{"id":20997,"date":"2023-03-23T09:31:06","date_gmt":"2023-03-23T11:31:06","guid":{"rendered":"http:\/\/lki.lt\/?p=20997"},"modified":"2023-11-20T10:49:53","modified_gmt":"2023-11-20T12:49:53","slug":"prof-arturo-ozolo-58-oji-tarptautine-moksline-konferencija-gramatika-ir-zodziu-daryba","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/lki.lt\/prof-arturo-ozolo-58-oji-tarptautine-moksline-konferencija-gramatika-ir-zodziu-daryba\/","title":{"rendered":"Prof. Arturo Ozolo 58-oji tarptautin\u0117 mokslin\u0117 konferencija \u201eGramatika ir \u017eod\u017ei\u0173 daryba\u201c"},"content":{"rendered":"<p class=\"qtranxs-available-languages-message qtranxs-available-languages-message-en\">This page is only available in <a href=\"https:\/\/lki.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20997\" class=\"qtranxs-available-language-link qtranxs-available-language-link-lt\" title=\"Lietuvi\u0173\">Lietuvi\u0173<\/a>. <\/p><div class=\"wpb-content-wrapper\"><p>[vc_row][vc_column][vc_column_text]\u0160i\u0173 met\u0173 kovo 16\u201317 d. Latvijos universitete Rygoje vyko prof. Arturo Ozolo 58-oji tarptautin\u0117 mokslin\u0117 konferencija \u201eGramatika ir \u017eod\u017ei\u0173 daryba\u201c. Konferencija buvo skirta vienai pagrindini\u0173 prof. Janio Endzelyno, kurio 150-\u0105sias gimimo metines \u0161iemet \u0161ven\u010diame, tirt\u0173 sri\u010di\u0173 \u2013 gramatikai.<\/p>\n<p>Renginyje prane\u0161imus skait\u0117 penkios Instituto mokslinink\u0117s\u00a0\u2212\u00a0Geolingvistikos centro vyresniosios mokslo darbuotojos prof.\u00a0dr. Dalia Kiseli\u016bnait\u0117 ir dr. Nijol\u0117 Tuomien\u0117, Balt\u0173 kalb\u0173 ir vardyno tyrimo centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Alma Ragauskait\u0117, Bendrin\u0117s kalbos tyrim\u0173 centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Daiva Murmulaityt\u0117 ir jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Agn\u0117 Aleksait\u0117.<\/p>\n<p>Prof. dr. <strong>Dalia Kiseli\u016bnait\u0117<\/strong> skait\u0117 prane\u0161im\u0105 \u201eKur\u0161i\u0173 nerijos kur\u0161inink\u0173 kalbos daiktavard\u017eio morfologin\u0117s ypatyb\u0117s Kur\u017eem\u0117s tarmi\u0173 kontekste\u201c (latvi\u0173 kalba). Prane\u0161ime buvo svarstomi kai kurie metodologiniai klausimai, kaip atpa\u017einti Kur\u0161o tarmi\u0173 paveld\u0105 ir kur\u0161inink\u0173 kalbos inovacijas, siejant morfonologinius ir morfologinius rei\u0161kinius su dabartin\u0117s Kur\u017eem\u0117s tarmi\u0173 med\u017eiaga. D\u0117mesys skirtas gal\u016bni\u0173 redukcijai kaip gramatin\u0117s linksniavimo sistemos irimo post\u016bmiui. Palyginus v\u0117liausi\u0173 kur\u0161inink\u0173 kalbos \u012fra\u0161\u0173 med\u017eiag\u0105 su ra\u0161ytiniais \u0161altiniais, matosi, kad gal\u016bni\u0173 redukcija tik i\u0161 dalies gal\u0117jo b\u016bti paveld\u0117ta i\u0161 \u0161iaurini\u0173 Kur\u0161o tarmi\u0173, ta\u010diau procesas ypa\u010d \u012fsib\u0117g\u0117jo XX\u00a0a. ir jo prie\u017eastimi reikia laikyti ilgalaik\u0119 dvikalbyst\u0119 ir vokie\u010di\u0173 kalbos gramatikos \u012ftak\u0105. Kitas morfologinis rei\u0161kinys, kurio raid\u0105 galima atsekti nuo Kur\u0161o laik\u0173, yra <em>i<\/em> kamieno daiktavard\u017ei\u0173 per\u0117jimas \u012f <em>\u0113<\/em> kamien\u0105, jis baltistikoje laikomas s\u0105lyginai nauja ypatybe, ta\u010diau Kur\u0161o tarm\u0117se ji buvo ry\u0161ki jau prie\u0161 XVI\u00a0a.<\/p>\n<p>Dr. <strong>Nijol\u0117 Tuomien\u0117<\/strong> skait\u0117 prane\u0161im\u0105 \u201eLietuvi\u0173 \u0161nekt\u0173 raida aktyvioje balt\u0173 ir slav\u0173 kalb\u0173 kontakt\u0173 zonoje: gramatin\u0117s strukt\u016bros irimo po\u017eymiai\u201c. Tyrimo objektas\u00a0\u2013\u00a0Pietry\u010di\u0173 Lietuvos paribio piet\u0173 auk\u0161tai\u010di\u0173 patarm\u0117s \u0161nektos, ilg\u0105 laik\u0105 funkcionuojan\u010dios aktyvios dvikalbyst\u0117s s\u0105lygomis. \u0160iuose paribio arealuose kontaktuoja dviej\u0173 kalb\u0173 \u2013\u00a0lietuvi\u0173 ir baltarusi\u0173 \u2013 sistemos. Tam tikr\u0105 poveik\u012f daro ir vietin\u0117 lenk\u0173 kalba. I\u0161tyrus XX\u00a0a. pab.\u00a0\u2013\u00a0XXI\u00a0a. pr. surinktus kalbinius duomenis, daroma i\u0161vada, kad pietrytinio Lietuvos paribio lietuvi\u0173 \u0161nektose atsirado sud\u0117ting\u0173 gramatin\u0117s strukt\u016bros kitim\u0173. Veikiant baltarusi\u0173 tarmei <em>poprostu<\/em>, lietuvi\u0173 \u0161nektose kei\u010diami daiktavard\u017eio darybos modeliai, vedini\u0173 baigmen\u012f pritaikant prie baltarusi\u0161k\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 baigmens. Dvikalbiai \u017emon\u0117s yra link\u0119 abiej\u0173 kalb\u0173 daiktavard\u017eius vartoti atitinkamai tos pa\u010dios gimin\u0117s, tarsi atlikti pamorfem\u012f vertim\u0105. Ilgalaik\u0117 slav\u0173 kalb\u0173 apsuptis paskatino atskir\u0173 lietuvi\u0173 kalbos linksni\u0173 form\u0173 kism\u0105: \u201egrynieji\u201c linksniai vis da\u017eniau kei\u010diami prielinksnin\u0117mis konstrukcijomis.<\/p>\n<p>Dr. <strong>Alma Ragauskait\u0117<\/strong> skait\u0117 prane\u0161im\u0105 \u201eD\u0117l XVII\u2212XVIII\u00a0a. K\u0117daini\u0173 miestie\u010di\u0173 (moter\u0173) asmenvard\u017ei\u0173 darybos su lietuvi\u0161komis priesagomis\u201c. Jame buvo aptarti pagrindiniai k\u0117dainie\u010di\u0173 moter\u0173 u\u017era\u0161ymo b\u016bdai, i\u0161analizuoti j\u0173 vardai (pirmieji dvinari\u0173 \u012fvardijim\u0173 nariai) kilm\u0117s aspektu ir rekonstruoti antroponimai, kurie\u00a0 XVII\u2212XVIII\u00a0a. K\u0117daini\u0173 miesto rankra\u0161\u010diuose u\u017efiksuoti su lietuvi\u0161komis priesagomis. Nustatyta, kad K\u0117daini\u0173 gyventoj\u0173 asmenvard\u017eiuose da\u017eniausiai vartotos slavi\u0161kos priesagos &#8211;<em>ova<\/em> ir &#8211;<em>ovna<\/em>. Ta\u010diau pasitaik\u0117 ir pavieni\u0173 pavard\u017ei\u0173 su lietuvi\u0161komis priesagomis &#8211;<em>ai\u010dia<\/em>, &#8211;<em>y\u010dia<\/em>, &#8211;<em>ien\u0117<\/em> vartosenos atvej\u0173.<\/p>\n<p>Dr. <strong>Daiva Murmulaityt\u0117<\/strong> skait\u0117 prane\u0161im\u0105 \u201e\u017dod\u017ei\u0173 darybos vedlio pl\u0117tra\u00a0\u2013\u00a0galimyb\u0117s ir i\u0161\u0161\u016bkiai\u201c. Prane\u0161imas buvo skirtas supa\u017eindinti u\u017esienio kolegas su <em>\u017dod\u017ei\u0173 darybos vedliu<\/em> ir aptarti jo pl\u0117tros galimybes. Viena j\u0173 yra \u0161io elektroninio \u017einyno baz\u0117s pildymas naujais duomenimis, kita, susijusi su tam tikrais i\u0161\u0161\u016bkiais,\u00a0\u2013\u00a0dabartin\u0117s duomen\u0173 baz\u0117s koregavimas, siekiant \u012ftraukti ir kit\u0173 kalbos dali\u0173, ne tik daiktavard\u017ei\u0173, sinchronin\u0117s \u017eod\u017ei\u0173 darybos informacij\u0105.<\/p>\n<p>Dr. <strong>Agn\u0117 Aleksait\u0117<\/strong> skait\u0117 prane\u0161im\u0105 \u201eNaujieji pavadinimai pagal lyties skirtum\u0105\u201c. Jos tyrimo objektas\u00a0\u2013\u00a0darybi\u0161kai i\u0161nagrin\u0117ti lyt\u012f \u017eymintys naujadarai, pateikti <em>Lietuvi\u0173 kalbos nauja\u017eod\u017ei\u0173 duomenyne<\/em>. Buvo siekiama nustatyti toki\u0173 darini\u0173 produktyviausius darybos b\u016bdus ir priemones. Prane\u0161ime buvo ap\u017evelgtas feministinis lingvistinis aktyvizmas (angl. <em>feminist linguistic activism<\/em>) ir kalbos reforma (angl. <em>feminist language reform<\/em>, <em>gender-based language reform<\/em>, <em>non-sexist language reform<\/em> ir pan.), taip pat \u201eVilniaus universiteto ly\u010diai jautrios kalbos gair\u0117s\u201c, keliant hipotez\u0119, kad tai gal\u0117jo tur\u0117ti \u012ftakos lyt\u012f \u017eymin\u010di\u0173 naujadar\u0173 k\u016brybai. Tyrimas parod\u0117, kad daugum\u0105 toki\u0173 darini\u0173 sudaro gal\u016bni\u0173 vediniai (80\u00a0proc.), lik\u0119\u00a0\u2013\u00a0priesag\u0173 vediniai (20\u00a0proc.). Naujadarai pasidaromi ne tik su tradicin\u0117mis darybos priemon\u0117mis: gal\u016bne <em>-\u0117<\/em> ir priesagomis <em>-inas<\/em> ir <em>-ien\u0117<\/em>, bet ir su \u0161iai darybos kategorijai neb\u016bdingomis gal\u016bn\u0117mis <em>-a<\/em>, <em>-as<\/em>, <em>-is<\/em> ir <em>-ius<\/em> ir priesagomis <em>-\u016bnas<\/em> ir <em>-(i)ukas<\/em>.[\/vc_column_text][vc_gallery interval=&#8221;3&#8243; images=&#8221;21000,21001,21002,21003,21004,21005,21006,21007&#8243; img_size=&#8221;full&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n<\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>This page is only available in Lietuvi\u0173. [vc_row][vc_column][vc_column_text]\u0160i\u0173 met\u0173 kovo 16\u201317 d. Latvijos universitete Rygoje vyko prof. Arturo Ozolo 58-oji tarptautin\u0117 mokslin\u0117 konferencija \u201eGramatika ir \u017eod\u017ei\u0173 daryba\u201c. Konferencija buvo skirta &hellip; <\/p>\n","protected":false},"author":18,"featured_media":20999,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[16],"tags":[],"class_list":["post-20997","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"permalink_manager":null,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20997","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/18"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=20997"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20997\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":21009,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20997\/revisions\/21009"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/20999"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=20997"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=20997"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=20997"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}