{"id":8182,"date":"2017-05-06T19:38:28","date_gmt":"2017-05-06T21:38:28","guid":{"rendered":"http:\/\/lki.lt\/?p=8182"},"modified":"2017-07-28T11:41:38","modified_gmt":"2017-07-28T13:41:38","slug":"terminologija-8","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/lki.lt\/en\/terminologija-8\/","title":{"rendered":"Terminologija 8"},"content":{"rendered":"

This page is only available in Lietuvi\u0173<\/a>. <\/p>

<\/p>\n

TURINYS<\/strong><\/p>\n

Lietuvi\u0173 terminologija \u2013 dabartis ir istorija \u2013 kaip lietuvi\u0161kos trobos du galai.
\nBendrin\u0117s kalbos pagrind\u0117jo Jono Jablonskio pernyk\u0161t\u0119 sukakt\u012f tarsi palydint ir bendrin\u0117s kalbos pirmosios gramatikos, Jo para\u0161ytos, \u0161imtmet\u012f sutinkant net dviejuose straipsniuose aktualiai skleid\u017eiasi ir m\u016bs\u0173 terminologijos t\u0117vo gausaus palikimo dalis \u2013 su r\u016bpes\u010diu, kad neb\u016bt\u0173 u\u017emir\u0161tamas, \u0161vaistomas, o kaip paveldas b\u016bt\u0173 branginamas ir vartojamas. I\u0161 Nr. 7 t\u0119siama J. Bal\u010dikonio terminologijos tema, taigi kalbotyros termin\u0173 istorija nagrin\u0117jama irgi dviejuose straipsniuose.
\nDar Pirmosios nepriklausomyb\u0117s met\u0173 teis\u0117s terminijos k\u016brimas, L. Ivinskio naujadara, mokinio<\/em> istorija \u2013 nuo K. Sirvydo iki J. Jablonskio. Gal su Terminologijos komisijos 80-me\u010dio \u017eyme terminologijos istorijos kryptis darosi \u2013 kaip ir dera \u2013 esmin\u0117, perspektyvi.
\nTerminizacijos, transterminizacijos, transemantizacijos, termin\u0173 sinonimijos ir antonimijos teorin\u0117mis mintimis ir moksline praktine analize darosi reik\u0161minga lingvistin\u0117 terminologijos problematika.
\nNet trimis publikacijomis lietuvi\u0173 terminologija susisieja su artimiausi\u0173 ir su Vakar\u0173 bei Ryt\u0173 kaimyn\u0173 teorijomis, darb\u0173 kryptimis, faktografija, net su terminijos tvarkybos tarptautiniais dalykais.
\nTermin\u0173 si\u016blym\u0173 ir svarstyb\u0173 skyrius \u2013 m\u016bs\u0173 nuolatinis r\u016bpestis. \u0160\u012fkart jame gyvai ir nuotaikingai rei\u0161kiasi lietuvi\u0173 terminologijos ilg\u0173 met\u0173 spiritus movens<\/em> Kazimieras Gaivenis.
\nGausi lietuvi\u0173 ir latvi\u0173 terminologijos bibliografija.<\/p>\n

T U R I N Y S<\/strong><\/p>\n

TERMINOLOGIJA IR DABARTIS<\/strong>
\nJ. Klimavi\u010dius. K\u0105 Jablonskis padar\u0117 geografijai
\nir kas su tuo daroma 7
\nA. Kaulakien\u0117. Terminizacija: semantiniai dariniai
\nir vertiniai 28
\nP. Zemlevi\u010di\u016bt\u0117. Sinoniminiai \u201eMedicinos enciklopedijos\u201c
\nterminai 34<\/p>\n

TERMINOLOGIJOS ISTORIJA<\/strong>
\nSt. Keinys. 1901 m. Petro Kriau\u0161ai\u010dio \u201eLietuvi\u0161kos kalbos
\ngramatikos\u201c kalbos mokslo terminai 50
\nR. Andriu\u0161kait\u0117. J. Bal\u010dikonio kalbotyros termin\u0173 antonimai 65
\nA. Umbrasas. Teis\u0117s terminijos pad\u0117tis Lietuvoje
\n1918\u20131940 metais 76
\nA. Auksori\u016bt\u0117. L. Ivinskio mineralogijos naujadarai 95
\nV. Drotvinas. I\u0161 \u017eod\u017eio mokinys<\/em> istorijos 112<\/p>\n

I\u0160 U\u017dSIENIO TERMINOLOGIJOS<\/strong>
\nJ. Gaivenyt\u0117-Butler, A. Auksori\u016bt\u0117. U\u017esienio terminologijos
\nmokykl\u0173 ap\u017evalga 119
\nA. Genelyt\u0117. Tarptautinis botanikos nomenklat\u016bros kodeksas
\nir lietuvi\u0173 terminologija 130<\/p>\n

SVARSTYMAI, SI\u016aLYMAI<\/strong>
\nK. Gaivenis. Keletas pastab\u0173 apie sistematikos terminij\u0105 138<\/p>\n

TERMINIJOS SMULKMENOS IR LEIDINIAI<\/strong>
\nA. Kaulakien\u0117. Naujausi projekto \u201eLogo mokyklai\u201c leidiniai 144
\nJ. Gaivenyt\u0117-Butler. Naujausi lietuvi\u0161ki termin\u0173 \u017eodynai 146
\nR. Kva\u0161yt\u0117. 1996\u20132000 m. Latvijoje i\u0161leist\u0173 termin\u0173
\n\u017eodyn\u0173 bibliografija 152<\/p>\n

Reikalavimai straipsni\u0173 autoriams 158<\/p>\n

S A N T R A U K O S<\/strong><\/p>\n

K\u0104 JABLONSKIS PADAR\u0116 GEOGRAFIJAI IR KAS SU TUO DAROMA
\n<\/strong>
\nPirm\u0105j\u0105 Lietuvos Respublikos nepriklausomyb\u0119 bendrin\u0117s kalbos (ir terminologijos) t\u0117vas Jonas Jablonskis 1918 m. pasitiko su lietuvi\u0161kais geografijos terminais dienovidinis, pusiaujas, a\u0161igalis, atogr\u0105\u017ea, vandenynas, \u017eemynas, ledynas, ugnikalnis, akiratis.<\/em> Ta\u010diau tada nebuvo geografijos termin\u0173 \u017eodyno ir bendrin\u0117s kalbos norminamojo \u017eodyno, tod\u0117l jie nesp\u0117jo gerai \u012fsitvirtinti. Sovietme\u010diu, lietuvi\u0173 kalbai tarptautini\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 vartojimu art\u0117jant prie rus\u0173 kalbos, juos \u0117m\u0117 stelbti vadinamieji tarptautiniai terminai meridianas, ekvatorius, polius, tropikas, okeanas, kontinentas, gle\u010deris, vulkanas, horizontas.<\/em> Jablonskio buvo daryta pana\u0161iau \u012f lenk\u0173 ir vokie\u010di\u0173 kalbas, kuriose \u017eymu kalbos gryninimas (purizmas). Rus\u0173 kalboje rusi\u0161k\u0173 atitikmen\u0173 \u010dia ma\u017eai \u2013 tik \u043c\u0430\u0442\u0435\u0440\u0438\u043a \u2013 \u043a\u043e\u043d\u0442\u0438\u043d\u0435\u043d\u0442, \u043b\u0435\u0434\u043d\u0438\u043a \u2013 \u0433\u043b\u0435\u0442\u0447\u0435\u0440, \u043a\u0440\u0443\u0433\u043e\u0437\u043e\u0440 \u2013 \u0433\u043e\u0440\u0438\u0437\u043e\u043d\u0442.<\/em> Antrojoje nepriklausomyb\u0117je rei\u0161kiasi inercija \u2013 geroms permainoms reikia daug pastang\u0173. Jablonskio sulietuvinti matematikos terminai i\u0161liko beveik nepajudinti. Tai l\u0117m\u0117 ne tiek matematinio protavimo grie\u017etumas, kiek sociolingvistin\u0117s prie\u017eastys \u2013 \u0161ios termin\u0173 grup\u0117s vartojimo u\u017edarumas.<\/p>\n

TERMINIZACIJA: SEMANTINIAI DARINIAI IR VERTINIAI<\/strong><\/p>\n

Terminizacija yra dvilypis procesas: vienu atveju terminizuojami bendrines kalbos ir tarmi\u0173 \u017eod\u017eiai, o kitu atveju \u2013 gretim\u0173 sri\u010di\u0173 terminai. Pavadinimas paprastai perkeliamas, kai vienos \u017eod\u017eio reik\u0161m\u0117s pagrindu sudaroma kita reik\u0161m\u0117. Tokia reik\u0161m\u0117 yra semantinis darinys.
\nTa\u010diau gana sunku nustatyti, kuris terminas yra terminizuotas ar transterminizuotas, ypa\u010d kai svetimkalb\u0117s sememos pavadinamos savomis leksemomis. Tuomet atsiranda semantiniai vertiniai.
\nKompiuterijos termin\u0173 mikrosistemos narius \u2013 kart\u0105, \u0161eim\u0105<\/em> \u2013 galima laikyti ir tarptautiniais semantiniais vertiniais, ir transterminizuotais sociologijos terminais.<\/p>\n

SINONIMINIAI \u201eMEDICINOS ENCIKLOPEDIJOS\u201c TERMINAI<\/strong><\/p>\n

Straipsnyje nagrin\u0117jama lietuvi\u0173 kalboje vartojam\u0173 tarptautini\u0173 ir lietuvi\u0161k\u0173 medicinos termin\u0173 sinonimija. Med\u017eiaga surinkta i\u0161 dvitom\u0117s \u201eMedicinos enciklopedijos\u201c (Vilnius, 1991, 1993). Joje yra 291 t\u0105 pa\u010di\u0105 s\u0105vok\u0105 \u012fvardijanti sinonimini\u0173 termin\u0173 eilut\u0117. \u201eMedicinos enciklopedijoje\u201c da\u017eniausiai pagrindiniu laikomas viena\u017eodis tarptautinis terminas (179 sinonimini\u0173 termin\u0173 eilut\u0117s), o jo lietuvi\u0161ki sinonimai b\u016bna nevienodos sud\u0117ties \u2013 viena\u017eod\u017eiai arba sud\u0117tiniai. Daugiausia yra atvej\u0173, kai viena\u017eod\u012f tarptautin\u012f termin\u0105 atitinka sud\u0117tinis dvi\u017eodis ir viena\u017eodis lietuvi\u0161kas sinonimas (80 ir 60 sinonimini\u0173 termin\u0173 eilu\u010di\u0173, pvz.: adventicija,<\/strong> i\u0161orinis dangalas, paramnezija<\/strong>, apgauli atmintis; anestezija,<\/strong> nejautra, maliarija,<\/strong>drugys<\/em>). Pirmyb\u0117 lietuvi\u0161kam terminui teikiama gerokai re\u010diau (111 sinonimini\u0173 termin\u0173 eilu\u010di\u0173). Pagrindinis lietuvi\u0161kas terminas b\u016bna viena\u017eodis arba sud\u0117tinis. Jo tarptautiniai sinonimai yra viena\u017eod\u017eiai. Daugiausia atvej\u0173, kai lietuvi\u0161kas terminas yra viena\u017eodis (74 sinonimini\u0173 termin\u0173 eilut\u0117s, pvz.: apsinuodijimas,<\/strong> intoksikacija, i\u0161trauka, <\/strong>ekstraktas<\/em>), kai dvi\u017eodis ar tri\u017eodis \u2013 ma\u017eiau (27 ir 5 sinonimini\u0173 termin\u0173 eilut\u0117s, pvz.: plau\u010di\u0173 u\u017edegimas<\/strong>, pneumonija; kar\u0161t\u012f ma\u017einantys vaistai<\/strong>, antipiretikai<\/em>).<\/p>\n

1901 M. PETRO KRIAU\u0160AI\u010cIO \u201eLIETUVI\u0160KOS KALBOS GRAMATIKOS\u201c KALBOS MOKSLO TERMINAI<\/strong><\/p>\n

Straipsnyje ap\u017evelgiamas pirmojoje lietuvi\u0161koje norminamojoje lietuvi\u0173 kalbos gramatikoje \u2013 Petro Kriau\u0161ai\u010dio (tai \u017eymaus kalbininko Jono Jablonskio slapyvardis) \u201eLietuvi\u0161kos kalbos gramatikoje\u201c (Til\u017e\u0117, 1901) \u2013 vartojam\u0173 termin\u0173 pateikimas, nagrin\u0117jami termin\u0173 sinonimai bei variantai ir sandaros bei darybos dalykai, gvildenamas t\u0173 termin\u0173 likimo klausimas. Atkreiptas d\u0117mesys, kad daugma\u017e prie tre\u010ddalio termin\u0173 skliaustuose yra prid\u0117ti j\u0173 lotyni\u0161ki atitikmenys, kurie gali b\u016bti laikomi lietuvi\u0161k\u0173 termin\u0173 reik\u0161m\u0117s ai\u0161kinimais. Apytikriai pus\u0117 \u0161ios gramatikos termin\u0173 teb\u0117ra vartojama kaip lietuvi\u0173 kalbos morfologijos (j\u0173 gramatikoje daugiausia), fonetikos, sintaks\u0117s ar bendrieji kalbotyros terminai ir dabar.<\/p>\n

J. BAL\u010cIKONIO KALBOTYROS TERMIN\u0172 ANTONIMAI<\/strong><\/p>\n

\u0160iame straipsnyje tiriami J. Bal\u010dikonio darbuose vartoti kalbotyros termin\u0173 antonimai. Med\u017eiaga tyrimui rinkta i\u0161 J. Bal\u010dikonio \u201eRinktini\u0173 ra\u0161t\u0173\u201c ir rankra\u0161tinio J. Otrembskio \u201eLietuvi\u0173 kalbos gramatikos\u201c vertimo.
\nI\u0161tyrus 142 antonim\u0173 poras kalbotyros termin\u0173 sistemoje, nustatyta, kad termin\u0173 reik\u0161m\u0117s prie\u0161yb\u0117 kuriama dviem b\u016bdais: leksiniu ir darybiniu. Tirtoje terminijoje vyrauja darybini\u0173 antonim\u0173 poros (44,44% vis\u0173 antonim\u0173). Prie\u0161ing\u0105 reik\u0161m\u0119 jiems suteikia prie\u0161d\u0117liai, re\u010diau \u2013 prie\u0161ingos reik\u0161m\u0117s sudurtini\u0173 termin\u0173 \u0161aknys.
\nBeveik tokie pat gaus\u016bs leksiniai antonimai \u2013 jie sudaro 40,28% antonim\u0173. Jie \u017eymi arba dichotominiu principu skiriamas s\u0105vokas (susij\u0119 kontradikcin\u0117s prie\u0161yb\u0117s santykiu), arba ribines termin\u0173 lauko s\u0105vokas (susij\u0119 kontrarin\u0117s prie\u0161yb\u0117s santykiu). Jiems artimas tre\u010diasis termin\u0173 antonim\u0173 tipas \u2013 terminologin\u0117s reik\u0161m\u0117s antonimai (15%). \u0160io tipo antonimai skiriami tik terminologijos sistemoje, nes j\u0173 prie\u0161yb\u0119 kuria ne leksin\u0117, bet terminologin\u0117 reik\u0161m\u0117. Paprastai jie \u017eymi viena kitai prie\u0161inamas s\u0105vokas.<\/p>\n

TEIS\u0116S TERMINIJOS PAD\u0116TIS LIETUVOJE 1918 \u2013 1940 METAIS<\/strong><\/p>\n

1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomyb\u0119 lietuvi\u0173 kalba pirm\u0105 kart\u0105 pateko \u012f valstyb\u0117s valdymo ir kitas vie\u0161ojo gyvenimo sritis. Prireik\u0117 lietuvi\u0161kos teis\u0117s terminijos, kuri\u0105 nedelsiant buvo imtasi kurti. Straipsnyje pateikiama \u012fvairi\u0173 su teis\u0117s terminija susijusi\u0173 kuriam\u0173j\u0173 ir norminam\u0173j\u0173 darb\u0173 1918\u20131940 metais ap\u017evalga. Darbe bene pirm\u0105 kart\u0105 pla\u010diau pristatomas rankra\u0161tinis 1920 m. teis\u0117s termin\u0173 \u017eodynas. Nema\u017eai d\u0117mesio skiriama ir organizuotai dirbtai teis\u0117s terminijos norminamajai veiklai \u2013 apra\u0161omi Terminologijos komisijos prie \u0160vietimo ministerijos (1921\u20131926) ir Valstyb\u0117s Tarybos Terminologin\u0117s komisijos (1939\u20131940) nuopelnai teis\u0117s kalbai. Pateikiama \u012fvairi\u0173 teis\u0117s terminologijos duomen\u0173 i\u0161 to meto spaudos. Supa\u017eindinama su Lietuvos nacionalin\u0117s M. Ma\u017evydo bibliotekos rankra\u0161\u010di\u0173 skyriuje saugomu teis\u0117s termin\u0173 s\u0105ra\u0161o ma\u0161inra\u0161\u010diu. U\u017esimenama ir apie galimai nusl\u0117ptus pirmojo spausdinto teis\u0117s termin\u0173 \u017eodyno (\u201eTeisini\u0173 termin\u0173 \u017eodynas\u201c. Sud. A. \u017diurlys. V., 1954 m.) autorius ir \u0161altinius. Straipsnyje norima pabr\u0117\u017eti, kad b\u016btent 1918\u20131940 metais buvo pad\u0117ti lietuvi\u0173 teis\u0117s terminijos pamatai.<\/p>\n

L. IVINSKIO MINERALOGIJOS NAUJADARAI
\n<\/strong>
\nL. Ivinskis (1810\u20131881) pirmojoje savo rankra\u0161\u010dio \u201ePrigimt\u016bmen\u0117\u201c dalyje pateik\u0117 per 400 geografijos ir mineralogijos termin\u0173. Jo pateikti mineralogijos naujadarai sudaro per penktadal\u012f vis\u0173 \u0161ioje dalyje pateikt\u0173 termin\u0173. \u0160iek tiek daugiau nei pus\u0119 L. Ivinskio naujadar\u0173 sudaro vediniai, o likusi\u0105 dal\u012f \u2013 d\u016briniai. Vedini\u0173 grup\u0117je daugiausia sudaryta priesag\u0173 vedini\u0173 mineralams pavadinti. L. Ivinskis vedinius dar\u0117 ne tik su dariais lietuvi\u0173 kalbos darybos formantais, pvz.: priesagomis -enis, -en\u0117, -ainis, -\u016bnas<\/em>, prie\u0161d\u0117liu pa-,<\/em> bet ir su menkai dariais, pvz.: priesagomis –\u0117tras, -einis, -eitis, -\u0117tis<\/em>, prie\u0161d\u0117liais pro-, san-<\/em>. Jo sudaryti sudurtiniai terminai atitinka dariausius dabartin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos d\u016brybos tipus, ta\u010diau daugelio d\u016brini\u0173 sand\u0173 pamatiniai \u017eod\u017eiai yra ne\u012fprasti ir neb\u016bdingi bendrinei lietuvi\u0173 kalbai, pvz.: k\u016blis, kalkis, gel\u017eis, skiltis.<\/em>
\nL. Ivinskio sukurti mineral\u0173 pavadinimai prakti\u0161kai neprigijo ir dabartin\u0117je terminologijoje nevartojami, matyt, ne vien d\u0117l to, kad \u201ePrigimt\u016bmen\u0117\u201c nebuvo i\u0161spausdinta ir pla\u010diau ne\u017einoma, bet ir d\u0117l to, kad kai kurie jo naujadarai buvo ne\u012fprasti, netiksliai motyvuoti.<\/p>\n

I\u0160 \u017dOD\u017dIO MOKINYS<\/em> ISTORIJOS<\/strong><\/p>\n

Paprastai laikoma, kad termin\u0105 mokinys<\/em> u\u017era\u0161\u0117 Antanas Ju\u0161ka XIX a. antrojoje pus\u0117je ir \u012fteisino Jonas Jablonskis.
\nStraipsnyje pateikiame duomen\u0173, kad mokinys<\/em> fiksuotas jau XVII a. Konstantino Sirvydo ir XVIII a. Ma\u017eosios Lietuvos rankra\u0161tiniame vad. Krauz\u0117s vokie\u010di\u0173\u2013lietuvi\u0173 kalb\u0173 \u017eodyne.<\/p>\n

U\u017dSIENIO TERMINOLOGIJOS MOKYKL\u0172 AP\u017dVALGA\u00a0<\/strong><\/p>\n

Straipsnyje supa\u017eindinama su dviem pagrindin\u0117mis terminologijos mokyklomis: Vienos ir rus\u0173. Ap\u017evelgiami svarbiausi Vienos mokyklos pradininko austr\u0173 mokslininko E. W\u00fcsterio ir jo pasek\u0117j\u0173 darbai. Nagrin\u0117jami rus\u0173 terminologijos mokyklos pl\u0117tros etapai, pristatomi pagrindiniai rus\u0173 terminologijos mokyklos centrai ir ten dirbantys mokslininkai. Be to, straipsnyje aptariami ir \u010cekijoje, Kanadoje bei Skandinavijos \u0161alyse veikiantys terminologijos centrai ir grup\u0117s.<\/p>\n

TARPTAUTINIS BOTANIKOS NOMENKLAT\u016aROS KODEKSAS IR LIETUVI\u0172 TERMINOLOGIJA
\n<\/strong>
\nStraipsniu siekiama parodyti, koki\u0105 \u012ftak\u0105 Tarptautinis botanikos nomenklat\u016bros kodeksas (TBNK) daro lietuvi\u0173 terminologijai. Lietuvi\u0161k\u0173 botanikos termin\u0173 sistematika yra darni ir sisteminga, nes botanikos termin\u0173 komisija kuria ir normina terminus pagal visas TBNK taisykles ir patarimus.<\/p>\n

KELETAS PASTAB\u0172 APIE SISTEMATIKOS TERMINIJ\u0104<\/strong><\/p>\n

Straipsnyje kalbama apie biologijos sistematikos terminij\u0105. Aptariami terminologijos tr\u016bkumai, si\u016bloma taisykling\u0173 termin\u0173.<\/p>\n

NAUJAUSI PROJEKTO \u201eLOGO MOKYKLAI\u201c LEIDINIAI
\n<\/strong>
\nStraipsnelyje pristatomos dvi Atviros Lietuvos fondo projekto \u201eLogo mokyklai\u201c knygos, minimi \u0161iose knygose \u012fd\u0117ti termin\u0173 \u017eodyn\u0117liai. Knygos giriamos u\u017e taisykling\u0105 kalb\u0105.<\/p>\n

NAUJAUSI LIETUVI\u0160KI TERMIN\u0172 \u017dODYNAI<\/strong><\/p>\n

Anotuojami 2000 m. i\u0161leisti termin\u0173 \u017eodynai.<\/p>\n

1996\u20132000 M. LATVIJOJE I\u0160LEIST\u0172 TERMIN\u0172 \u017dODYN\u0172 BIBLIOGRAFIJA<\/strong><\/p>\n

Lietuvos terminologams ir besidomintiems terminija \u012fvairi\u0173 sri\u010di\u0173 specialistams pateikiamas gana i\u0161samus Latvijoje i\u0161leist\u0173 termin\u0173 \u017eodyn\u0173 s\u0105ra\u0161as.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

This page is only available in Lietuvi\u0173<\/a>. <\/p>\n

Kasmetinis t\u0119stinis Lietuvi\u0173 kalbos instituto leidinys.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":9551,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[100],"tags":[],"class_list":["post-8182","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-terminologija"],"permalink_manager":null,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8182","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8182"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8182\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":9570,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8182\/revisions\/9570"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/9551"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8182"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8182"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8182"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}