{"id":15792,"date":"2020-12-29T05:59:31","date_gmt":"2020-12-29T07:59:31","guid":{"rendered":"http:\/\/lki.lt\/?p=15792"},"modified":"2020-12-29T05:59:31","modified_gmt":"2020-12-29T07:59:31","slug":"laimutis-bilkis-vietovardziai-atskleidzia-musu-proteviu-kultura-ir-gyvenimo-salygas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/lki.lt\/laimutis-bilkis-vietovardziai-atskleidzia-musu-proteviu-kultura-ir-gyvenimo-salygas\/","title":{"rendered":"Laimutis Bilkis: \u201eVietovard\u017eiai atskleid\u017eia m\u016bs\u0173 prot\u0117vi\u0173 kult\u016br\u0105 ir gyvenimo s\u0105lygas.\u201c"},"content":{"rendered":"<p class=\"qtranxs-available-languages-message qtranxs-available-languages-message-en\">This page is only available in <a href=\"https:\/\/lki.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15792\" class=\"qtranxs-available-language-link qtranxs-available-language-link-lt\" title=\"Lietuvi\u0173\">Lietuvi\u0173<\/a>. <\/p><p>Ar kada susim\u0105st\u0117te, i\u0161 kur kilo j\u016bs\u0173 gyvenamojo miesto, gimtojo kaimo ar e\u017eero, prie kurio kas vasar\u0105 ilsit\u0117s, pavadinimai? Kas juos sugalvojo, kokiame am\u017eiuje jie buvo sukurti ir k\u0105 jie rei\u0161kia? Anot vietovard\u017eius tirian\u010dio Lietuvi\u0173 kalbos instituto Balt\u0173 kalb\u0173 ir vardyno centro vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Laimu\u010dio Bilkio, pirmiausia atsirado j\u016br\u0173, upi\u0173, e\u017eer\u0173, kuriais keliauta, \u0161alia kuri\u0173 kurtasi, vardai, v\u0117liau pavadinimus gavo gyvenamosios vietov\u0117s, paskiausiai \u2013 aplink gyvenvietes esantys geografiniai objektai. \u201ePagal viet\u0173 vardus galima spr\u0119sti apie tai, kokios tautos seniau vienoje ar kitoje vietoje gyventa, kokios buvo tos kalbos ypatyb\u0117s\u201c, \u2013 pasakoja mokslininkas.<\/p>\n<p><b>Vis\u0173 pirmiausia, papasakokite, k<\/b><b>aip susidom\u0117jote vietovard\u017ei\u0173 tyrin\u0117jimu?<\/b><\/p>\n<p>Negaliu teigti, kad tai buvo mano svajon\u0117, kad dar vidurin\u0117je ar auk\u0161tojoje mokykloje jau planavau susieti savo tolesn\u012f gyvenim\u0105 su \u0161ia kalbotyros sritimi. Tikrini\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 tyr\u0117ju tapau grei\u010diau sutapus aplinkyb\u0117ms. Baigiant studijuoti Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar \u2013 VDU \u0160vietimo akademija) Lituanistikos fakultete atsirado onomastikos (mokslo apie tikrinius \u017eod\u017eius) kursas, kur\u012f lankiau. D\u0117stytojai pasi\u016bl\u0117 i\u0161bandyti darb\u0105 Lietuvi\u0173 kalbos instituto Vardyno skyriuje (dabar \u2013 Balt\u0173 kalb\u0173 ir vardyno tyrim\u0173 centras). Kadangi tematika buvo nauja, \u012fdomi, tai ir sutikau. Po truput\u012f kaup\u0117si mokslini\u0173 \u017eini\u0173 baga\u017eas, patirtis, \u012fdirbis, kurio jau nesinor\u0117jo pamesti. Be to, radosi prasmingas ir tautai bei mokslui reikalingas darbas \u2013 daugiatomio \u201eLietuvos vietovard\u017ei\u0173 \u017eodyno\u201c ra\u0161ymas ir leidimas. Jis dar t\u0119sis daug met\u0173. Taigi, iki \u0161iol veikl\u0105 sieju su vietovard\u017ei\u0173 tyrimu ir, jei jausiuosi reikalingas, \u0161\u012f darb\u0105 dirbsiu ir toliau. <span class=\"Apple-converted-space\">\u00a0 \u00a0<\/span><\/p>\n<p><b>Ar gal\u0117tum\u0117te skaitytojams atskleisti, kaip atrodo standartin\u0117 j\u016bs\u0173 darbo diena?<\/b><\/p>\n<p>Kad tokios nusistov\u0117jusios standartin\u0117s dienos kaip ir n\u0117ra. Grei\u010diau \u012fvairov\u0117. Dabar kalbininkai (ir visi mokslininkai) negali vien tik ramiai s\u0117d\u0117ti darbo kabinetuose ar bibliotekose. Esame ir projekt\u0173 bei program\u0173 ra\u0161ytojai, ir ataskait\u0173 reng\u0117jai, ir \u012fvairi\u0173 ekspertini\u0173 organizacij\u0173 nariai, ir mokslo \u017eini\u0173 skleid\u0117jai bei konsultantai&#8230; Ai\u0161ku, daugiausia d\u017eiaugsmo teikia tiriamoji veikla, kai galima atrasti k\u0105 nors naujo \u2013 i\u0161siai\u0161kinti vietovard\u017eio kilm\u0119, suburti \u012fvairiais aspektais \u012fdom\u0173 \u201eLietuvos vietovard\u017ei\u0173 \u017eodyno\u201c vietovard\u017ei\u0173 kilmin\u012f lizd\u0105 ir pan. Da\u017en\u0105 dien\u0105 sulaukiu ir elektronini\u0173 lai\u0161k\u0173, kuriuose \u017emon\u0117s klausia, kokia gal\u0117t\u0173 b\u016bti jiems svarbi\u0173 vietovard\u017ei\u0173 kilm\u0117, teigia, kad vienas ar kitas j\u0173 gimt\u0173j\u0173 viet\u0173 pavadinimas neteisingai sunormintas ir t. t. Taigi ir \u012f \u0161iuos lai\u0161kus reikia atsakyti. Bet tai malonus ir reikalingas darbas, skatinantis gyventojus dom\u0117tis gimtini\u0173, t\u0117vi\u0161ki\u0173 \u017eem\u0117s vardais. <span class=\"Apple-converted-space\">\u00a0 \u00a0 \u00a0<\/span><\/p>\n<p><b>Kas sudaro vietovard\u017ei\u0173 apibr\u0117\u017eim\u0105? Ar tai miest\u0173, kaim\u0173, gatvi\u0173, ar, tarkim, ir piliakalni\u0173 pavadinimai?<\/b><\/p>\n<p>Vietovard\u017eiai yra vis\u0173 viet\u0173, vis\u0173 geografini\u0173 objekt\u0173 tikriniai vardai. Jie apr\u0117pia ir didesni\u0173, labiau \u017einom\u0173 viet\u0173 (vandenyn\u0173, j\u016br\u0173, upi\u0173, e\u017eer\u0173, miest\u0173, miesteli\u0173, kaln\u0173, mi\u0161k\u0173), ir tik vieno kaimo gyventojams svarbi\u0173 objekt\u0173 (piev\u0173, dirv\u0173, bal\u0173, upeli\u0173, lauk\u0173) vardus. Moksli\u0161kai vietovard\u017eiai yra skirstomi pagal jais \u012fvardijam\u0173 objekt\u0173 geografin\u012f ar socialin\u012f pob\u016bd\u012f. Vandens objektus pavadinantys vietovard\u017eiai yra vandenvard\u017eiai, arba hidronimai, gyvenam\u0173j\u0173 viet\u0173 vardai \u2013 oikonimai, pelk\u0117t\u0173 viet\u0173 vardai \u2013 helonimai, kaln\u0173 vardai \u2013 oronimai ir t.\u00a0t. \u010cia galima pasidid\u017eiuoti, kad Lietuva turi unikal\u0173 i\u0161 vietini\u0173 gyventoj\u0173 surinkt\u0173 \u012fvairiausi\u0173 vietovard\u017ei\u0173 \u0161altin\u012f \u2013 Lietuvos \u017eem\u0117s vardyno anketas. Jos sudarytos 1935\u20131937\u00a0m. Anketose sura\u0161yti kiekvieno miesto, miestelio, kaimo, vienkiemio, dvaro teritorijoje tuo metu buv\u0119 \u012fvairiausi\u0173 viet\u0173 ir vieteli\u0173 pavadinimai. O juk tarpukario Lietuvoje \u017emon\u0117s buvo kiekvieno \u017eem\u0117s lopin\u0117lio savininkai, labai myl\u0117jo savo \u017eem\u0119 ir kiekvien\u0105 jos kampel\u012f vadindavo vardu. Gerai, kad tuomet vietovard\u017ei\u0173 surinkimu pasir\u016bpino valstyb\u0117s institucijos \u2013 \u0160vietimo ministerija ir prie jos \u012fkurta Valstyb\u0117s archeologijos komisija, kuri sudar\u0117 anketas, jas i\u0161siuntin\u0117jo mokytojams ir girininkams, o \u0161ie apklausdami vietinius gyventojus vietovard\u017eius sura\u0161\u0117 \u012f min\u0117tas anketas. Greitai prasid\u0117jo okupacija, j\u0105 lyd\u0117jusi kolektyvizacija, viens\u0117d\u017ei\u0173 naikinimas. Jeigu vietovard\u017eiai neb\u016bt\u0173 surinkti 1935\u20131937\u00a0m., didel\u0117 j\u0173 dalis, ypa\u010d ma\u017eiau \u017einom\u0173 piev\u0173, lauk\u0173, dirv\u0173, bal\u0173, upeli\u0173, kalneli\u0173, mi\u0161keli\u0173 pavadinim\u0173, b\u016bt\u0173 negr\u012f\u017etamai prarasta. \u0160i\u0173 laik\u0173 m\u016bs\u0173 valstybei b\u016bt\u0173 privalu pasir\u016bpinti t\u0173 duomen\u0173 suskaitmeninimu. Tai suteikt\u0173 galimyb\u0119 juos i\u0161saugoti, tirti, atgaivinti. Be to, gyventojai gal\u0117t\u0173 su\u017einoti savo gimt\u0173j\u0173 viet\u0173 \u017eem\u0117s vardus, kuriuos vartojo j\u0173 seneliai ir proseneliai. Daug kur apie tai kalbame, beld\u017eiam\u0117s, bet retai kur atidaroma&#8230;<span class=\"Apple-converted-space\">\u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0<\/span><\/p>\n<p><b>Kod\u0117l, j\u016bs\u0173 nuomone, yra svarbu tirti vietovard\u017eius?<\/b><\/p>\n<p>Vietovard\u017eiai yra, ko gero, ma\u017eiausiai kintanti kalbos (leksikos) dalis. Senov\u0117je vyko taut\u0173, taigi ir kalb\u0173, migracija, kai kurios tautos ir kalbos visai i\u0161nyko. Ta\u010diau viet\u0173 vardai neretai likdavo nepakit\u0119 arba tik b\u016bdavo priderinami prie kitos kalbos sistemos. Tod\u0117l pagal juos galima spr\u0119sti apie tai, kokios tautos seniau vienoje ar kitoje vietoje gyventa, kokios buvo tos kalbos ypatyb\u0117s. Ypa\u010d senas yra m\u016bs\u0173 upi\u0173 ir e\u017eer\u0173 vard\u0173 sluoksnis. Juk daugelio i\u0161 j\u0173 prasm\u0117 dabar mums yra neai\u0161ki, toki\u0173 vard\u0173 negalime susieti su dabartiniais lietuvi\u0173 kalbos \u017eod\u017eiais. Taip yra tod\u0117l, kad kalba (bendriniai \u017eod\u017eiai) laikui b\u0117gant kito labiau nei i\u0161 kartos \u012f kart\u0105 perduodami vandenvard\u017eiai. Pavyzd\u017eiui, m\u016bs\u0173 dabartiniai upi\u0173 ir e\u017eer\u0173 vardai <i>Alantas<\/i>, <i>Amata<\/i>, <i>Anyk\u0161ta<\/i>, <i>Atesys<\/i>, <i>Barys<\/i>, <i>Birva<\/i>, <i>Deim\u0117<\/i>, <i>Ditva<\/i>, <i>Ersla<\/i>, <i>Gaimynas<\/i>, <i>Jiesia<\/i>, <i>Kam\u0117<\/i>, <i>Lavysas<\/i>, <i>Liminas<\/i>, <i>Mera<\/i>, <i>Nieda<\/i>, <i>Niedus<\/i>, <i>Nova<\/i> gal\u0117jo susidaryti prie\u0161 kelis t\u016bkstan\u010dius met\u0173. J\u0173 \u0161aknys turi atitikmen\u0173 kitose indoeuropie\u010di\u0173 kalbose. Vandenvard\u017eiai <i>Ilm\u0117das<\/i>, <i>Ymasta<\/i>, <i>Jara<\/i>, <i>Kirgas<\/i>, <i>Kiv\u0117<\/i>, <i>Korbis<\/i>, <i>Lambis<\/i>, <i>Luodis<\/i>, <i>Robata<\/i>, <i>Tervet\u0117<\/i>, <i>Ugra<\/i> gali b\u016bti ka\u017ekada m\u016bs\u0173 teritorijoje gyvenusi\u0173 finougr\u0173 palikimas. Baltams priskiriamos i\u0161nykusios s\u0117li\u0173 tautos ir kalbos liekanomis gali b\u016bti laikomi \u0161iaur\u0117s ryt\u0173 Lietuvos vandenvard\u017eiai <i>Sirv\u0117ta<\/i>, <i>Sirv\u0117tas<\/i>, <i>Uzinas<\/i>, <i>Zarasas<\/i>, <i>Erzv\u0117ta<\/i>, <i>Erzv\u0117tas<\/i>, <i>Izitas<\/i>, <i>Vazaj\u00e0<\/i>, <i>Zaduojys<\/i>, <i>Zirnajys<\/i>, <i>\u010cedasas<\/i>, <i>\u010ciaunas<\/i>, <i>\u010ci\u010dirys<\/i> ir t.\u00a0t.<\/p>\n<p>Be to, vietovard\u017eiai yra m\u016bs\u0173 \u012fvairiapusio gyvenimo atspindys, atskleid\u017eiantis geografines, gamtines, socialines, ekonomines, istorines m\u016bs\u0173 prot\u0117vi\u0173 gyvenimo s\u0105lygas, po\u017ei\u016br\u012f \u012f supan\u010di\u0105 aplink\u0105. Toki\u0105 pla\u010di\u0105 prasmin\u0119 amplitud\u0119 gal\u0117t\u0173 reprezentuoti tokie \u017eem\u0117s vardai kaip <i>Lenkimai<\/i>, <i>\u0160ilal\u0117<\/i>, <i>Dumblys<\/i>, <i>Greitup\u0117<\/i>, <i>Totori\u0161k\u0117<\/i>, <i>Dievo Kr\u0117slas<\/i>, <i>Egiptas<\/i>, <i>Amerika<\/i>, <i>Cholerkapiai<\/i>, <i>Geri Vakarai<\/i>, <i>Ilgoji Lova<\/i>, <i>Am\u017einoji Varli\u0173 Karalyst\u0117<\/i>, <i>Jau\u010diavariai<\/i> ir t.\u00a0t. Taigi \u0161iuo po\u017ei\u016briu viet\u0173 vard\u0173 tyrimo \u012fvairov\u0117 tiesiog nei\u0161semiama. <span class=\"Apple-converted-space\">\u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0<\/span><\/p>\n<p><b>Kaip gimsta vietovard\u017eiai? Kaip nustatoma j\u0173 kilm\u0117?<\/b><\/p>\n<p>Atsigr\u0119\u017eus \u012f istorij\u0105, senov\u0119, galima manyti, kad vietovard\u017eius k\u016br\u0117 tose vietose gyven\u0119 \u017emon\u0117s. Vystantis socialiniams, ekonominiams santykiams prireik\u0117 identifikuoti vietoves, i\u0161skirti jas i\u0161 kit\u0173. Pana\u0161\u016bs procesai vyko tiek \u012fvardijant \u017emones, tiek ir vietas. Pirmiausia, matyt, radosi j\u016br\u0173, upi\u0173, e\u017eer\u0173, kuriais keliauta, \u0161alia kuri\u0173 kurtasi, vardai. \u012esik\u016brus, apsigyvenus buvo pavadinamos ir gyvenamosios vietov\u0117s, o dar v\u0117liau \u2013 aplink gyvenvietes esantys geografiniai objektai. Toki\u0105 vard\u0173 atsiradimo grandin\u0119 paliudija ir m\u016bs\u0173 sostin\u0117s vardas <i>Vilnius<\/i>, atsirad\u0119s i\u0161 up\u0117vard\u017eio <i>Vilnia<\/i>, arba miesto vardas <i>Panev\u0117\u017eys<\/i>, susidar\u0119s i\u0161 up\u0117s vardo <i>Nev\u0117\u017eis<\/i>. \u017dinoma, yra ir kitoki\u0173 vietovard\u017ei\u0173 atsiradimo \u0161altini\u0173. Tai \u012fvair\u016bs asmenvard\u017eiai, geografiniai terminai ir t.\u00a0t.<span class=\"Apple-converted-space\">\u00a0<\/span><\/p>\n<p>Vietovard\u017ei\u0173 kilm\u0117 nustatoma pirmiausia lyginant su lietuvi\u0173 kalbos \u017eod\u017eiais, po to \u2013 su kit\u0173 balt\u0173, indoeuropie\u010di\u0173 ir kit\u0173 kalb\u0173 grupi\u0173 atitikmenimis. Taip pat labai svarb\u016bs yra istorijos \u0161altini\u0173, kuriuose pamin\u0117ti vietovard\u017eiai, duomenys. Neretai kilm\u0117s nustatym\u0105 galima laikyti tik viena i\u0161 hipotezi\u0173. \u0160tai d\u0117l did\u017eiausios m\u016bs\u0173 up\u0117s vardo <i>Nemunas<\/i> kilm\u0117s i\u0161keltos dvi hipotez\u0117s: \u2018\u0161ilo, per \u0161ilus tekanti up\u0117\u2019 arba \u2018lenkta up\u0117\u2019.<span class=\"Apple-converted-space\">\u00a0 \u00a0<\/span><\/p>\n<p><span class=\"Apple-converted-space\">\u00a0\u00a0<\/span><\/p>\n<p><b>Ar dabar dar atsiranda nauj\u0173 vietovard\u017ei\u0173? Jei taip, kas kuria j\u0173 pavadinimus, kokiais motyvais vadovaujantis jie sudaromi?<\/b><\/p>\n<p>Kalbant apie oficiali\u0173, \u012f valstyb\u0117s registrus \u012fra\u0161om\u0173, vietovard\u017ei\u0173 radim\u0105si, galima i\u0161skirti kelis atvejus. Retkar\u010diais atstatomos buvusios ar kuriamos naujos gyvenviet\u0117s \u2013 vienkiemiai, kaimai. \u0160iais atvejais yra apibr\u0117\u017eta tvarka: vietini\u0173 gyventoj\u0173 apklausa, kalbinink\u0173 rekomendacija, savivaldybi\u0173 sprendimai. Stengiamasi naujai gyvenvietei suteikti toje vietoje buvusio kaimo ar vienkiemio pavadinim\u0105, o jo neradus vard\u0105 si\u016bloma suteikti atsi\u017evelgiant \u012f nuo seno susiformavusius gyvenam\u0173j\u0173 viet\u0173 vard\u0173 darymo polinkius.<\/p>\n<p>Daugiausia \u0161iuo metu atsiranda gatvi\u0173 pavadinim\u0173. Jie suteikiami net ir nedideli\u0173 gyvenvie\u010di\u0173 gatv\u0117ms. Daugelyje savivaldybi\u0173 veikia komisijos, sprend\u017eian\u010dios gatv\u0117vard\u017ei\u0173 suteikimo klausimus. Stengiamasi gr\u0105\u017einti istorinius gatvi\u0173 pavadinimus, gatves pavadinti i\u0161nykusi\u0173 kaim\u0173 ar vienkiemi\u0173 vardais, kitais vietovard\u017eiais, \u017eymi\u0173 kra\u0161to \u017emoni\u0173 vardais ir pavard\u0117mis ir t.\u00a0t.<\/p>\n<p>Kai kurios socialin\u0117s grup\u0117s (jaunimas, studentai) kuria neoficialius vietovard\u017eius \u2013 miest\u0173 rajon\u0173 ar kitoki\u0173 dali\u0173 pavadinimus. Da\u017eniausiai tai b\u016bna jau esamo vardo perdirbimas j\u012f sutrumpinant ar suteikiant jam \u017eaismingumo (<i>Karolini\u0161k\u0117s<\/i> \u2013 <i>Koralai<\/i>, <i>Fabijoni\u0161k\u0117s<\/i> \u2013 <i>Fabai<\/i> ir pan.). Beje, tokia k\u016bryba jau tapusi ir vietovard\u017ei\u0173 tyr\u0117j\u0173 tyrim\u0173 objektu.<\/p>\n<p><b>Pasauliui vis global\u0117jant, nema\u017eai \u017emoni\u0173 kei\u010dia gyvenam\u0105sias vietas, i\u0161 ma\u017e\u0173 kaimeli\u0173 keliasi \u012f miestus ar net i\u0161sikrausto \u012f u\u017esien\u012f. Kaip tuomet sprend\u017eiamas gyvenvie\u010di\u0173, kaim\u0173 pavadinim\u0173 likimas, kai vietov\u0117je nebelieka gyventoj\u0173? Ar jie i\u0161braukiami i\u0161 oficiali\u0173 s\u0105ra\u0161\u0173? Kokios galimyb\u0117s \u0161iuos vietovard\u017eius apsaugoti?<\/b><\/p>\n<p>Gyvenvie\u010di\u0173 nykimas prasid\u0117jo jau seniai. Tai reik\u0117t\u0173 sieti su sovietine okupacija, priverstine kolektyvizacija, melioracija naikinant vienkiemius. V\u0117liau prisid\u0117jo ir j\u016bs\u0173 pamin\u0117ti nat\u016bral\u016bs veiksniai. \u010cia dar reikia pridurti, kad Lietuvoje ir taip gyventoj\u0173 m\u0105\u017eta. Nuo pokario laik\u0173 i\u0161 oficiali\u0173 valstyb\u0117s registr\u0173 i\u0161braukta keli t\u016bkstan\u010diai gyvenvie\u010di\u0173 ir j\u0173 pavadinim\u0173. Gyvenamosios vietov\u0117s buvo naikinamos arba jungiamos atsisakant vieno i\u0161 j\u0173 vardo. Kilus pasiprie\u0161inimo tokiam naikinimui s\u0105j\u016bd\u017eiui, dabar \u0161is procesas kiek sul\u0117t\u0117j\u0119s. Gyvenviet\u0117je nelikus gyventoj\u0173 ir jos teritorij\u0105 jungiant prie kitos gyvenviet\u0117s, stengiamasi nykstant\u012f vard\u0105 i\u0161saugoti j\u012f suteikiant pastarosios gatvei. Kita vertus, yra atvej\u0173, kai \u017emon\u0117s kaip tik nori atkurti jau seniau panaikintas gyvenvietes. Taip gr\u0105\u017einamas ir nunyk\u0119s vietovardis. \u0160itokiu savo gimtines mylin\u010di\u0173 gyventoj\u0173 entuziazmu reikia tik d\u017eiaugtis ir j\u012f skatinti. Sprend\u017eiant atstatymo klausimus mes visada mielai konsultuojame d\u0117l labiausiai tinkamos vardo formos.<\/p>\n<p>Yra ir daugiau i\u0161nykusi\u0173 gyvenvie\u010di\u0173 vard\u0173 (ir apskritai vietovard\u017ei\u0173) i\u0161saugojimo b\u016bd\u0173. Tai ir t\u0173 vard\u0173 suteikimas kitiems objektams (gatv\u0117ms, \u012fstaigoms, \u012fmon\u0117ms, pastatams), ir atminimo \u017eenkl\u0173 pastatymas buvusi\u0173 gyvenam\u0173j\u0173 vietovi\u0173 teritorijose. Labai svarbu, kad pats vardas ka\u017ekokiu (geriausia skaitmeniniu) b\u016bdu b\u016bt\u0173 u\u017efiksuotas. Lietuvi\u0173 kalbos instituto vardyno tyr\u0117jai prie to prisideda rengdami ir leisdami \u201eLietuvos vietovard\u017ei\u0173 \u017eodyn\u0105\u201c (i\u0161leisti I\u2013III tomai, A\u2013H, \u0161iuo metu baigiamas IV tomas, I\u2013J), kurdami Lietuvos vietovard\u017ei\u0173 geoinformacin\u0119 duomen\u0173 baz\u0119. Ta\u010diau labai svarbu, kad vietovard\u017eiai b\u016bt\u0173 vietini\u0173 gyventoj\u0173 savasties dalis, kad b\u016bt\u0173 perduodami i\u0161 kartos \u012f kart\u0105, kad b\u016bt\u0173 taisyklingai i\u0161tariami ir kir\u010diuojami. Tai svarbiausia j\u0173 gyvasties s\u0105lyga.<\/p>\n<p><em>Interviu autor\u0117 R\u016bta \u0160etikait\u0117. Tekstas publikuotas naujien\u0173 portale delfi.lt 2020 m. sausio 28 d.<\/em><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>This page is only available in Lietuvi\u0173. Ar kada susim\u0105st\u0117te, i\u0161 kur kilo j\u016bs\u0173 gyvenamojo miesto, gimtojo kaimo ar e\u017eero, prie kurio kas vasar\u0105 ilsit\u0117s, pavadinimai? Kas juos sugalvojo, kokiame &hellip; <\/p>\n","protected":false},"author":10,"featured_media":15793,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[16],"tags":[],"class_list":["post-15792","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"permalink_manager":null,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15792","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/10"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=15792"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15792\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":15794,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15792\/revisions\/15794"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15793"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=15792"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=15792"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=15792"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}