{"id":22044,"date":"2023-09-12T07:20:06","date_gmt":"2023-09-12T09:20:06","guid":{"rendered":"http:\/\/lki.lt\/?p=22044"},"modified":"2023-09-12T07:20:06","modified_gmt":"2023-09-12T09:20:06","slug":"x-tarptautines-dialektologijos-ir-geolingvistikos-draugijos-sidg-kongresas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/lki.lt\/x-tarptautines-dialektologijos-ir-geolingvistikos-draugijos-sidg-kongresas\/","title":{"rendered":"X tarptautin\u0117s dialektologijos ir geolingvistikos draugijos (SIDG) kongresas"},"content":{"rendered":"

This page is only available in Lietuvi\u0173<\/a>. <\/p>

[vc_row][vc_column][vc_column_text]\u0160i\u0173 met\u0173 rugs\u0117jo 4\u20128\u00a0d. vyko X tarptautin\u0117s dialektologijos ir geolingvistikos draugijos (SIDG) kongresas, kur\u012f organizavo Rumunijos akademijos \u201eIorgu Iordan\u00a0\u2013\u00a0Al. Rosetti\u201c lingvistikos institutas, Bukare\u0161to universitetas ir Klu\u017eo-Napokos technikos universitetas. Prane\u0161im\u0173 tematika buvo \u012fvairi: naujos geolingvistikos teorin\u0117s prieigos ir tyrimo metodai, dialektologijos s\u0105vokos ir tyrimo metodai, kalbos (tarmi\u0173) strukt\u016bros klausimai, tarminiai \u0161altiniai, atlasai, tarpdisciplininiai tyrimai, tarmi\u0173 kontaktai, dialektologijos santykis su sociolingvistika, etnologija ir pragmatika, perceptyvioji dialektologija, kognityvin\u0117 dialektologija, daugiakalbis ir daugiakult\u016bris varianti\u0161kumas, skaitmeninimas.<\/p>\n

Kongrese dalyvavo tyr\u0117jai i\u0161 30 pasaulio \u0161ali\u0173: Albanijos, Al\u017eyro, Brazilijos, Bulgarijos, Danijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Japonijos, JAV, Jordanijos, Juodkalnijos, Kanados, Kinijos, Kroatijos, Lietuvos, Latvijos, Maltos, Olandijos, Pranc\u016bzijos, Rumunijos, Sakartvelo, Slov\u0117nijos, \u0160vedijos, \u0160veicarijos, Ukrainos, Vokietijos ir kt. Per keturias dienas perskaityta per 150 prane\u0161im\u0173.<\/p>\n

Prof.\u00a0dr.\u00a0Daiva Ali\u016bkait\u0117 ir dr.\u00a0Violeta Meili\u016bnait\u0117<\/strong> prane\u0161ime \u201eAre Dialect Grapholects at the Beginning of the 21st Century a Manifestation of the Vitality and Continuity of Dialectal Codes?\u201c pristat\u0117 \u012f\u017evalgas d\u0117l ryt\u0173 auk\u0161tai\u010di\u0173 dialekto grafolekt\u0173, paremtas dviej\u0173 \u017evalgom\u0173j\u0173 ra\u0161ytinio tarmi\u0161kumo tyrim\u0173 duomenimis. Mokslininki\u0173 nuomone, \u0161iuolaikinis ra\u0161ytinis tarmi\u0161kumas neabejotinai yra tarmini\u0173 kod\u0173 gyvybingumo ir t\u0119stinumo indikacija. Grafolektini\u0173 sprendim\u0173 paie\u0161ka, siekiant kuo tiksliau perteikti varianto po\u017eymius, rodo stipr\u0173 autori\u0173-informant\u0173 tarmin\u012f s\u0105moningum\u0105. Grafolektuose perteikiamos tarmin\u0117s ypatyb\u0117s skatina apibendrinam\u0105j\u0105 \u012f\u017evalg\u0105 d\u0117l skiriam\u0173j\u0173 ryt\u0173 auk\u0161tai\u010di\u0173 ypatybi\u0173, taip pat ir d\u0117l atskir\u0173 ryt\u0173 auk\u0161tai\u010di\u0173 patarmi\u0173 skiriam\u0173j\u0173 ypatybi\u0173 gyvybingumo stebimuoju laiku<\/em>. Ra\u0161tu perteikiant tarmin\u0117s kalbos garsyno ypatybes remiamasi bendrin\u0117s kalbos ra\u0161to sistema, taigi standartin\u0117 ra\u0161yba yra atspirtis pozicionuoti kitoni\u0161kum\u0105. Kita vertus, neatmestina prielaida, kad autoriai-informantai skiriamosioms ypatyb\u0117ms atkurti pasinaudojo atminties laiko<\/em>\u00a0technika.<\/p>\n

Dr. Asta Leskauskait\u0117<\/strong> kongresui pareng\u0117 prane\u0161im\u0105 \u201eOn the Issue of New Lithuanian Dialectal Formations and Their Classification\u201c. Mokslinink\u0117 ap\u017evelg\u0117 tradicini\u0173 lietuvi\u0173 tarmi\u0173 ir nauj\u0173j\u0173 tarmini\u0173 darini\u0173 (regiolekt\u0173, geolekt\u0173) klasifikacij\u0173 sudarymo principus, svarbiausias tarmi\u0173 morfologijos tyrim\u0173 kryptis. Ji taip pat aptar\u0117 prie\u017eastis, kod\u0117l klasifikuojant tradicines lietuvi\u0173 tarmes \u012f skiriam\u0173j\u0173 ypatybi\u0173 inventori\u0173 nebuvo \u012ftrauktos morfologin\u0117s ypatyb\u0117s. \u012evairiuose dialektologijos darbuose minimos tipi\u0161kiausios auk\u0161tai\u010di\u0173 ir \u017eemai\u010di\u0173 morfologijos ypatyb\u0117s yra nevienodos vert\u0117s. Pagal kai kurias i\u0161 j\u0173 galima identifikuoti naujuosius tarminius darinius.<\/p>\n

Doktorantas Aidas Gudaitis<\/strong> perskait\u0117 prane\u0161im\u0105 \u201eThe Application of Geospatial Analysis Methods for the Reconstruction and Prognosis of Lithuanian-Slavic Ethnolinguistic Boundaries in Southeast Lithuania\u201c, kuriame pristat\u0117 Pietry\u010di\u0173 Lietuvos lietuvi\u0173 ir slav\u0173 kalb\u0173 etnolingvistini\u0173 rib\u0173 dinamikos XIX\u00a0a. pab.\u00a0\u2013\u00a0XXI\u00a0a. pr. kiekybinio tyrimo, atlikto taikant GIS metodus, rezultatus. D\u0117l nepalanki\u0173 sociokult\u016brini\u0173 veiksni\u0173 nuo XVI\u00a0a. prasid\u0117jo iki tol stabilaus lietuvi\u0173 kalbos arealo nykimas. \u0160is rei\u0161kinys ypa\u010d sustipr\u0117jo XIX\u00a0a. pab.\u00a0\u2013\u00a0XX\u00a0a. pirmojoje pus\u0117je ir labiausiai paveik\u0117 Pietry\u010di\u0173 Lietuv\u0105. Geoerdvin\u0117s analiz\u0117s rezultatai rodo, kad pietrytin\u0117 etnolingvistin\u0117 lietuvi\u0173 kalbos riba labiausiai pasislinko \u012f \u0161iaur\u0117s vakarus XX\u00a0a. pirmojoje pus\u0117je. Tuo laikotarpiu nuo did\u017eiojo lietuvi\u0173 kalbos ploto atkirsta Pelesos\u2013Dieveni\u0161ki\u0173 lietuviakalb\u0117 zona, kuri XX\u00a0a. prad\u017eioje buvo visi\u0161kai asimiliuota. \u0160iuo metu yra i\u0161likusi tik nedidel\u0117 lietuviakalb\u0117 sala Dieveni\u0161ki\u0173 apylink\u0117se. XXI\u00a0a. prad\u017eioje stebima akivaizdi lietuvi\u0173 kalbos ekspancija Trak\u0173\u2013Vilniaus kryptimi. Etnolingvistin\u0117s ribos pietin\u0117 ir \u0161iaur\u0117s ryt\u0173 zonos i\u0161liko stabilios vis\u0105 tiriam\u0105j\u012f laikotarp\u012f.<\/p>\n

Prof.\u00a0dr.\u00a0Dalia Kiseli\u016bnait\u0117<\/strong> perskait\u0117 prane\u0161im\u0105 \u201eOn the Issue of the Development of Adjective Degreeforms in the Western Lithuanian and Latvian dialects\u201c, kuriame aptar\u0117 iki \u0161iol baltistikoje beveik nepasteb\u0117t\u0105 b\u016bdvard\u017ei\u0173 gramatini\u0173 form\u0173 raidos etap\u0105. Tyr\u0117ja, remdamasi kur\u0161inink\u0173, lietuvi\u0173 tarmi\u0173 med\u017eiaga, laikydamasi vidin\u0117s rekonstrukcijos ir kartografavimo metodo, nustat\u0117, kad XV\u2013XVII\u00a0a. \u012f Pr\u016bsij\u0105 emigrav\u0119 Kur\u0161o gyventojai i\u0161saugojo galimai i\u0161 senosios kur\u0161i\u0173 kalbos paveld\u0117tas analitines b\u016bdvard\u017ei\u0173 laipsni\u0173 formas, kurios v\u0117liau buvo i\u0161stumtos rytiniuose regionuose susiformavusi\u0173 priesagini\u0173 form\u0173.<\/p>\n

Dialektologijos ir geolingvistikos tyrimus Lietuvoje prane\u0161imu \u201eMonitoring and Evaluation of Language Variation in Lithuania\u201c apibendrino prof.\u00a0habil.\u00a0dr.\u00a0Danguol\u0117 Mikul\u0117nien\u0117<\/strong>. Lietuvi\u0173 kalbos institute pasirengta i\u0161samiam vietini\u0173 kalbos atmain\u0173 tyrimui, paremtam ne tik kokybiniais, bet ir kiekybiniais parametrais, jis ne tik leis prognozuoti vietin\u0117s kalbos (kalb\u0173) kait\u0105, bet ir suteiks galimyb\u0119 teikti atitinkamas rekomendacijas valstyb\u0117s ir savivaldybi\u0173 institucijoms. Prane\u0161\u0117ja atskleid\u0117 tyrim\u0173 tematikos naujoves, aptar\u0117 metodologijos ypatumus ir parod\u0117 Lietuvi\u0173 kalbos institute sukurtus i\u0161maniuosius \u012frankius.<\/p>\n

Kongreso dalyviai, atsi\u017evelgdami \u012f smarkiai besikei\u010dian\u010di\u0105 kalbin\u0119 situacij\u0105 ir siekdami suaktyvinti kalbinink\u0173 veikl\u0105, sudar\u0117 tarptautin\u012f SIDG komitet\u0105<\/strong> (prezident\u0117 prof.\u00a0dr.\u00a0Manuela Nevaci, viceprezident\u0117 balt\u0173 kalboms prof.\u00a0habil.\u00a0dr.\u00a0Danguol\u0117 Mikul\u0117nien\u0117). Kitas SIDG kongresas vyks Marburge<\/strong> (Vokietija).<\/p>\n

Prie\u0161paskutin\u0119 kongreso dien\u0105 dalyviai nuvyko \u012f Rumunijos akademijos \u201eIorgu Iordan\u00a0\u2013\u00a0Al.\u00a0Rosetti\u201c lingvistikos institut\u0105 ir ten ap\u017ei\u016br\u0117jo Europos kalb\u0173 atlaso<\/em>\u00a0(ALE) archyv\u0105. O paskutin\u0119 dien\u0105 sve\u010diai i\u0161 u\u017esienio, lankydamiesi Pele\u0161o pilyje ir Sinajos vienuolyne, prapl\u0117t\u0117 savo \u017einias apie Rumunijos istorij\u0105 ir kult\u016br\u0105, rumun\u0173 ra\u0161ybos ir ra\u0161tijos formavim\u0105si.<\/p>\n

Per kongres\u0105 taip pat vyko 55-asis\u00a0ALE redakcin\u0117s kolegijos susitikimas<\/strong>. Jame aptarta 11-ojo ALE tomo rengimo eiga ir problemos, pristatytas dviej\u0173 \u017eem\u0117lapi\u0173 turinys ir komentarai. Kolegija taip pat nusprend\u0117 \u012f autori\u0173 kolektyv\u0105 \u012ftraukti nauj\u0173 tyr\u0117j\u0173.[\/vc_column_text][vc_gallery interval=”3″ images=”22047,22048,22049,22050″ img_size=”full”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n<\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

This page is only available in Lietuvi\u0173. [vc_row][vc_column][vc_column_text]\u0160i\u0173 met\u0173 rugs\u0117jo 4\u20128\u00a0d. vyko X tarptautin\u0117s dialektologijos ir geolingvistikos draugijos (SIDG) kongresas, kur\u012f organizavo Rumunijos akademijos \u201eIorgu Iordan\u00a0\u2013\u00a0Al. Rosetti\u201c lingvistikos institutas, Bukare\u0161to … <\/p>\n","protected":false},"author":18,"featured_media":22046,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[16],"tags":[],"class_list":["post-22044","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"permalink_manager":null,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22044","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/18"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=22044"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22044\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":22051,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22044\/revisions\/22051"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/22046"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=22044"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=22044"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=22044"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}