{"id":15920,"date":"2021-02-01T12:17:32","date_gmt":"2021-02-01T14:17:32","guid":{"rendered":"http:\/\/lki.lt\/?p=15920"},"modified":"2021-02-01T12:35:13","modified_gmt":"2021-02-01T14:35:13","slug":"inkstaglobe-siutgalba-sirdgloba-ezkojis-mokslininke-atskleide-kaip-kuriami-augalu-pavadinimai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/lki.lt\/inkstaglobe-siutgalba-sirdgloba-ezkojis-mokslininke-atskleide-kaip-kuriami-augalu-pavadinimai\/","title":{"rendered":"Dr. Albina Auksori\u016bt\u0117: kaip kuriami augal\u0173 pavadinimai"},"content":{"rendered":"<p class=\"qtranxs-available-languages-message qtranxs-available-languages-message-en\">This page is only available in <a href=\"https:\/\/lki.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15920\" class=\"qtranxs-available-language-link qtranxs-available-language-link-lt\" title=\"Lietuvi\u0173\">Lietuvi\u0173<\/a>. <\/p><p>Ar kada susim\u0105st\u0117te, i\u0161 kur kilo kasdien\u0117je kalboje vartojami ir, regis, tokie \u012fprasti augal\u0173 pavadinimai? Dalis j\u0173 \u012f m\u016bs\u0173 gyvenim\u0105 at\u0117jo dar i\u0161 XIX am\u017eiaus, o prie j\u0173 suk\u016brimo prisid\u0117jo pranci\u0161kon\u0173 vienuolis Jurgis Ambraziejus Pabr\u0117\u017ea ir \u0161viet\u0117jas Laurynas Ivinskis. \u0160iandien nauji augal\u0173 vardai keli\u0105 \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 skinasi sud\u0117tingiau: juos si\u016blo botanikai, v\u0117liau svarsto Valstybin\u0117 lietuvi\u0173 kalbos komisija. \u201eLietuvi\u0161ki augal\u0173, gryb\u0173, vabzd\u017ei\u0173, \u017euv\u0173 ir kit\u0173 gyv\u0173 organizm\u0173 vardai yra ne tik mokslo kalbos dalis, bet ir bendrin\u0117s kalbos dalis, juos vartojame ir savo kasdien\u0117je kalboje, tad labai svarbu, kad pasinaudotume savo kalbos \u012fvardijamosiomis galiomis ir i\u0161laikytume lietuvi\u0161k\u0105 \u0161i\u0173 sri\u010di\u0173 terminij\u0105\u201c, \u2013 teigia Lietuvi\u0173 kalbos instituto vadov\u0117, terminolog\u0117 dr. Albina Auksori\u016bt\u0117. Kalbame su mokslininke apie botanikos termin\u0173 k\u016brim\u0105 ir j\u0173 \u012fsiliejim\u0105 \u012f kasdien\u0119 kalb\u0105.<\/p>\n<p><strong>Terminijos sritys, kurias J\u016bs daugiausia tiriate, \u2013 botanika (augal\u0173 tyrin\u0117jimas) ir entomologija (vabzd\u017ei\u0173 tyrin\u0117jimas). Kaip pasirinkote b\u016btent \u0161ias terminijos sritis?<\/strong><\/p>\n<p>Augau kaime \u017demaitijoje, tad gamta man buvo nat\u016braliai artima ir suprantama. Dar vaikyst\u0117je mo\u010diut\u0117 vesdavosi rinkti vaista\u017eoli\u0173, tad i\u0161 jos mokiausi, kokie augalai ir nuo ko gydo, su\u017einojau ir t\u0173 augal\u0173 vardus, \u017einoma, mano gimtojoje tarm\u0117je vartojamus vardus. Prad\u0117jusi dirbti Lietuvi\u0173 kalbos institute pirmiausia susidom\u0117jau botanikos terminija, o Terminologijos skyriaus vadovas dr. Kazimieras Gaivenis pasi\u016bl\u0117 patyrin\u0117ti \u017eemai\u010dio Lauryno Ivinskio (1810\u20131881) rankra\u0161\u010dius, kuriuose pateikti augal\u0173 ir gryb\u0173 vardai. L. Ivinskio rankra\u0161\u010diai terminologijos po\u017ei\u016briu buvo ma\u017eai tyrin\u0117ti, tad su dideliu \u012fdomumu \u0117miausi nagrin\u0117ti L. Ivinskio sukurtus augal\u0173 ir gryb\u0173 vardus ir, vadovaujama \u017eemai\u010dio doc. dr. Stasio Keinio, parengiau ir 2000 m. apgyniau humanitarini\u0173 moksl\u0173 daktaro disertacij\u0105 \u201eLauryno Ivinskio terminologijos darbai\u201c.<\/p>\n<p>Su entomologijos terminija teko susidurti v\u0117liau, kai entomologas prof. dr. Jonas Rimantas Stonis pakviet\u0117 mane kaip terminolog\u0119 prisid\u0117ti prie jo su kolegomis rengiamo entomologijos termin\u0173 \u017eodyno ir vardyno. Dirbdama su kolegomis entomologais ne tik su\u017einojau, kokia did\u017eiul\u0117 vabzd\u017ei\u0173 \u012fvairov\u0117, susipa\u017einau su egzotiniais vabzd\u017eiais, bet ir kartu su specialistais galvojome, kaip geriau pavadinti tuos vabzd\u017eius, kurie dar neturi lietuvi\u0161k\u0173 vard\u0173.<\/p>\n<p><strong>Ar galite skaitytojams papasakoti, i\u0161 kur kilo dabar vartojami augal\u0173 ir gryb\u0173 pavadinimai? Kokie kalbininkai pirmiausia \u0117m\u0117si \u0161io darbo? Ar tai buvo atsispyrimas nuo lotyni\u0161k\u0173 pavadinim\u0173 pritaikant juos prie kasdien\u0117s \u017emoni\u0173 kalbos?<\/strong><\/p>\n<p>Sistemingai tvarkyti ir kurti lietuvi\u0161kus augal\u0173 vardus XIX a. prad\u017eioje prad\u0117jo ne kalbininkai ir ne botanikai. Pirm\u0105 augal\u0173 vardyn\u0105 \u201eTaislius augyminis\u201c, kuriame i\u0161samiai apra\u0161yta \u017demaitijos augalija, 1843 m. para\u0161\u0117 pranci\u0161kon\u0173 vienuolis Jurgis Ambraziejus Pabr\u0117\u017ea (1771\u20131849). Min\u0117tas rankra\u0161tis Lietuvi\u0173 kalbos institute publikuotas tik \u0161iais laikais: I t. (2009), II t. (2014), III t. (2015). J. A. Pabr\u0117\u017ea ra\u0161\u0117, kad pirmiausia reikia rinkti ir u\u017era\u0161yti augal\u0173 vardus, kuriuos \u017emon\u0117s vartoja savo kalboje, ir tik neradus \u017emoni\u0173 kalboje kurio nors vardo galima pavadinti dirbtiniu vardu. Taigi, jis \u017emoni\u0173 kalboje vartojamus vardus pritaik\u0117 mokslinei botanikos nomenklat\u016brai. Kurdamas kai kuri\u0173 augal\u0173 vardus J. A. Pabr\u0117\u017ea atsi\u017evelg\u0117 \u012f j\u0173 gydom\u0105sias savybes, pvz.: ak\u0161vita (Euphrasia), ausgyda (Ballota nigra), inkstaglob\u0117 (Parietaria), siutgalba (Alyssum), \u0161irdgloba (Leonorus cardiaca), kai kuriuos augalus pavadino vardais, paimtais i\u0161 lietuvi\u0173 mitologijos, pvz.: gab\u0117 (Riccia), poklius (Sisymbrium), ragan\u0117 (Clematis), tvertikas (Erysimum), \u017eemin\u0117 (Fragaria). Nema\u017eai augal\u0173 vard\u0173 J. A. Pabr\u0117\u017ea suk\u016br\u0117 i\u0161versdamas lotyni\u0161kus t\u0173 augal\u0173 vardus, pvz.: auksa\u017eied\u0117 (Chrysanthemum), balnadant\u0117 (Leucodon), blakvija (Cimifuga), dvyn\u017eied\u0117 (Dianthus), e\u017ekojis (Echinops), peluodeg\u0117 (Myosurus), varnakoj\u0117 (Coronopus) ir kt. Daugelis J. A. Pabr\u0117\u017eos sukurt\u0173 augal\u0173 vard\u0173 vartojama ir dabar, atkreiptinas d\u0117mesys, kad LR Seimas 2021-uosius metus paskelb\u0117 J. A. Pabr\u0117\u017eos metais.<\/p>\n<p>Jau min\u0117tas L. Ivinskis buvo mokytojas, jis da\u017eniausiai minimas kaip pirm\u0173j\u0173 lietuvi\u0161k\u0173 kalendori\u0173 reng\u0117jas ir leid\u0117jas, i\u0161leid\u0119s per 20 kalendori\u0173. Apie 1870 m. jis para\u0161\u0117 gamtos moksl\u0173 darb\u0105 \u201ePrigimt\u016bmen\u0117\u201c, kuriame pateik\u0117 augal\u0173 ir gryb\u0173 vardyn\u0105. L. Ivinskis, kaip ir J. A. Pabr\u0117\u017ea, savo rankra\u0161tyje pirmiausia pateik\u0117 augal\u0173 ir gryb\u0173 vardus, vartojamus to meto \u017emoni\u0173 kalboje, o j\u0173 nerad\u0119s k\u016br\u0117 nauja\u017eod\u017eius. Kai kuriuos vardus jis k\u016br\u0117 atsi\u017evelgdamas \u012f i\u0161skirtinius augal\u0173 po\u017eymius, pvz.: galvenis (Aspergillus), kaulenis (Crataegus), dirv\u016bnis (Ononis), dig\u016btras (Echinocactus), ta\u010diau ne vis\u0173 jo sukurt\u0173 augal\u0173 ar gryb\u0173 vard\u0173 daryb\u0105 galima paai\u0161kinti, nema\u017e\u0105 dal\u012f vard\u0173 jis ne sudar\u0117, o tiesiog sugalvojo, pvz.: br\u016bstis (Cranichis), gr\u014dstis (Nonnea), \u0101mtas (Poinciana).<\/p>\n<p><strong>Kaip \u0161iandien sukuriamas pavadinimas naujai, dar Lietuvoje nereg\u0117tai r\u016b\u0161iai? Ar j\u012f sukuria terminologai, o v\u0117liau tvirtina kalbininkai?<\/strong><\/p>\n<p>Pastaruoju laiku \u012f Lietuv\u0105 atve\u017eama Lietuvoje neaugan\u010di\u0173 ir neturin\u010di\u0173 lietuvi\u0161ko vardo augal\u0173 gen\u010di\u0173, o ir j\u0173 r\u016b\u0161ys neturi lietuvi\u0161k\u0173 vard\u0173. Lietuvi\u0161kus vardus si\u016blo specialistai, t. y. botanikai, nes jie \u017eino to augalo po\u017eymius ir ypatybes, kilm\u0117s viet\u0105 ir kt. VLKK Terminologijos pakomis\u0117s pos\u0117dyje, kuriame svarstomi si\u016blomi nauji vardai, dalyvauja ne tik kalbininkai terminologai, bet ir botanikai i\u0161 Gamtos tyrim\u0173 centro, Vilniaus universiteto ar kit\u0173 \u012fstaig\u0173. Kartu sprend\u017eiama, kokiu vardu pavadinti dar nepavadint\u0105 gent\u012f ar r\u016b\u0161\u012f. Taip pat tariamasi, svarstomi ir zoologijos nomenklat\u016briniai pavadinimai kartu su tos srities specialistais. Terminologijos pakomis\u0117je suderinti nauji vardai teikiami kaip rekomendacija, patvirtinta VLKK, ir po to jie skelbiami Lietuvos Respublikos termin\u0173 banke.<\/p>\n<p><strong>Kaip manote, kod\u0117l svarbu sukurti lietuvi\u0161kus augal\u0173, gryb\u0173 ir vabzd\u017ei\u0173 pavadinimus? Gal b\u016bt\u0173 papras\u010diau pritaikyti j\u0173 tarptautinius ar lotyni\u0161kus pavadinimus?<\/strong><\/p>\n<p>Kai kurie lengvai i\u0161tariami ar re\u010diau, da\u017eniausiai tik specialist\u0173 vartojami lotyni\u0161ki nomenklat\u016briniai pavadinimai yra teikiami vartoti ir lietuvi\u0161k\u0173 atitikmen\u0173 neie\u0161koma, ta\u010diau reik\u0117t\u0173 pabr\u0117\u017eti, kad lietuvi\u0161ki augal\u0173, gryb\u0173, vabzd\u017ei\u0173, \u017euv\u0173 ir kit\u0173 gyv\u0173 organizm\u0173 vardai yra ne tik mokslo kalbos dalis, bet ir bendrin\u0117s kalbos dalis, juos vartojame ir savo kasdien\u0117je kalboje, \u017emon\u0117s juos supusi\u0105 gamt\u0105 visada steng\u0117si \u012fvardyti savo kalba, tad labai svarbu, kad pasinaudotume savo kalbos \u012fvardijamosiomis galiomis ir i\u0161laikytume lietuvi\u0161k\u0105 \u0161i\u0173 sri\u010di\u0173 terminij\u0105.<\/p>\n<p><strong>Ar terminolog\u0173 darbe pasitaiko toki\u0173 situacij\u0173, kai koks nors si\u016blomas terminas \u201eneprigyja\u201c ir tenka j\u012f pergalvoti i\u0161 naujo? Ar terminologai \u012fsiklauso \u012f visuomen\u0117s pozicij\u0105 ir si\u016blymus?<\/strong><\/p>\n<p>Naujam objektui, rei\u0161kiniui, procesui ar abstrak\u010diai s\u0105vokai \u012fvardyti gali b\u016bti sukuriamas net ne vienas terminas, gali b\u016bti si\u016blomi vartoti keli sinonimai, i\u0161 kuri\u0173 vartosenoje \u012fsigali kuris nors vienas. O kur\u012f termin\u0105 priims visuomen\u0117, kuris terminas \u012fsigal\u0117s, ne visada gali pasakyti ir terminologai. Taip atsitiko su vienu i\u0161 pagrindini\u0173 kompiuterijos termin\u0173 \u2013 specialistai i\u0161 prad\u017ei\u0173 si\u016bl\u0117 ir vartojo tris sinonimus vienai s\u0105vokai: byla, rinkmena ir failas (ang. file). VLKK rekomendavo ir \u012f termin\u0173 \u017eodynus kaip pagrindinis jau buvo \u012ftrauktas lietuvi\u0161kas terminas rinkmena, ta\u010diau po tam tikro laiko pasteb\u0117ta, kad rinkmena neprigijo, \u012fsigal\u0117jo skolintas terminas failas, tad pritarta, kad \u0161is terminas b\u016bt\u0173 teiktinas kaip pagrindinis.<\/p>\n<p><strong>Kaip savais \u017eod\u017eiais \u012fvardytum\u0117te terminolog\u0173 misij\u0105?<\/strong><\/p>\n<p>Terminologo misija \u2013 pl\u0117toti lietuvi\u0173 terminologij\u0105 kaip atskir\u0105 ir savaranki\u0161k\u0105 mokslo \u0161ak\u0105, prisid\u0117ti ir skatinti kurti lietuvi\u0161k\u0105 terminij\u0105, kuri labai svarbi, kad mokslo kalba Lietuvoje b\u016bt\u0173 lietuvi\u0173 kalba, parodyti, kad lietuvi\u0173 kalba turi savo terminij\u0105 ir gali \u012fvardyti ir konkre\u010dius dalykus, ir abstrak\u010dias s\u0105vokas, kad yra lygiavert\u0117 did\u017eiosioms kalboms.<\/p>\n<p><em>Interviu autor\u0117 R\u016bta \u0160etikait\u0117. Tekstas publikuotas naujien\u0173 portale delfi.lt 2021 m. sausio 31 d.<\/em><\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>This page is only available in Lietuvi\u0173. Ar kada susim\u0105st\u0117te, i\u0161 kur kilo kasdien\u0117je kalboje vartojami ir, regis, tokie \u012fprasti augal\u0173 pavadinimai? Dalis j\u0173 \u012f m\u016bs\u0173 gyvenim\u0105 at\u0117jo dar i\u0161 &hellip; <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":15921,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[16],"tags":[],"class_list":["post-15920","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15920","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=15920"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15920\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":15928,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15920\/revisions\/15928"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15921"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=15920"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=15920"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=15920"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}