informacin\u0117je visuomen\u0117je<\/em>, skirta 110-osioms E. Drezeno gimimo metin\u0117ms. Trumpai ap\u017evelgiami \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173 mokslinink\u0173 prane\u0161imai.<\/p>\n<p align=\"justify\">J. Klimavi\u010dius<\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>Kazimieras Gaivenis. Lietuvi\u0173 terminologija: teorijos ir<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>tvarkybos metmenys<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\">Analitin\u0117 K. Gaivenio (vieno \u017eymiausi\u0173 lietuvi\u0173 terminolog\u0173) knygos <em>Lietuvi\u0173 terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys<\/em> (V., 2002) recenzija. Aptariami knygos privalumai ir tr\u016bkumai.<\/p>\n<p align=\"justify\">S. Labanauskien\u0117<\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>Botanikos vard\u0173 \u017eodynas. Sudar\u0117 R. Jankevi\u010dien\u0117<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\">Recenzuojamas 1998 m. <em>Botanikos vard\u0173 \u017eodynas<\/em>. Aptariami vardyno tr\u016bkumai, \u017eodynas lyginamas su ankstesniais botanikos \u017eodynais.<\/p>\n<p align=\"justify\">P. Zemlevi\u010di\u016bt\u0117<\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>Profesinio rengimo termin\u0173 ai\u0161kinamasis angl\u0173\u2013lietuvi\u0173<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>kalb\u0173 \u017eodyn\u0117lis praktikams<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\">Kriti\u0161kai vertinamas 1998 m. i\u0161leistas <em>Profesinio rengimo termin\u0173 ai\u0161kinamasis angl\u0173\u2013lietuvi\u0173 kalb\u0173 \u017eodyn\u0117lis praktikams<\/em> (pareng\u0117 V. Rimkevi\u010dien\u0117 ir kt.). Teigiama, kad \u017eodyn\u0117lis parengtas neatsakingai.<\/p>\n<p align=\"justify\">J. Gaivenyt\u0117-Butler<\/p>\n<p align=\"justify\"><strong>Naujausi lietuvi\u0161ki termin\u0173 \u017eodynai 2001<\/strong><\/p>\n<p align=\"justify\">Tradicinis <em>Terminologijos<\/em> skyrelis. Pristatoma 17 2001 m. i\u0161leist\u0173 \u017eodyn\u0173.<\/p>\n<p><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p class=\"qtranxs-available-languages-message qtranxs-available-languages-message-en\">This page is only available in <a href=\"https:\/\/lki.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8201\" class=\"qtranxs-available-language-link qtranxs-available-language-link-lt\" title=\"Lietuvi\u0173\">Lietuvi\u0173<\/a>. <\/p>\n<p>Kasmetinis t\u0119stinis Lietuvi\u0173 kalbos instituto leidinys.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":8202,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[100],"tags":[],"class_list":["post-8201","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-terminologija"],"permalink_manager":null,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8201","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8201"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8201\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8204,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8201\/revisions\/8204"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8202"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8201"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8201"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8201"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}