{"id":16185,"date":"2021-03-05T06:44:49","date_gmt":"2021-03-05T08:44:49","guid":{"rendered":"http:\/\/lki.lt\/?p=16185"},"modified":"2021-03-05T09:36:09","modified_gmt":"2021-03-05T11:36:09","slug":"griztame-su-vaikais-i-lietuva-kas-toliau","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/lki.lt\/griztame-su-vaikais-i-lietuva-kas-toliau\/","title":{"rendered":"Gr\u012f\u017etame su vaikais \u012f Lietuv\u0105, kas toliau?"},"content":{"rendered":"

This page is only available in Lietuvi\u0173<\/a>. <\/p>

<\/p>\n

Kaip gr\u012f\u017e\u0119 i\u0161 u\u017esienio \u012f Lietuv\u0105 vaikai jau\u010diasi \u010dia, Lietuvoje, kaip juos sutinka Lietuvos mokykla, kaip t\u0117vai gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti vaikams lengviau \u012fveikti integracijos procesus, kas sugr\u012f\u017eusiems \u012f Lietuv\u0105 vaikams tampa did\u017eiausiais i\u0161\u0161\u016bkiais adaptuojantis Lietuvos \u0161vietimo sistemoje.<\/p>\n

Pastaraisiais metais i\u0161lieka didel\u0117 gr\u012f\u017etamoji migracija, vis daugiau \u0161eim\u0173 apsisprend\u017eia gr\u012f\u017eti ir savo gyvenim\u0105 toliau kurti Lietuvoje. Statistikos duomenimis, 2019 m. \u012f Lietuv\u0105 gr\u012f\u017eo daugiau kaip dvide\u0161imt t\u016bkstan\u010di\u0173 (20 412) Lietuvos pilie\u010di\u0173, tarp j\u0173 1 540 vaik\u0173 iki 18 met\u0173, mokyklinio am\u017eiaus \u2013 302 vaikai. Mokini\u0173 registro duomenys rodo, kad u\u017esienyje aug\u0119 vaikai mokosi beveik visose Lietuvos savivaldyb\u0117se, did\u017eiausia dalis \u2013 pradinio ir pagrindinio ugdymo klas\u0117se.<\/p>\n

Nors terminas\u00a0gr\u012f\u017e\u0119 i\u0161 u\u017esienio<\/em>\u00a0vaikai\u00a0<\/em>yra apibendrinantis, \u012fprastai vartojamas kalbant apie visus gr\u012f\u017eusi\u0173 i\u0161 u\u017esienio \u0161eim\u0173 vaikus \u2013 ir tuos, kurie gim\u0117 Lietuvoje, lank\u0117 \u010dia dar\u017eel\u012f ar mokykl\u0105 ir vyresni su \u0161eima i\u0161vyko \u012f u\u017esien\u012f, ir tuos, kurie gim\u0117 ir augo kitoje valstyb\u0117je. Skirtingai nei gr\u012f\u017eusiems t\u0117vams, vaikams Lietuva da\u017enai yra naujas kra\u0161tas, kuriame reikia save atrasti, prisitaikyti prie naujo gyvenimo b\u016bdo, kalbin\u0117s aplinkos, i\u0161mokti pasinaudoti augant kitoje \u0161alyje \u012fgytomis \u017einiomis ir patirtimi. \u0160ie vaikai priklauso dviem kult\u016broms \u2013 lietuvi\u0161kai, kuri\u0105 per\u0117m\u0117 i\u0161 \u0161eimos, ir tos \u0161alies, kurioje augo.<\/p>\n

Trumpai apie tyrim\u0105<\/strong><\/p>\n

2018\u20132020 m. Lietuvi\u0173 kalbos institute atlikome tyrim\u0105,[1]\u00a0kuriuo, be kit\u0173 tiksl\u0173, nor\u0117jome i\u0161siai\u0161kinti pagrindinius kalbin\u0117s integracijos veiksnius ir klausimus, su kuriais gr\u012f\u017e\u0119 i\u0161 u\u017esienio mokiniai susiduria. Tyrimo med\u017eiag\u0105 sudar\u0117 mokini\u0173 ir mokytoj\u0173 klausimyn\u0173 atsakym\u0173 duomenys, mokini\u0173 ra\u0161iniai, pokalbi\u0173 su mokiniais ir mokytojais \u012fra\u0161ai. Tyrime dalyvavo 86 gr\u012f\u017e\u0119 i\u0161 u\u017esienio 9\u201315 met\u0173 mokiniai i\u0161 3\u20138 klasi\u0173 ir tose pa\u010diose klas\u0117se besimokantys 534 Lietuvoje vis\u0105 laik\u0105 gyven\u0119 mokiniai i\u0161 skirting\u0173 Lietuvos savivaldybi\u0173 mokykl\u0173: Vilniaus, Kauno, Klaip\u0117dos, \u0160iauli\u0173, Druskinink\u0173, Panev\u0117\u017eio[2]. Vieni i\u0161 u\u017esienio gr\u012f\u017e\u0119 mokiniai Lietuvoje prad\u0117jo lankyti mokykl\u0105 prie\u0161 pusmet\u012f, kiti mok\u0117si jau antrus\u2013penktus metus ir ilgiau. \u0160ie mokiniai \u012f lietuvi\u0161kas mokyklas sugr\u012f\u017eo net i\u0161 19 \u0161ali\u0173: Airijos, Anglijos, Danijos, Irano, Italijos, Ispanijos, Graikijos, Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173, Kazachstano, Kipro, Kolumbijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Norvegijos, Pranc\u016bzijos, Rusijos, Ukrainos, Turkijos, Vietnamo. Daugiausia mokini\u0173 gr\u012f\u017eo i\u0161 anglakalbi\u0173 \u0161ali\u0173 (Anglijos, Airijos) ma\u017eiau i\u0161 Norvegijos, Vokietijos, Rusijos, Ukrainos ir i\u0161 kit\u0173 \u0161ali\u0173.<\/p>\n

\"\"
1 pav. \u0160alys, i\u0161 kuri\u0173 \u012f Lietuv\u0105 sugr\u012f\u017eo tyrime dalyvav\u0119 vaikai<\/figcaption><\/figure>\n

Gr\u012f\u017e\u0119 i\u0161 u\u017esienio vaikai Lietuvos mokykloje<\/strong><\/p>\n

Gr\u012f\u017e\u0119 i\u0161 u\u017esienio mokiniai mokosi kartu su nuolat Lietuvoje gyvenan\u010diais mokiniais. Atvyk\u0119 vaikai i\u0161 karto priimami mokytis kartu su bendraam\u017eiais pagal gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105. Jeigu vaikai visai nemoka lietuvi\u0173 kalbos, jie turi galimyb\u0119 mokytis i\u0161lyginamojoje klas\u0117je arba i\u0161lyginamojoje grup\u0117je, kad \u012fgyt\u0173 pakankamus lietuvi\u0173 kalbos geb\u0117jimus, b\u016btinus lietuvi\u0161kai mokytis vis\u0173 mokom\u0173j\u0173 dalyk\u0173. Lietuvoje yra sukurtas\u00a0mokykl\u0173 tinklas<\/a>, t. y. t\u0173 mokykl\u0173, kurios turi didesn\u0119 darbo su gr\u012f\u017eusiais vaikais patirt\u012f, yra parengta rekomendacij\u0173 ir pana\u0161iai. Tuo r\u016bpinasi Lietuvos Respublikos \u0161vietimo, mokslo ir sporto ministerija.<\/p>\n

I\u0161 m\u016bs\u0173 tyrime dalyvavusi\u0173 mokini\u0173 did\u017eioji dalis mok\u0117si \u012fprastose klas\u0117se kartu su Lietuvoje augusiais mokiniais pagal Lietuvos bendrojo ugdymo programas. Tik ma\u017ea dalis mokini\u0173 d\u0117l nepakankam\u0173 lietuvi\u0173 kalbos geb\u0117jim\u0173 buvo priimti \u012f \u017eemesn\u0119 klas\u0119. Taip pat buvo mokini\u0173, kurie mok\u0117si i\u0161lyginamosiose klas\u0117se. Mokinius leisti mokytis \u012f i\u0161lyginam\u0105j\u0105 klas\u0119, kurioje daugiausia pamok\u0173 skiriama lietuvi\u0173 kalbos mokymui, apsisprend\u017eia \u0161eimos, kuri\u0173 vaikai visai nemoka lietuvi\u0173 kalbos ir kurios namuose da\u017eniausiai bendrauja ne lietuvi\u0173 kalba.<\/p>\n

M\u016bs\u0173 tiriamu atveju tik dalyje mokykl\u0173 gr\u012f\u017eusiems i\u0161 u\u017esienio mokiniams yra skiriamos papildomos lietuvi\u0173 kalbos pamokos. Did\u017ei\u0105ja dalimi tai priklauso nuo mokyklos, bet atsakomyb\u0117 yra ir t\u0117v\u0173. T\u0117vai tur\u0117t\u0173 patys kalb\u0117tis, tartis su mokytojais d\u0117l papildom\u0173 pamok\u0173 arba patiems namuose mokyti lietuvi\u0161kai skaityti, ra\u0161yti \u2013 sustiprinti mokini\u0173 lietuvi\u0173 kalbos \u017einias ir taip jiems pad\u0117ti lengviau prisitaikyti mokykloje. Gr\u012f\u017eusiems vaikams bent pirm\u0105 pusmet\u012f reikia nuolatin\u0117s individualios mokytoj\u0173 pagalbos, \u0161eimos palaikymo ir \u012fvertinimo. Kalb\u0117dami apie mokymosi lietuvi\u0161koje mokykloje prad\u017ei\u0105, did\u017eioji dauguma vaik\u0173 pabr\u0117\u017e\u0117 t\u0117v\u0173 r\u016bpinim\u0105si ir pagalb\u0105 prie\u0161 pradedant ir prad\u0117jus mokykloje mokytis.<\/p>\n

Kaip gr\u012f\u017e\u0119 vaikai jau\u010diasi mokykloje?<\/strong><\/p>\n

Prad\u0117j\u0119 mokytis gr\u012f\u017e\u0119 mokiniai patenka ne tik \u012f naujos klas\u0117s aplink\u0105, bet ir kit\u0105 \u0161vietimo sistem\u0105, kit\u0105, nei vaikai buvo \u012fprat\u0119, mokymosi kult\u016br\u0105 \u2013 mokymosi b\u016bd\u0105, taisykles, normas, bendravimo \u012fpro\u010dius. Pa\u010di\u0173 mokini\u0173 ir mokytoj\u0173 nuomone, adaptacijos mokykloje laikotarpis paprastai trunka pirmuosius m\u0117nesius.<\/p>\n

Vienas psichologin\u0117s ir sociokult\u016brin\u0117s adaptacijos rodikli\u0173, kurie vertinti \u0161iame tyrime, \u2013 kaip gr\u012f\u017e\u0119 vaikai vertina save, savo gyvenim\u0105 ir savijaut\u0105 mokykloje. Tyrimo duomenimis, pasitenkinimas savimi, pozityvus savo gyvenimo ir mokyklos vertinimas nepriklauso nuo to, prie\u0161 kiek laiko mokiniai gr\u012f\u017eo \u012f Lietuv\u0105. Did\u017eiausia dalis mokini\u0173 link\u0119 teigiamai vertinti save ir savo gyvenim\u0105, sako, kad vis\u0105 laik\u0105 per pastar\u0105sias savaites jaut\u0117si patenkinti savimi ir savo gyvenimu. Vertindami savijaut\u0105 mokykloje dauguma mokini\u0173 pa\u017eymi, kad mokykloje jaut\u0117si gerai vis\u0105 laik\u0105 arba beveik vis\u0105 laik\u0105. Tokius rezultatus galima b\u016bt\u0173 paai\u0161kinti j\u0173 pozityvumu, atvirumu \u2013 \u0161i\u0105 gr\u012f\u017eusi\u0173j\u0173 savyb\u0119 pabr\u0117\u017e\u0117 ir mokytojai. Reikia pasteb\u0117ti, kad vaik\u0173 psichologin\u0119 savijaut\u0105 klas\u0117je ir mokykloje lemia ne tik pa\u010di\u0173 vaik\u0173 savyb\u0117s, bet, kaip rodo interviu med\u017eiaga, ir santykiai su bendraam\u017eiais, mokytojais, mokymosi pasiekimai.<\/p>\n

Mokytojo vaidmuo padedant gr\u012f\u017eusiems vaikams \u012fsilieti \u012f klas\u0117s bendruomen\u0119, priprasti naujoje mokykloje \u2013 ypa\u010d reik\u0161mingas. Vienas i\u0161 pavyzd\u017ei\u0173 gal\u0117t\u0173 b\u016bti prie\u0161 dvejus metus i\u0161 Airijos gr\u012f\u017eusio ketvirtoko pasakojimas apie mokymosi Lietuvos mokykloje prad\u017ei\u0105: \u201eI\u0161 prad\u017ei\u0173 daug draug\u0173 susiradau ir dabar turiu, ir mokslai gerai sekasi. Ten gerai sek\u0117si mokytis. Ir \u010dia gerai. I\u0161 prad\u017ei\u0173 mokytoja mane supa\u017eindino su vienu tokiu vaiku, ir tada dabar esu su juo geriausias draugas. Ir taip visi klas\u0117je yra geriausi draugai mano\u201c. Pasitaiko ir toki\u0173 atvej\u0173, kai mokytojai neskiria daug d\u0117mesio draugi\u0161k\u0173 santyki\u0173 formavimuisi, palikdami patiems vaikams susikurti pozityvius ry\u0161ius su bendraam\u017eiais. Mokytoj\u0173 jautrumas, geb\u0117jimas suprasti gr\u012f\u017eus\u012f vaik\u0105 ir jam pad\u0117ti turi \u012ftakos vaiko socialin\u0117s adaptacijos trukmei.<\/p>\n

Nors beveik visi gr\u012f\u017e\u0119 \u012f Lietuv\u0105 mokiniai patiria sunkum\u0173 d\u0117l kalbos, skirting\u0173 mokymo sistem\u0173 ir kult\u016brini\u0173 skirtum\u0173, did\u017eioji dalis jau\u010dia mokyklos bendruomen\u0117s, mokan\u010di\u0173 mokytoj\u0173 param\u0105, nes save, savo gyvenim\u0105 ir savijaut\u0105 mokykloje link\u0119 vertinti pozityviai.<\/p>\n

Kokia yra gr\u012f\u017eusi\u0173 i\u0161 u\u017esienio vaik\u0173 kalbin\u0117 aplinka?<\/strong><\/p>\n

Kai kalbame apie kalbin\u0119 aplink\u0105 emigracijoje, turime suprasti, kad da\u017eniausiai susiduriame ma\u017eiausiai su dviem kalbomis, i\u0161 kuri\u0173 viena yra gimtoji kalba (t\u0117v\u0173 arba vieno i\u0161 t\u0117v\u0173 kalba), kita \u2013 \u0161alies kalba. Mokini\u0173 kalbin\u0119 aplink\u0105 suprantame kaip kalbas, kurias jie pasirenka vartoti kaip tinkamiausias savo kasdieniame gyvenime.<\/p>\n

Kas lemia kalbos pasirinkim\u0105?\u00a0<\/em>Atsakym\u0173 ir prie\u017eas\u010di\u0173 gal\u0117tume vardyti daugyb\u0119, \u0161iuo atveju nor\u0117t\u0173si i\u0161skirti ir pabr\u0117\u017eti tik pa\u010dius esmingiausius veiksnius. Pagrindinis veiksnys \u0161eimos kalba (t\u0117v\u0173 kalba, t\u0117v\u0173 kalbos pasirinkimas bendrauti \u0161eimoje) yra esminis ir kone vienintelis tol, kol vaikai pradeda lankyti ugdymo \u012fstaigas, bendrauti su kitakalbiais draugais. Taip kalbos pasirinkim\u0105 lemian\u010di\u0173 veiksni\u0173 s\u0105ra\u0161as ilg\u0117ja ir nuo t\u0117v\u0173, \u0161eimos kalbos, pereiname prie visuomen\u0117s (bendraam\u017ei\u0173 ir kt.) kalbos \u012ftakos. Puikiai suprantame, kad kalba yra bendravimo forma, tod\u0117l jos tinkamas pasirinkimas gali lemti ir santykius su bendraam\u017eiais, status\u0105, mad\u0105 ir pan. Nuo t\u0117v\u0173 (\u0161eimos) kalbos, po\u017ei\u016brio \u012f j\u0105 pirmiausia priklauso ir vaik\u0173 kalba, kiek t\u0117vams svarbi lietuvi\u0173 kalba, Lietuva, jos istorija, kult\u016bra.<\/p>\n

Esminiams veiksniams gal\u0117tume priskirti ir tapatyb\u0117s klausimus (vaik\u0173 nuomon\u0117, \u012fsitikinimai d\u0117l lietuvi\u0173 kalbos: ar kiekvienas lietuvis turi mok\u0117ti lietuvi\u0173 kalb\u0105, ar reikia mok\u0117ti ir pan.), socialinius gyvenimo poky\u010dius, darbin\u0119 ir laisvalaikio aplink\u0105. Suprantama, kad nepalankios socialin\u0117s s\u0105lygos turi neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 ir kalbos pl\u0117trai. Kaip matyti, kalbin\u0117 aplinka priklauso beveik nuo visko ir nuo vis\u0173, ta\u010diau nepaisant vis\u0173 \u0161i\u0173 sud\u0117ting\u0173 aplinkybi\u0173 da\u017eniausiai \u0161eimose lietuvi\u0173 kalba yra i\u0161laikoma.<\/p>\n

Kuri kalba ar kalbos vyrauja gr\u012f\u017eusi\u0173 i\u0161 u\u017esienio vaik\u0173 kalboje?<\/em>\u00a0Kalb\u0117dami apie gr\u012f\u017eusius i\u0161 u\u017esienio vaikus turime suprasti, kad nagrin\u0117jam\u0173 atvej\u0173 yra tiek, kiek ir vaik\u0173, t. y. vaikai yra labai skirtingi: yra vaik\u0173, visose veiklose (kalbant namie, nar\u0161ant internete, skaitant knygas, \u017ei\u016brint filmus) besirenkan\u010di\u0173 lietuvi\u0173 kalb\u0105, yra ir toki\u0173, kurie lietuvi\u0161kai beveik nekalba, tod\u0117l renkasi jiems \u012fprastas kitas u\u017esienio kalbas. Tyrimo rezultatai akivaizd\u017eiai parod\u0117, kad labiausiai lietuvi\u0173 kalba yra pasirenkama bendraujant \u0161eimoje ir skaitant knygas. Daugiau kalb\u0173 renkamasi nar\u0161ant internete, \u017ei\u016brint vaizdo filmus. Norime pabr\u0117\u017eti, kad gr\u012f\u017e\u0119 i\u0161 u\u017esienio vaikai supranta lietuvi\u0173 kalb\u0105 kaip reikaling\u0105 ir stengiasi \u012fvairiose aplinkose j\u0105 vartoti.<\/p>\n

Palyginome gr\u012f\u017eusi\u0173 i\u0161 u\u017esienio mokini\u0173 kalbin\u0117s aplinkos duomenis su nuolat Lietuvoje gyvenan\u010di\u0173 vaik\u0173. I\u0161 rezultat\u0173 matyti, kad gr\u012f\u017e\u0119 i\u0161 u\u017esienio mokiniai da\u017eniau yra dvikalbiai ar daugiakalbiai, palyginti su nuolat Lietuvoje gyvenan\u010diais mokiniais. Gr\u012f\u017e\u0119 i\u0161 u\u017esienio vaikai lietuvi\u0173 kalb\u0105 pasirenka kaip tinkamiausi\u0105 ir j\u0105 vartoja skirtingose veiklose daugiau arba ma\u017eiau, yra ir individuali\u0173 atvej\u0173, kai lietuvi\u0173 kalba pasirenkama minimaliai ir tik b\u016btinose veiklose (pavyzd\u017eiui, mokykloje).<\/p>\n

Kaip vaikams sekasi mokytis lietuvi\u0173 kalbos?<\/strong><\/p>\n

Did\u017eioji gr\u012f\u017eusi\u0173 i\u0161 u\u017esienio vaik\u0173 dalis savo lietuvi\u0173 kalbos \u017einias \u012fvertino vidutini\u0161kai 3 balais i\u0161 5, \u0161ie duomenys nesikei\u010dia pagal mokini\u0173 am\u017ei\u0173, taip mano ir ma\u017eesni, ir vyresni. Norime pabr\u0117\u017eti, kad gr\u012f\u017eusi\u0173 i\u0161 u\u017esienio mokini\u0173 kalbos mok\u0117jimo lygiai yra labai skirtingi, tod\u0117l mokant \u0161iuos vaikus b\u016btina atskirai vertinti kiekvien\u0105 atvej\u012f, t.\u00a0y. kiek gr\u012f\u017eusi\u0173 vaik\u0173, tiek situacij\u0173.<\/p>\n

Suprantama, kad kalbant apie mokym\u0105si negalima i\u0161leisti i\u0161 aki\u0173 vieno i\u0161 pagrindini\u0173 veiksni\u0173 \u2013 motyvacijos mokytis lietuvi\u0173 kalbos. Tai ir vaik\u0173 noras mokytis \u0161ios kalbos, noras tur\u0117ti ger\u0105 i\u0161silavinim\u0105, laisvai bendrauti lietuvi\u0173 kalba ir t.\u00a0t. \u0160iai motyvacijai sustiprinti svarbios ir i\u0161orin\u0117s priemon\u0117s: paskatinimai, pagyrimai, \u012fvertinimas ir pan. Lietuvi\u0173 kalbos mok\u0117jimo vertinimai turi tiesiogin\u012f ry\u0161\u012f su lietuvi\u0173 kalbos pamok\u0173 m\u0117gimu: tie vaikai, kuriems patinka lietuvi\u0173 kalbos pamokos, savo lietuvi\u0173 kalbos mok\u0117jim\u0105 vertina geriau. Gr\u012f\u017eusi\u0173 vaik\u0173 santykis su lietuvi\u0173 kalba da\u017enai yra praktinis \u2013 pirmiausia lietuvi\u0173 kalba jiems yra b\u016btinas komunikacijos \u012frankis.<\/p>\n

Kok\u012f vaidmen\u012f lietuvi\u0173 kalbos mokymuisi turi t\u0117vai, mokytojai, draugai ir kt.?<\/strong><\/p>\n

Viena esmini\u0173 s\u0117kmingos kalbin\u0117s \u2013 lietuvi\u0173 kalbos vartojimo, mok\u0117jimo, mokymosi \u2013 integracijos s\u0105lyg\u0173 yra t\u0117vai ir mokytojai.<\/p>\n

T\u0117v\u0173 pagalba vaikams yra pirmasis veiksnys. Vaikai, klausiami, kas pad\u0117jo \u012fveikti sunkumus Lietuvoje, da\u017eniausiai \u012fvardija \u0161eim\u0105. T\u0105 pabr\u0117\u017eia ir mokytojai, dirbantys su gr\u012f\u017eusiais mokiniais \u2013 nuo t\u0117v\u0173 pagalbos sudarant s\u0105lygas vaikui lietuvi\u0173 kalbos mokytis papildomai labai priklauso kalbin\u0117s integracijos trukm\u0117 ir s\u0117km\u0117.<\/p>\n

Antrasis pagrindinis veiksnys yra individualus mokytoj\u0173 darbas tiek mokant pa\u010dios lietuvi\u0173 kalbos, tiek ple\u010diant mokomojo dalyko \u017eodyno i\u0161teklius. Mokytojas gali pad\u0117ti, bet atsakomyb\u0117 d\u0117l vaiko spartaus kalbini\u0173 geb\u0117jim\u0173 i\u0161(si)ugdymo tenka \u0161eimai.<\/p>\n

Be abejon\u0117s, lietuvi\u0173 kalbos padeda mokytis ir draugai, ir visa aplinka. Vertinant aplinkos poveik\u012f labai svarbios vaik\u0173 nuostatos d\u0117l lietuvi\u0173 kalbos. Taigi lietuvi\u0173 kalbos mok\u0117jimas ir mokymasis priklauso nuo visos aplinkos.<\/p>\n

Kas sugr\u012f\u017eus \u012f Lietuv\u0105 vaikams kelia did\u017eiausi\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173?<\/strong><\/p>\n

Vaik\u0173 nuomon\u0117.<\/em>\u00a0Patys vaikai kalb\u0117dami, kaip jiems \u010dia, Lietuvoje, sekasi, kaip vien\u0105 i\u0161 did\u017eiausi\u0173 problem\u0173 \u012fvardija nepakankam\u0105 lietuvi\u0173 kalbos mok\u0117jim\u0105, su kuriuo susiduria prad\u0117j\u0119 lankyti Lietuvos mokykl\u0105. Vaikams sunk\u016bs lietuvi\u0173 kalbos tarties, ra\u0161ybos, kalbos supratimo dalykai, kuri\u0173 jie mokosi per visas pamokas. Tai, ko vaikas nesupranta, jam yra neai\u0161ku, veikia ne tik jo pasitik\u0117jim\u0105 savimi, bet ir mokymosi motyvacij\u0105, na ir, \u017einoma, rezultatus. Gerai suprantame, kaip vaikui gali sektis integruotis \u0161vietimo \u012fstaigoje nemokant lietuvi\u0173 kalbos arba mokant j\u0105 prastai, kaip suprasti d\u0117stomo dalyko med\u017eiag\u0105 ir pan. Mokiniai pasakoja, kad pirmaisiais mokymosi metais nekonspektuodavo, nepasi\u017eym\u0117davo u\u017era\u0161uose, k\u0105 ai\u0161kina mokytojas, nes i\u0161 greitos mokytoj\u0173 kalbos nei\u0161skirdavo esmini\u0173 dalyk\u0173 arba nesuprasdavo dalies \u017eod\u017ei\u0173, o d\u0117l nei\u0161lavint\u0173 lietuvi\u0173 kalbos ra\u0161ymo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 nesp\u0117davo u\u017esira\u0161yti. Pagalba mokiniams i\u0161pl\u0117sti savo lietuvi\u0173 kalbos \u017eodyn\u0105 mokykliniais terminais, i\u0161mokti lietuvi\u0173 kalb\u0105 vartoti, yra b\u016btina s\u0105lyga siekiant pad\u0117ti jiems s\u0117kmingai adaptuotis Lietuvos mokykloje.<\/p>\n

Mokytoj\u0173 nuomon\u0117.\u00a0<\/em>Mokytojai taip pat mato problemas, su kuriomis susiduria gr\u012f\u017e\u0119 vaikai, jie pabr\u0117\u017eia kult\u016brinius skirtumus (pavyzd\u017eiui, asmen\u0173\u00a0tu<\/em>,\u00a0j\u016bs<\/em>\u00a0skyrimas), naujus reikalavimus ir pan. Kaip problema \u012fvardijamas ir skurdus mokini\u0173 \u017eodynas, suprantama, kad prastai mokant lietuvi\u0173 kalb\u0105 sunku suprasti atskirus \u017eod\u017eius, derinti \u017eod\u017ei\u0173 gal\u016bnes, taisyklingai kir\u010diuoti, vaikams sunku i\u0161mokti dvibalsi\u0173 ra\u0161yb\u0105, tarti priebalsius\u00a0\u0161<\/em>,\u00a0\u017e<\/em>,\u00a0\u010d<\/em>.<\/p>\n

Akivaizdu ir nekelia abejoni\u0173 tai, kad \u017eymiai lengviau sugr\u012f\u017eus \u012f Lietuv\u0105 yra tiems vaikams, kurie gyvendami kitoje \u0161alyje namuose ne tik kalb\u0117jo lietuvi\u0161kai, bet ir mok\u0117si lietuvi\u0161kai skaityti, ra\u0161yti, lank\u0117 lituanistines mokyklas.<\/p>\n

K\u0105 gal\u0117tume patarti t\u0117vams, ketinantiems su vaikais sugr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105?<\/strong><\/p>\n

Pirmiausia, dar gyvenant u\u017esienyje svarbu ne tik kalb\u0117ti lietuvi\u0161kai namie, bet ir lavinti visas kitas kalbin\u0117s veiklos sritis: skaitym\u0105, klausym\u0105 ir ra\u0161ym\u0105. Reik\u0117t\u0173 vaikus i\u0161mokyti lietuvi\u0161kai skaityti, ra\u0161yti, klausyti lietuvi\u0161k\u0173 \u012fra\u0161\u0173, lietuvi\u0161kai \u012fgarsint\u0173 laid\u0173 ir film\u0173. Did\u017eiausi\u0105 d\u0117mes\u012f verta skirti lietuvi\u0161k\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 i\u0161tekli\u0173 gausinimui (kad \u017emogus suprast\u0173 tekst\u0105, jis turi suprasti 98 proc. jo \u017eod\u017ei\u0173). Jeigu yra galimybi\u0173, leisti \u012f lituanistines mokykl\u0117les, kuriose vaikai turi galimybi\u0173 ne tik mokytis lietuvi\u0173 kalbos, bet ir kalb\u0117ti su bendraam\u017eiais lietuvi\u0161kai. Reikia suprasti, kad kuo turtingesnis bus vaiko \u017eodynas, kuo geriau jis mok\u0117s lietuvi\u0161kai ra\u0161yti, skaityti, tuo lengviau bus prisitaikyti Lietuvoje.<\/p>\n

Dar prie\u0161 gr\u012f\u017etant verta susisiekti su mokykla, \u012f kuri\u0105 planuojate leisti vaik\u0105. Sugr\u012f\u017eus patartume apsilankyti mokykloje, susipa\u017einti su jos kult\u016bra, klas\u0117s mokytoju, pasitarti, gal reikia papildomai pasimokyti, lankyti b\u016brelius.<\/p>\n

Pa\u010dius geriausius rezultatus duoda atvira ir ai\u0161ki t\u0117v\u0173, vaik\u0173 ir mokytoj\u0173 komunikacija. \u0160iai grand\u017eiai puikiai veikiant, toliau s\u0117kmingai prisijungia draugai, bendraa\u017emiai ir visa aplinka.<\/p>\n

Visoms besirengian\u010dioms gr\u012f\u017eti ir sugr\u012f\u017eusioms \u012f Lietuv\u0105 \u0161eimoms linkime klausti, bendrauti su mokykla, kurioje vaikas mokysis, pasinaudoti galimyb\u0117mis pla\u010diau pasidom\u0117ti vaik\u0173 ugdymo galimyb\u0117mis \u2013 \u0160vietimo, mokslo ir sporto ministerijos internetiniame puslapyje yra gr\u012f\u017etan\u010dioms i\u0161 u\u017esienio \u0161eimoms aktualios informacijos, vieno langelio principu atsakoma \u012f visus klausimus, susijusius su gr\u012f\u017etan\u010di\u0173 vaik\u0173 mokymu Lietuvos mokyklose.<\/p>\n

[1]\u00a0Duomenys rinkti dalyvaujant Valstybin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos komisijos finansuojamame projekte\u00a0Kit\u0173 kalb\u0173 poveikis mokini\u0173 lietuvi\u0173 kalbai ir savimonei: situacija, tendencijos ir galimyb\u0117s<\/em>\u00a0(Valstybin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos komisijos pirmininko 2018 m. sausio 16 d. \u012fsakymu Nr. V-10 patvirtinta programa\u00a0Lietuvi\u0173 bendrin\u0117s kalbos, tarmi\u0173 ir kit\u0173 kalbos atmain\u0173 funkcionavimo ir kaitos tyrim\u0173 programa<\/em>, vykdan\u010dioji institucija Lietuvi\u0173 kalbos institutas, sutarties sudarymo data 2018 m. liepos 16 d., Nr. K-2\/2018). Projekto tyrimo tikslas \u2013 lingvistiniais ir psichologiniais aspektais i\u0161tirti ir \u012fvertinti kit\u0173 kalb\u0173 \u012ftak\u0105 mokini\u0173 lietuvi\u0173 ra\u0161ytinei ir sakytinei lietuvi\u0173 kalbai bei savimonei.<\/p>\n

[2]\u00a0I\u0161sam\u016bs tyrimo rezultatai apra\u0161yti Nidos Poderien\u0117s ir Aurelijos Tamulionien\u0117s mokslo studijoje\u00a0\u012eveikti atskirt\u012f: gr\u012f\u017eusi\u0173 i\u0161 u\u017esienio mokini\u0173 kalbin\u0117 integracija<\/em><\/strong>,<\/strong>\u00a0Vilnius: Lietuvi\u0173 kalbos institutas, 2020. ISBN 978-609-411-277-5,\u00a0https:\/\/doi.org\/10.35321\/e-pub.7.grizusiuju-kalbine-integracija<\/a>.<\/p>\n

Straipsni\u0173 ciklas \u201eLietuvi\u0173 kalbos naujov\u0117s ir \u012fdomyb\u0117s\u201c. Straipsn\u012f r\u0117m\u0117 Valstybin\u0117 lietuvi\u0173 kalbos komisija. Tekstas publikuotas <\/em>portale \u201e<\/em><\/a>Pasaulio lietuvis\u201c .<\/em><\/span><\/p>\n

<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

This page is only available in Lietuvi\u0173. Kaip gr\u012f\u017e\u0119 i\u0161 u\u017esienio \u012f Lietuv\u0105 vaikai jau\u010diasi \u010dia, Lietuvoje, kaip juos sutinka Lietuvos mokykla, kaip t\u0117vai gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti vaikams lengviau \u012fveikti integracijos … <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":16186,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[16],"tags":[],"class_list":["post-16185","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"permalink_manager":null,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16185","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16185"}],"version-history":[{"count":7,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16185\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":16190,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16185\/revisions\/16190"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/16186"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16185"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16185"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16185"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}