{"id":32137,"date":"2026-10-07T13:33:54","date_gmt":"2026-10-07T11:33:54","guid":{"rendered":"https:\/\/lki.lt\/?p=32137"},"modified":"2026-10-08T09:03:22","modified_gmt":"2026-10-08T07:03:22","slug":"lietuviu-kalbos-instituto-mokslininkai-dalyvavo-31-ojoje-tarptautineje-mokslineje-jono-jablonskio-konferencijoje-kalba-kaip-sistema-ir-procesas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/lki.lt\/lietuviu-kalbos-instituto-mokslininkai-dalyvavo-31-ojoje-tarptautineje-mokslineje-jono-jablonskio-konferencijoje-kalba-kaip-sistema-ir-procesas\/","title":{"rendered":"Lietuvi\u0173 kalbos instituto mokslininkai dalyvavo 31-ojoje tarptautin\u0117je mokslin\u0117je Jono Jablonskio konferencijoje \u201eKalba kaip sistema ir procesas\u201c"},"content":{"rendered":"

[vc_row][vc_column][vc_column_text css=””]\u0160i\u0173 met\u0173 spalio 1\u20132 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko tradicin\u0117 31-oji tarptautin\u0117 mokslin\u0117 Jono Jablonskio konferencija \u201eKalba kaip sistema ir procesas\u201c.<\/p>\n

\u0160iemet konferencijoje dalyvavo beveik 100 mokslinink\u0173 i\u0161 Lietuvos ir u\u017esienio \u0161ali\u0173. Septyniose temin\u0117se sekcijose buvo perskaityti net 87 prane\u0161imai. Plenarinius prane\u0161imus pristat\u0117 \u017einomi u\u017esienio ir lietuvi\u0173 mokslininkai: Davidas Britainas (Berno universitetas), Pietras Umbertas Dinis (Pizos universitetas), Simone Pisanas (Sienos universitetas), Piotras Grablunas (Poznan\u0117s Adomo Mickevi\u010diaus universitetas, Var\u0161uvos universitetas), Rita Mili\u016bnait\u0117 (Lietuvi\u0173 kalbos institutas), Aurelija Tamulionien\u0117 (Lietuvi\u0173 kalbos institutas) ir Nida Poderien\u0117 (Lietuvi\u0173 kalbos institutas).<\/p>\n

Konferencijoje dalyvavo ir gausus b\u016brys Lietuvi\u0173 kalbos instituto mokslinink\u0173.<\/p>\n

Geolingvistikos centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Vilija Ragai\u0161ien\u0117<\/strong> prane\u0161ime \u201eAnytos ir mar\u010dios santyki\u0173 vaizdavimas dainose\u201c aptar\u0117 anytos ir mar\u010dios vaizdinius bei j\u0173 santyki\u0173 vaizdavim\u0105 Piet\u0173 Lietuvoje u\u017era\u0161ytose dainose. Dainose vaizduojami negatyv\u016bs anytos ir mar\u010dios santykiai, kurie atskleid\u017eiami per opozicijas jaunas <\/em>: senas<\/em>, savas<\/em> : svetimas<\/em>, geras<\/em> : blogas<\/em>.<\/p>\n

Bendrin\u0117s kalbos tyrim\u0173 centro tyr\u0117ja dr. \u017dydr\u016bn\u0117 \u0160alaviej\u016bt\u0117<\/strong> prane\u0161ime \u201e\u0160uns pavadinimai lietuvi\u0173 leksikografiniuose \u0161altiniuose\u201c pristat\u0117 lietuvi\u0173 kalbos leksikografiniuose \u0161altiniuose fiksuojam\u0173 \u0161uns pavadinim\u0173 tyrim\u0105. Juo siekta i\u0161siai\u0161kinti, kokiais pavadinimais lietuvi\u0173 kalboje \u012fvardijamas \u0161uo, kokie sisteminiai semantiniai ry\u0161iai sieja \u0161iuos pavadinimus, kokios yra j\u0173 nominacijos ir motyvacijos ypatyb\u0117s bei kok\u012f \u0161uns vaizdinio fragment\u0105 jos leid\u017eia rekonstruoti.<\/p>\n

Bendrin\u0117s kalbos tyrim\u0173 centro mokslo darbuotoja dr. Silvija Papaur\u0117lyt\u0117-Klovien\u0117<\/strong> prane\u0161ime \u201eKaimo garsai, vaizdai ir vaizdiniai lietuvi\u0173 kalbos pasaul\u0117vaizdyje\u201c r\u0117m\u0117si b\u016bdvard\u017ei\u0173 kaimieti\u0161kas<\/em>, -a<\/em> ir kaimi\u0161kas<\/em>, -a <\/em>vartojimo pavyzd\u017eiais ir aptar\u0117 kaimi\u0161kumo bei kaimieti\u0161kumo kategorij\u0173 turin\u012f.<\/p>\n

Bendrin\u0117s kalbos tyrim\u0173 centro mokslo darbuotojas dr. Art\u016bras Jud\u017eentis<\/strong> prane\u0161ime \u201eD\u0117l prijungimo rai\u0161kos b\u016bd\u0173 lietuvi\u0173 kalbotyroje\u201c nagrin\u0117jo sovietin\u0117s okupacijos laik\u0173 tradicijas t\u0119sian\u010diuose sintaks\u0117s veikaluose skiriamus derinim\u0105, valdym\u0105 ir \u0161liejim\u0105. Daugiausia kalb\u0117ta apie \u0161liejimu vadinamus morfologi\u0161kai nerei\u0161kiamus derinimo ir valdymo atvejus ir raginta naujuose sintaks\u0117s darbuose \u0161liejimo kaip atskiro \u017eod\u017ei\u0173 ry\u0161i\u0173 rodiklio atsisakyti.<\/p>\n

Bendrin\u0117s kalbos tyrim\u0173 centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Loreta Vai\u010diulyt\u0117-Sem\u0117nien\u0117<\/strong> skait\u0117 prane\u0161im\u0105 \u201eGailestingumas b\u016bdvard\u017eio gailestingas<\/em>, –a<\/em> form\u0173 pagrindu\u201c. Ji aptar\u0117, kas ir koks yra gailestingumo subjektas bei objektas sisteminiuose lietuvi\u0173 kalbos duomenyse ir akademinio Lietuvi\u0173 kalbos \u017eodyno<\/em> hipertekste.<\/p>\n

Terminologijos centro mokslo darbuotoja dr. Asta Mitkevi\u010dien\u0117<\/strong> skait\u0117 prane\u0161im\u0105 \u201eAngli\u0161ki \u012fspraudai kaip termin\u0173 identifikavimo priemon\u0117\u201c. Jame mokslinink\u0117 kalb\u0117jo apie angli\u0161kus \u012fspraudus lietuvi\u0161kuose dalykiniuose tekstuose ir svarst\u0117, kokio tipo lietuvi\u0161kus terminus tokie \u012fspraudai padeda identifikuoti.<\/p>\n

Per plenarin\u012f pos\u0117d\u012f Bendrin\u0117s kalbos tyrim\u0173 centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. (HP) Rita Mili\u016bnait\u0117<\/strong> prane\u0161ime \u201eNauja\u017eod\u017eiai elektronin\u0117je komunikacijoje: samprata, ypatyb\u0117s, funkcijos\u201c kalb\u0117jo apie socialiniuose tinkluose, straipsni\u0173 komentaruose, diskusij\u0173 forumuose vartojam\u0173 nauja\u017eod\u017ei\u0173 daugiafunkci\u0161kum\u0105. Nauja\u017eod\u017eiai elektronin\u0117je komunikacijoje patenka \u012f plat\u0173 tinklo kult\u016bros element\u0173, komunikacijos \u017eenkl\u0173 lauk\u0105 ir papildo mem\u0173, jausma\u017eenkli\u0173, nenormin\u0117s kalbin\u0117s rai\u0161kos ir kt. specifini\u0173 rai\u0161kos priemoni\u0173 arsenal\u0105, rodo spalving\u0105 kalbos \u012fvairov\u0119, liudija lietuvi\u0173 kalbos gyvybingum\u0105, kartu atskleid\u017eia ir tamsi\u0105sias, ir \u0161viesi\u0105sias tinklo bendruomen\u0117s mentalinio bei emocinio gyvenimo kerteles.<\/p>\n

Ra\u0161tijos paveldo tyrim\u0173 centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. J\u016brat\u0117 Paj\u0117dien\u0117<\/strong> prane\u0161ime \u201e\u017demaiti\u0161ko velniavimosi leksem\u0173 ir j\u0173 vartojimo kontekst\u0173 \u012fvairov\u0117 (remiantis XIX\u2013XX a. \u0161altiniais)\u201c kalb\u0117jo apie velniavimosi leksem\u0173 ir j\u0173 vartojimo kontekst\u0173 \u017eemaiti\u0161kuose XIX\u2013XX a. leksikografiniuose bei tekstiniuose \u0161altiniuose \u012fvairov\u0119. Mokslinink\u0117 daugiausia d\u0117mesio skyr\u0117 Jurgio Ambroziejaus Pabr\u0117\u017eos (1771\u20131849) pamoksluose gausiai aptinkamo universalaus krik\u0161\u010dioni\u0161kojo velnio vaizdinio leksin\u0117s ir pragmatin\u0117s rai\u0161kos modeliams.<\/p>\n

Terminologijos centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Alvydas Umbrasas<\/strong> prane\u0161ime \u201eKalbininko \u012fvardijimas ir vaizdinys pagrindiniuose ai\u0161kinamuosiuose \u017eodynuose\u201c nagrin\u0117jo, kaip bendruosiuose ai\u0161kinamuosiuose \u017eodynuose \u012fvardijamas kalbininkas ir koks jo vaizdinys sukuriamas. Mokslininkas Buvo atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f ne tik \u012f termininius, bet ir vartosenoje esan\u010dius konotuotus pavadinimus.<\/p>\n

Bendrin\u0117s kalbos tyrim\u0173 centro doktorantas Jonas Step\u0161ys<\/strong> pristat\u0117 prane\u0161im\u0105 \u201e4\u20136 met\u0173 lietuvi\u0173 vaik\u0173, turin\u010di\u0173 kalbos nei\u0161sivystym\u0105, pasakojimo ir atpasakojimo mikrostrukt\u016bros analiz\u0117\u201c, kuriame atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad vis dar tr\u016bksta duomen\u0173, kaip atpasakojimo u\u017eduotis atlieka vaikai, turintys kalbos nei\u0161sivystym\u0105. Jis pristat\u0117 tyrim\u0105, kuriame nustatyti 4\u20136 met\u0173 lietuvi\u0173 vaik\u0173, turin\u010di\u0173 kalbos nei\u0161sivystym\u0105, pasakojimo ir atpasakojimo kalbiniai ypatumai. Tyrime dalyvavo 180 vaik\u0173, turin\u010di\u0173 kalbos nei\u0161sivystym\u0105, ir 180 tipin\u0117s kalbos vaik\u0173.<\/p>\n

Geolingvistikos centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Nijol\u0117 Tuomien\u0117s<\/strong> prane\u0161ime \u201eNykstan\u010dios kalbos fonetiniai p\u0117dsakai kontaktin\u0117je tarm\u0117je: substrato susidarymas dviej\u0173 kart\u0173 perspektyvoje\u201c pristat\u0117 tyrim\u0105, kuriame analizavo, kaip nykstant lietuvi\u0173 kalbai Varanavo apylink\u0117se (Baltarusija) jos fonetiniai p\u0117dsakai i\u0161lieka vietin\u0117je baltarusi\u0173 tarm\u0117je ir kaip jie kinta vyresniosios bei vidurin\u0117s kartos kalboje. Atskleid\u0117 per\u0117jim\u0105 nuo vyresniosios kartos aktyviai perkeliamos lietuvi\u0161kos artikuliacin\u0117s baz\u0117s prie vidurin\u0117s kartos kalboje i\u0161liekan\u010dio substrato, kuriame vokalizmo lituanizmai niveliuojasi grei\u010diau nei konsonantizmo.<\/p>\n

Bendrin\u0117s kalbos tyrim\u0173 centro mokslo darbuotoja dr. Aurelija Tamulionien\u0117 <\/strong>ir jaunesnioji mokslo darbuotoja, doktorant\u0117 Nida Poderien\u0117<\/strong> plenariniame prane\u0161ime \u201eLietuvi\u0173 kalbos gyvybingumas: socialin\u0117 ir kult\u016brin\u0117 jungtis\u201c k\u0117l\u0117 vien\u0105 i\u0161 pagrindini\u0173 klausim\u0173: k\u0105 jaun\u0173 \u017emoni\u0173 kalbos vartosena skirtingose kasdien\u0117se gyvenimo srityse ir nuostatos d\u0117l lietuvi\u0173 kalbos atskleid\u017eia apie socialin\u0119 ir kult\u016brin\u0119 lietuvi\u0173 kalbos gyvybingumo rai\u0161k\u0105?<\/p>\n

Konferencij\u0105 organizavo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto Lietuvi\u0173 kalbos katedra ir Lietuvi\u0173 kalbos instituto Bendrin\u0117s kalbos tyrim\u0173 centras.<\/p>\n

Hannos Holub nuotr. <\/em>[\/vc_column_text][vc_gallery interval=”3″ images=”32142,32150,32147,32158,32153,32140,32151,32152,32161,32148,32143,32141,32144,32155,32157,32145,32146,32139,32156,32154″ img_size=”full” css=””][\/vc_column][\/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n<\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

[vc_row][vc_column][vc_column_text css=””]\u0160i\u0173 met\u0173 spalio 1\u20132 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko tradicin\u0117 31-oji tarptautin\u0117 mokslin\u0117 Jono Jablonskio konferencija \u201eKalba kaip sistema ir procesas\u201c. \u0160iemet konferencijoje dalyvavo beveik 100 mokslinink\u0173 i\u0161 … <\/p>\n","protected":false},"author":18,"featured_media":32138,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[16],"tags":[],"class_list":["post-32137","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/32137","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/18"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=32137"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/32137\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":32164,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/32137\/revisions\/32164"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/32138"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=32137"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=32137"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=32137"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}