{"id":15839,"date":"2021-01-15T13:50:06","date_gmt":"2021-01-15T15:50:06","guid":{"rendered":"http:\/\/lki.lt\/?p=15839"},"modified":"2021-01-15T14:11:12","modified_gmt":"2021-01-15T16:11:12","slug":"rita-miliunaite-patys-zmones-o-ne-kalbininkai-gali-kurti-zodzius","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/lki.lt\/rita-miliunaite-patys-zmones-o-ne-kalbininkai-gali-kurti-zodzius\/","title":{"rendered":"Rita Mili\u016bnait\u0117: \u201ePatys \u017emon\u0117s, o ne kalbininkai gali kurti \u017eod\u017eius\u201c"},"content":{"rendered":"<p class=\"qtranxs-available-languages-message qtranxs-available-languages-message-en\">This page is only available in <a href=\"https:\/\/lki.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15839\" class=\"qtranxs-available-language-link qtranxs-available-language-link-lt\" title=\"Lietuvi\u0173\">Lietuvi\u0173<\/a>. <\/p><p><i>Riedis<\/i>,<i> s\u0117dmai\u0161is<\/i>,<i> d\u016bzg\u0117s<\/i>,<i> asmenuk\u0117<\/i>,<i> startuolis<\/i> ir daugyb\u0117 kit\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, i\u0161 prad\u017ei\u0173 k\u0117l\u0119 \u0161ypsen\u0105 ar net juok\u0105, dabar \u012fsiliejo \u012f m\u016bs\u0173 kasdien\u0119 kalb\u0105 ir tapo neatsiejama jos dalimi. Tai \u2013 nauja\u017eod\u017eiai, kuriuos kuria pati visuomen\u0117. \u201e\u017dmon\u0117s priprato, kad jie patys, o ne kalbininkai gali kurti \u017eod\u017eius. Kad naujas taiklus \u017eodis gali pad\u0117ti ir verslui, ir politikai, ir d\u0117mesio trok\u0161tantiems \u012ftakdariams\u201c, \u2013 teigia kalbos tyrin\u0117toja, Lietuvi\u0173 kalbos instituto mokslinink\u0117 dr. Rita Mili\u016bnait\u0117. Pasak kalbinink\u0117s, kalba turi kisti kartu su j\u0105 vartojan\u010dia visuomene, o gimtosios kalbos jausmas tuos poky\u010dius kreipia taip, kad kalba neprarast\u0173 savitumo.<\/p>\n<p><b>Miela Rita, kaip savais \u017eod\u017eiais apib\u016bdintum\u0117te nauja\u017eod\u017eius? Kuo \u0161i mokslo sritis yra svarbi lietuvi\u0173 kalbai ir kult\u016brai?<\/b><\/p>\n<p>Paradoksalu, bet pats <i>nauja\u017eod\u017eio<\/i> (ar, tarptautiniu \u017eod\u017eiu sakant, <i>neologizmo<\/i>) pavadinimas nedaug k\u0105 sako apie tai, kas \u0161iandien suprantama kaip\u2026 nauja\u017eod\u017eiai. Nors tarp tyr\u0117j\u0173 nesama vienos nuomon\u0117s, bet vyrauja supratimas, kad tai ne tik naujai atsirad\u0119 skolinti ir savo kalboje pasidaryti \u017eod\u017eiai, bet ir \u017eod\u017ei\u0173 junginiai bei santrumpos, taip pat naujos esam\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 reik\u0161m\u0117s.<\/p>\n<p>Nauja\u017eod\u017eius tirianti leksikologijos at\u0161aka vadinama neologija. \u0160ios srities tyrimai Lietuvoje nuosekliau prasid\u0117jo keliant koj\u0105 \u012f XXI am\u017ei\u0173, kai imtos taikyti kompiuterin\u0117s technologijos.<\/p>\n<p>Du steb\u0117senos ir tyrim\u0173 de\u0161imtme\u010diai leid\u017eia tvirtai sakyti, kad lietuvi\u0173 kalba gyvuoja visomis savo i\u0161gal\u0117mis, leid\u017eia daigus ir at\u017ealas, taigi nuolat atsinaujina. Matyti netgi tai, kaip atgyja kai kurios primir\u0161tos, buvusios neaktyvios darybos priemon\u0117s. Antai <i>programi\u0161ius<\/i> praskyn\u0117 keli\u0105 <i>tinkli\u0161iui<\/i>,<i> draugi\u0161iui<\/i>,<i> gaili\u0161iui<\/i>, <i>madi\u0161iui<\/i>, na ir <i>\u017eurnali\u0161iui<\/i> su <i>kalbi\u0161iumi<\/i>. Kadaise sprangus atrod\u0119s <i>m\u0117sainis<\/i> paskui save atsived\u0117 <i>\u0161okoladain\u012f<\/i>, <i>ie\u0161main\u012f<\/i> ir <i>bulvain\u012f<\/i>: \u017emon\u0117s patys, pagav\u0119 tinkam\u0105 darybos b\u016bd\u0105, kuria naujus patiekal\u0173 pavadinimus be jokios kalbinink\u0173 pagalbos.<\/p>\n<p>Tirdami nauja\u017eod\u017ei\u0173 darybos polinkius, matome, kaip naujadaryst\u0117 i\u0161laisvina k\u016brybin\u0119 mint\u012f ir lau\u017eo tradicines \u017eod\u017ei\u0173 reik\u0161mi\u0173 ir darybos ribas. \u0160tai tik kelios \u0161i\u0173 dien\u0173 realijos: <i>AiG<\/i>,<i> moteriausyb\u0117<\/i>,<i> triummoteratas<\/i>,<i> i\u0161sigimenceriai\u2026 <\/i>Tegu tai tik laikini, d\u0117l \u017eaidimo sukurti nauja\u017eod\u017eiai, bet svarbu, kad \u017emon\u0117s yra pajut\u0119 kalbos k\u016brybos gali\u0105.<\/p>\n<p>Nauja\u017eod\u017eiai \u2013 i\u0161tisa m\u016bs\u0173 gyvenimo permain\u0173 enciklopedija. Tai, kuo gyvena visuomen\u0117, susigeria \u012f kalb\u0105, taigi nagrin\u0117dami \u012fvairi\u0173 laikotarpi\u0173 \u017eodyn\u0105 galime pasakyti, kas vienu ar kitu metu \u017emon\u0117ms buvo svarbiausia. \u012e nauja\u017eod\u017ei\u0173 sluoksnius nus\u0117da nauji mokslo atradimai, svarbi\u0173 visuomenei \u012fvyki\u0173, rei\u0161kini\u0173, naujai sukurt\u0173 preki\u0173, paslaug\u0173 pavadinimai, tapatyb\u0117s paie\u0161kos ir kova u\u017e savo teises. Nauja\u017eod\u017eiais \u017emon\u0117s dosniai apipavidalina da\u017eniausiai neigiamai pasi\u017eym\u0117jusius politikos, verslo ar pramog\u0173 veik\u0117jus.<\/p>\n<p>Kalbos ir visuomen\u0117s istorijai liks kaip niekad spalvinga \u0161io meto naujoji lietuvi\u0173 leksika, rodanti ir bendr\u0105j\u012f visuomen\u0117s kult\u016bros, tarpusavio bendravimo lyg\u012f.<span class=\"Apple-converted-space\">\u00a0<\/span><\/p>\n<p><b>Daug nauja\u017eod\u017ei\u0173 mus pasiekia kaip skoliniai, kurie ilgainiui virsta lietuvi\u0161kais \u017eod\u017eiais (<i>feisbukas, g\u016bglinti, aifonas, lat\u0117<\/i> ir t. t.). Kaip \u012fvyksta j\u0173 \u201esulietuvininimas\u201c, kaip priimami sprendimai, kad vienas ar kitas u\u017esienio kalbose vartojamas \u017eodis prigis lietuvi\u0173 kalboje? Ar prie\u0161 tai kalbininkai si\u016blo lietuvi\u0161kus atitikmenis?<\/b><\/p>\n<p>Skolini\u0173 \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 patenka i\u0161 \u012fvairiausi\u0173 kalb\u0173, da\u017enai per angl\u0173 kalb\u0105 kaip tarpinink\u0119, bet j\u0173 kelias iki vartojimo rekomendacij\u0173 neb\u016bna vienodas. Kas \u017eodis \u2013 vis kita istorija. Kiekviena kalba stengiasi svetimus elementus daugiau ar ma\u017eiau prisiderinti prie savo gramatin\u0117s, garsin\u0117s, ra\u0161ybos sistemos, kad b\u016bt\u0173 patogu juos vartoti. Kalbininkai nuolat seka vartosen\u0105, i\u0161siai\u0161kina, k\u0105 naujai at\u0117j\u0119s skolinys rei\u0161kia, kokia jo kilm\u0117, kokiems kontekstams b\u016bdingas, kaip \u017emon\u0117s j\u012f vartoja. O tada atrenka tuos \u017eod\u017eius, kurie gal\u0117t\u0173 b\u016bti reikalingi bendrinei kalbai. \u017dargonyb\u0117s paliekamos u\u017e dur\u0173, \u012fvairios kit\u0173 kra\u0161t\u0173 realijos paprastai tik sugramatinamos, o \u0161iaip skoliniams gali b\u016bti teikiama ir lietuvi\u0161k\u0173 atitikmen\u0173, jeigu vartosenoje toki\u0173 aptinkame.<\/p>\n<p>Valstybin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos komisijos \u017dodyn\u0173 pakomis\u0117je kasmet svarstomi naujausi\u0173 skolini\u0173 s\u0105ra\u0161ai ir, remiantis sukauptais duomenimis, teikiamos rekomendacijos, kaip tuos skolinius vartoti \u2013 ra\u0161yti, tarti, kaityti bendrin\u0117je lietuvi\u0173 kalboje ar vartoti lietuvi\u0161kus atitikmenis.<\/p>\n<p>\u017dmon\u0117ms da\u017enai atrodo, kad kalbininkai rymo prie kiekvieno pagauto skolinio ir galvoja, k\u0105 \u010dia baisesnio lietuvi\u0161ko vietoj jo suk\u016brus. I\u0161 \u010dia ir visokie anekdotai apie vielabraukius ir vaizduoklius (pastar\u0105j\u012f \u017eod\u012f, beje, kadaise suk\u016br\u0117 patys kompiuterininkai, bet nebuvo pagalvota, kad rimtu veidu jo niekas nevartos). Bet esama daugiau kaip de\u0161imt kriterij\u0173, pagal kuriuos skolini\u0173 atitikmenys turi b\u016bti perkratomi, kad juos b\u016bt\u0173 galima teikti kaip rekomendacij\u0105.<\/p>\n<p><b>\u012edomu, kad kai kurie nauja\u017eod\u017eiai, i\u0161 prad\u017ei\u0173 atrod\u0119 \u0161maik\u0161t\u016bs, smag\u016bs ar net juokingi (pavyzd\u017eiui, <i>d\u016bzg\u0117s<\/i>,<i> asmenuk\u0117<\/i>,<i> \u017evaig\u017ed\u016bnas<\/i>,<i> melagiena<\/i> ir t.\u00a0t.), pama\u017eu randa keli\u0105 \u012f bendrin\u0119 kalb\u0105 ir tampa neatsiejama jos dalimi. Ar galite paai\u0161kinti, kaip \u012fvyksta \u0161is paradoksas? Ar tai susij\u0119 su da\u017enu \u0161i\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 vartojimu \u017einiasklaidoje <\/b>\u2013<b> naujien\u0173 portaluose, televizijoje, socialiniuose tinkluose?<\/b><\/p>\n<p>\u201eKalba m\u0117gsta atmesti negyvumus\u201c, \u2013 sako vienas interneto komentar\u0173 ra\u0161ytojas. Tik b\u016bt\u0173 paprasta, jeigu b\u016bt\u0173 galima i\u0161 anksto nusp\u0117ti naujai atsiradusio \u017eod\u017eio likim\u0105. Kad \u017eodis prigyt\u0173, jis turi pataikyti \u012f tam tikr\u0105 kalbos gyvyb\u0117s ta\u0161k\u0105, kur gal\u0117t\u0173 suleisti \u0161aknis ir sulapoti. O gyvyb\u0117s formul\u0117 visada turi paslapties.<\/p>\n<p>D\u0117sninga, kad \u017emon\u0117s \u012f naujoves da\u017enai link\u0119 \u017ei\u016br\u0117ti \u012ftartinai, o ir ne visi vienodai. Kartais reikia laiko, kad \u017eod\u012f prisijaukint\u0173, prie jo priprast\u0173, o da\u017enas vartojimas tikrai prie to prisideda.<\/p>\n<p>Bet istorij\u0173 yra visoki\u0173. \u0160tai vienam nepatinka \u017eodis <i>paspirtukas<\/i>, ir jis mano, kad tas \u017eodis tur\u0117t\u0173 siutinti visus. Arba neseniai viena garsi drabu\u017ei\u0173 stilist\u0117, ai\u0161kindama, kokie turi b\u016bti apatiniai drabu\u017e\u0117liai, vie\u0161ai parei\u0161kia: \u201eRetais atvejais \u2013 <i>siaurik\u0117s<\/i>, ir u\u017e t\u0105 \u017eod\u012f a\u0161 u\u017emu\u0161iu kalbininkus.\u201c Saky\u010diau, ne visai adekvati reakcija. Ar mat\u0117te bent vien\u0105 kalbinink\u0173 u\u017emu\u0161t\u0105 dizainer\u012f u\u017e <i>triusik\u0117lius<\/i>?<\/p>\n<p><b>Pla\u010diau su nauja\u017eod\u017eiais \u017emon\u0117s gali susipa\u017einti Lietuvi\u0173 kalbos nauja\u017eod\u017ei\u0173 duomenyne. Kaip \u012f \u0161\u012f duomenyn\u0105 patenka \u017eod\u017eiai? Ar jie si\u016blomi pa\u010di\u0173 k\u016br\u0117j\u0173, ar j\u0173 specialiai ie\u0161koma?<\/b><\/p>\n<p>\u012e Nauja\u017eod\u017ei\u0173 duomenyn\u0105 \u017eod\u017eiai patenka \u012fvairiausiais keliais. I\u0161 prad\u017ei\u0173 juos rinkau pati viena, paskui atsirado pagalbinink\u0173. \u0160iuo metu duomenyn\u0105 tvarkome kartu su doktorante Agne, kartais studentai atlieka praktik\u0105, nauj\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 atsiun\u010dia kolegos. O labiausiai d\u017eiaugiuosi nuolatiniais nauja\u017eod\u017ei\u0173 rink\u0117jais, kurie siun\u010dia kieno nors jau pavartotus naujus \u017eod\u017eius kone kasdien. Mokytoja Aldona Kru\u0161evi\u010di\u016bt\u0117 i\u0161 Kretingos \u010dia nepralenkiama. Jos mokiniai, kiek matau, patys dr\u0105siai kuria naujus \u017eod\u017eius.<\/p>\n<p>Kaip tik \u0161iuo metu su Agne testuojame programuotoj\u0173 sukurt\u0105 automatin\u0119 nauja\u017eod\u017ei\u0173 gaudykl\u0119. Tai bus dar vienas nauj\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 greitkelis \u012f duomenyn\u0105. Tik j\u0173 srautas ir dabar toks didelis, kad daug ko vie\u0161ai pateikti tiesiog nesp\u0117jame \u2013 dedame \u012f kartotek\u0105.<\/p>\n<p><b>Ar galima teigti, kad \u017emon\u0117s, kartais patys to nesuvokdami, sukuria nauja\u017eod\u017eius ir taip formuoja nauj\u0105 lietuvi\u0173 kalbos vaizd\u0105?<\/b><\/p>\n<p>Bet taip juk ir kinta kalbos. Kiekviena karta susikuria savo madas, susikuria ir nauj\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 sluoksn\u012f. Nauja\u017eod\u017eiai \u2013 pats tikriausias besikei\u010dian\u010dio pasaulio veidrodis.<span class=\"Apple-converted-space\">\u00a0<\/span><\/p>\n<p><b>Kaip manote, ar kalba turi kisti ir taikytis prie j\u0105 vartojan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173, ar vis d\u0117lto \u017emon\u0117s turi pagarbiai \u017ei\u016br\u0117ti \u012f gimt\u0105j\u0105 kalb\u0105 ir stengtis kuo ma\u017eiau j\u0105 pl\u0117sti naujais skolintais \u017eod\u017eiais?<\/b><\/p>\n<p>Pagarb\u0173 \u017ei\u016br\u0117jim\u0105 \u012f kalb\u0105 suprantu gerokai kitaip. Arba \u010dia labiau tikt\u0173 \u017eodis <i>atsakingai<\/i>. \u017dmogus turi jaukiai jaustis savo gimtosios kalbos namuose. Jeigu gimtoji kalba jam svarbi, savaime nor\u0117sis j\u0105 vartoti, kurti ir teikti jai pirmenyb\u0119. Tada kalbos jausmas pats paku\u017ed\u0117s, koki\u0105 rai\u0161kos priemon\u0119 rinktis. Kalba turi kisti kartu su j\u0105 vartojan\u010dia visuomene, o gimtosios kalbos jausmas tuos poky\u010dius kreipia taip, kad kalba neprarast\u0173 savitumo.<\/p>\n<p>\u017dinoma, skolini\u0173 visi\u0161kai i\u0161vengti niekaip nepavykt\u0173, j\u0173 nat\u016braliai turi kiekviena kalba. Bet nereikia i\u0161eiti i\u0161 kra\u0161to. Kai lietuv\u0117s mamos savo vaikus socialiniuose tinkluose vadina <i>todleriais<\/i>, o mielus \u0161uniukus \u2013 <i>kj\u016btalais<\/i>, k\u0105 belieka sakyti? Nebent taip, kad jos pa\u010dios suprast\u0173: \u201eMielosios, <i>yra reikal\u0173<\/i>\u2026\u201c<\/p>\n<p><b>O kaip j\u016bs susidom\u0117jote nauja\u017eod\u017ei\u0173 tyrin\u0117jimu?<\/b><\/p>\n<p>Nauja\u017eod\u017eiai yra vienas i\u0161 pastebimiausi\u0173 \u017eenkl\u0173, kurie rodo, kad kalba kinta, atsinaujina. Tod\u0117l, tirdama lietuvi\u0173 kalbos vartosen\u0105, visada tur\u0117jau lentyn\u0117l\u0119 ir naujiems kalbos rei\u0161kiniams.<\/p>\n<p>Ilgainiui nauja\u017eod\u017eiai jau nebeatrod\u0117 pabira nauj\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 kr\u016bva. Pasidar\u0117 vis \u012fdomiau ai\u0161kintis j\u0173 atsiradimo prie\u017eastis, darybos b\u016bdus. Kilo klausimas, kod\u0117l vieni tik blyksteli ir dingsta, kiti \u012fsikabina \u012f vartosen\u0105 ir pasilieka ilgam. Kod\u0117l vieni tinka bendrinei lietuvi\u0173 kalbai, kiti laikomi nenorminiais. Pasidar\u0117 \u012fdomu, kaip \u017emon\u0117s reaguoja \u012f naujus \u017eod\u017eius, kaip patys juos kuria, kas jiems patinka, o kuo piktinasi.<\/p>\n<p>Ir, \u017einoma, visada \u012fdomu sekti u\u017esienyje atliekamus pana\u0161ius nauja\u017eod\u017ei\u0173 tyrimus, nagrin\u0117ti kit\u0173 kalb\u0173 nauja\u017eod\u017ei\u0173 duomen\u0173 bazes ir tai, kaip veikia vadinamosios automatin\u0117s nauja\u017eod\u017ei\u0173 gaudykl\u0117s, kaip visuomen\u0117 \u012ftraukiama \u012f nauj\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 k\u016brim\u0105 ir paie\u0161kas. Angl\u0173 kalbai sukurta visoki\u0173 taikom\u0173j\u0173 program\u0117li\u0173, kurios net geba pa\u010dios kurti naujus \u017eod\u017eius. I\u0161 duomen\u0173 bazi\u0173 galima i\u0161gauti duomen\u0173, tarkim, koki\u0173 nauj\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 kalboje atsirado j\u016bs\u0173 gimimo metais.<\/p>\n<p>Bet labiausiai man patinka tai, kas vyksta lietuvi\u0173 kalboje su nauja\u017eod\u017eiais dabar. Prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f, Nauja\u017eod\u017ei\u0173 duomenyno k\u016brimo prad\u017eioje, svajojau, kad kada nors ateit\u0173 laikas, kai \u017emon\u0117s pajus \u017eod\u017eio gali\u0105, ir kalbos k\u016bryba taps paplitusia savirai\u0161kos forma. Ir tas laikas at\u0117jo! \u017dmon\u0117s priprato, kad jie patys, o ne kalbininkai gali kurti \u017eod\u017eius. Kad naujas taiklus \u017eodis gali pad\u0117ti ir verslui, ir politikai, ir d\u0117mesio trok\u0161tantiems \u012ftakdariams. Toki\u0173 \u012frodym\u0173 pilnas min\u0117tasis duomenynas.<\/p>\n<div class=\"entry-content\">\n<p><em>Interviu autor\u0117 R\u016bta \u0160etikait\u0117. Tekstas publikuotas naujien\u0173 portale delfi.lt 2021 m. sausio 9 d.<\/em><\/p>\n<\/div>\n<p><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>This page is only available in Lietuvi\u0173. Riedis, s\u0117dmai\u0161is, d\u016bzg\u0117s, asmenuk\u0117, startuolis ir daugyb\u0117 kit\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, i\u0161 prad\u017ei\u0173 k\u0117l\u0119 \u0161ypsen\u0105 ar net juok\u0105, dabar \u012fsiliejo \u012f m\u016bs\u0173 kasdien\u0119 kalb\u0105 ir &hellip; <\/p>\n","protected":false},"author":10,"featured_media":15840,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[16],"tags":[],"class_list":["post-15839","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"permalink_manager":null,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15839","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/10"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=15839"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15839\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":15841,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15839\/revisions\/15841"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15840"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=15839"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=15839"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=15839"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}