{"id":15496,"date":"2020-10-05T12:27:17","date_gmt":"2020-10-05T14:27:17","guid":{"rendered":"http:\/\/lki.lt\/?p=15496"},"modified":"2020-10-05T12:27:17","modified_gmt":"2020-10-05T14:27:17","slug":"pietro-u-dini-katalonu-vidutinio-dydzio-kalba-galimos-paraleles-su-lietuviu-kalba","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/lki.lt\/pietro-u-dini-katalonu-vidutinio-dydzio-kalba-galimos-paraleles-su-lietuviu-kalba\/","title":{"rendered":"Pietro U. Dini. Katalon\u0173 \u201evidutinio dyd\u017eio\u201c kalba (galimos paralel\u0117s su lietuvi\u0173 kalba)"},"content":{"rendered":"<p class=\"qtranxs-available-languages-message qtranxs-available-languages-message-en\">This page is only available in <a href=\"https:\/\/lki.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15496\" class=\"qtranxs-available-language-link qtranxs-available-language-link-lt\" title=\"Lietuvi\u0173\">Lietuvi\u0173<\/a>. <\/p><p>0. \u012e\u017dANGA<\/p>\n<p>\u0160ioje ap\u017evalgoje siekiu siauro ir riboto tikslo. Pirmiausia pristatysiu katalon\u0173 kalb\u0173 areal\u0105 ir tarmin\u0119 \u012fvairov\u0119 labai bendrais bruo\u017eais, toliau sinteti\u0161kai iliustruosiu \u0161ios kalbos istorij\u0105 ir sustosiu prie kai kuri\u0173 polemini\u0173 moment\u0173, ypa\u010d prie lingvistin\u0117s polemikos tarp kastilie\u010di\u0173 ir katalon\u0173 kalb\u0173 atstov\u0173 d\u0117l kalbos vartojimo vie\u0161ajame gyvenime. Ta polemika t\u0119s\u0117si vis\u0105 dvide\u0161imt\u0105j\u012f am\u017ei\u0173 ir atkeliavo iki m\u016bs\u0173 dien\u0173.<br \/>\nPagaliau nagrin\u0117siu katalon\u0173 kalbos dabart\u012f ir ateit\u012f per pavadinime nurodyt\u0105 s\u0105vok\u0105, vadinasi, kaip \u201evidutinio dyd\u017eio\u201c kalb\u0105, ir atskleisiu, kas tame po\u017ei\u016bryje slypi.<br \/>\nNorint nurodyti ap\u017evalgos bendr\u0105j\u012f kontekst\u0105, verta pasi\u017ei\u016br\u0117ti \u012f Ispanijos karalyst\u0117s lingvistin\u0119 pad\u0117t\u012f, vadinasi, \u012f daugiakalb\u0119 Ispanij\u0105, kuri turi keturias kalbas, ir tik viena vienintel\u0117 t\u0117ra laikoma oficialia visoje valstyb\u0117je \u2013 kastilie\u010di\u0173 kalba, o kitos yra laikomos kooficialiomis, ta\u010diau tik tam tikrose teritorijose, tai yra: galeg\u0173, bask\u0173 ir b\u016btent katalon\u0173. Priminsiu, kad Andoros kunigaik\u0161tyst\u0117je katalon\u0173 kalba yra oficiali valstyb\u0117s kalba.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<div class=\"page\" title=\"Page 2\">\n<div class=\"layoutArea\">\n<div class=\"column\">\n<p>1. TRUMPI APRA\u0160YMAI<\/p>\n<p>Katalon\u0173 kalbos arealas apima vis\u0105 Vidur\u017eemio j\u016bros dal\u012f \u2013 Katalonij\u0105 (Catalunya), Valencij\u0105 (Val\u00e8ncia), <em>Franj\u0105 de Ponent<\/em> (paribys su Aragona), Andor\u0105 (Andorra), Balear\u0173 salas (Illes Balears), \u0160iaur\u0117s Katalonij\u0105 Pranc\u016bzijoje (Catalunya Nord) ir Alger\u0105 Sardinijoje (Alguer).<\/p>\n<p>Katalon\u0173 kalbin\u0119 bendruomen\u0119 sudaro keliuose regionuose gyvenantys ir bendr\u0105 kalb\u0105 vartojantys \u017emon\u0117s, kuri\u0173 kalbin\u0117 rai\u0161ka ir j\u0105 lydintis visuomeninis diskursas kiekviename regione skiriasi. Kataloni\u0161kai kalba apie 9 milijonus kalb\u0117toj\u0173 Europoje ir dar 350 000 Piet\u0173 Amerikoje.<\/p>\n<p>Tarmin\u0117 katalon\u0173 kalbos vidin\u0117 klasifikacija remiasi vienu geografiniu kriterijumi tarp ryt\u0173 ir vakar\u0173 tarmi\u0173 ir patarmi\u0173, kuris savo ruo\u017etu grind\u017eiamas fonetiniais skirstymais. Ypa\u010d svarbia laikoma nekir\u010diuotoje pozicijoje garso aneutralizacija. Su tokia klasifikacija sutinka tiek tradicin\u0117 dialektologija, pavyzd\u017eiui, Manuel Mil\u00e0 i Fontanals (XIX a.), tiek naujovi\u0161kesn\u0117, pavyzd\u017eiui, Joan\u00a0Veny (XX a.). Be to, dar \u017einomos ir tam tikros pereinamasios tarm\u0117s prie Aragono, prie oksitan\u0173 ir kt. Kai kurios kitos tarm\u0117s taip pat \u017einomos, bet \u0161iandien j\u0173 neb\u0117ra, kaip antai Al\u017eyre, Sicilijoje, Neapolyje, Sardinijoje (be Algero).<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<\/div>\n<div class=\"page\" title=\"Page 3\">\n<div class=\"layoutArea\">\n<div class=\"column\">\n<p>2. ISTORIJOS PILIUL\u0116S<\/p>\n<p>Labai sinteti\u0161kai verta priminti, kad i\u0161 vulgariosios lotyn\u0173 kalbos atsirad\u0119s kalbinis variantas apie XI am\u017ei\u0173 \u012fgijo katalon\u0173 kalbos b\u016bdingus bruo\u017eus ir per kelius \u0161imtme\u010dius jos plotas daug nesikeit\u0117.<\/p>\n<p>2.1. XIV am\u017eiuje katalon\u0173 kalba pasiek\u0117 jos akm\u0119. Tuo metu ji buvo vartojama pla\u010diame areale nuo pa\u010dios Katalonijos kunigaik\u0161tyst\u0117s iki dabartin\u0117s Piet\u0173 Pranc\u016bzijos, Aragone ir Valencijoje, Balear\u0173 salose ir taip pat Piet\u0173 Italijoje, \u0160iaur\u0117s Afrikoje ir Graikijoje.<\/p>\n<p>Iki XV am\u017eiaus \u0161i kalba klest\u0117jo literat\u016broje (prad\u017eioje drauge su provansal\u0173) ir filosofijoje (priminsiu vien Ramon\u0105 Lul\u0105 (1232\u20131316)). XVI am\u017eiuje prasideda Katalonijos politinis smukimas. Netenkama tokio ploto kaip, pavyzd\u017eiui, Rosiljonas ir dar kit\u0173. Tuo pa\u010diu metu auga Kastilijos politin\u0117 j\u0117ga. Lemtinga data yra 1714 metai, kai baigiasi \u201ePaveld\u0117jimo karas\u201c, ir Barselonos miestas pralaimi Kastilijos ir Pranc\u016bzijos s\u0105jungini\u0173 armijoms. Prasideda Borbon\u0173 dinastija ir Katalonijos pavergimo laikotarpis.<\/p>\n<div class=\"page\" title=\"Page 4\">\n<div class=\"layoutArea\">\n<div class=\"column\">\n<p>Kastilijonizacijos procesas t\u0119siasi per ateinan\u010dius am\u017eius, katalon\u0173 kalba praranda savo presti\u017e\u0105 ir jos tarmin\u0117s variacijos darosi vis gilesn\u0117s. Katalon\u0173 kalbos ir kult\u016bros smukimas t\u0119sis iki vadinamosios <em>Renaixen\u00e7a<\/em>. <em>Renaixen\u00e7os<\/em> s\u0105j\u016bdis gimsta kaip poetinis jud\u0117jimas romantizmo laikais. S\u0105lyginiu ir simboliniu <em>Renaixen\u00e7os<\/em> s\u0105j\u016bd\u017eio \u012fsteigimo aktu tapo 1833 metais poeto Bonaventura Carles Aribau i Farriols (1798\u20131862) v\u0117lyvo romantizmo \u012fkv\u0117pta poezija <em>Oda a la patria<\/em>, tai yra \u201eOd\u0117 t\u0117vynei\u201c (1832 m.).<\/p>\n<p>2.2. Renaixen\u00e7a lietuvi\u0161kai b\u016bt\u0173 \u201eatgimimas\u201c tiek pa\u017eod\u017eiui, tiek ir istori\u0161kai. Jeigu bandysime t\u0119sti palyginim\u0105, atrasime nema\u017eai \u012fdomi\u0173 egzistuojan\u010di\u0173 paraleli\u0173 tarp Lietuvos ir katalon\u0173 situacijos. Abi kalbin\u0117s bendruomen\u0117s \u2013 lietuvi\u0173 ir katalon\u0173 \u2013 ma\u017edaug tuo pa\u010diu laikotarpiu pajuto auk\u0161tesni\u0173 socialini\u0173 klasi\u0173 kalbos apleidim\u0105; abi buvo veikiamos pasikartojan\u010di\u0173 bandym\u0173 pakeisti j\u0173 kalb\u0105; abi i\u0161ugd\u0117 atid\u0173 d\u0117mes\u012f ir neabejingum\u0105 ekokalbin\u0117ms id\u0117joms. Gerai pa\u017ei\u016br\u0117jus n\u0117ra sunku rasti intelektuali\u0173 literat\u0173 asmenybi\u0173, pana\u0161i\u0173 savo stiliumi, temomis ir vartojamomis formomis; turiu omenyje poetus, kaip pavyzd\u017eiui, Jonas Ma\u010diulis (1862\u20131932), kunigas, geriau \u017einomas kaip Maironis, taip pat kunigas, <em>moss\u00e8n<\/em> Jacint Verdaguer (1845\u20131902) arba Simonas Daukantas (1793\u20131864), Motiejus Valan\u010dius (1801\u20131875) ir, pavyzd\u017eiui, Josep Yxart (1852\u20131895), Joaquim Casas-Carb\u00f3 (1858\u20131943) bei Carles Riba (1893\u20131959); taip pat noriu pabr\u0117\u017eti pana\u0161umus tarp Jono Jablonskio (1860\u20131930) \u2013 bendrin\u0117s kalbos k\u016br\u0117jo \u2013 ir analogi\u0161ko Pompeu Fabra (1868\u20131948) darb\u0173.<\/p>\n<p>Palyginim\u0173 gal\u0117t\u0173 b\u016bti ir daugiau&#8230; Ta\u010diau reikia ir ai\u0161kiai pasakyti, kad \u0161alia argumentuot\u0173 lyginim\u0173 tarp Lietuvos ir Katalonijos yra taip pat ir gili\u0173 skirtum\u0173: savo istorijoje Lietuva niekada nepa\u017einojo svarbios stambios bur\u017euazijos klas\u0117s kaip Katalonija (i\u0161 dalies kaip ir Livonija, nors buvo ir Vokietijos gyventoj\u0173 sud\u0117ties rankose) ir d\u0117l to visada liko priri\u0161ta prie \u017eemdirbi\u0161kos kilm\u0117s tiek socialiniu, tiek kult\u016briniu po\u017ei\u016briu.<\/p>\n<p>2.3. Svarbus momentas savo kalbai atgauti ir susigr\u0105\u017einti katalonams buvo <em>Jocs Florals<\/em> (liet. <em>\u017died\u0173 \u017eaidimai<\/em>), tai yra \u017eodin\u0117s poezijos var\u017eybos, kurios buvo labai paplitusios ir populiarios. Beje, nesunku pasteb\u0117ti daug paralelizm\u0173 ir pana\u0161um\u0173 su tuo, kas \u012fvyko pa\u010dioje Lietuvoje ma\u017edaug toje pa\u010dioje epochoje (plg. Dain\u0173 \u0161ventes).<\/p>\n<p>XIX am\u017eiaus antroje pus\u0117je ir ypa\u010d dar am\u017ei\u0173 sand\u016broje, kai Katalonijoje susiformavo moderni pramonin\u0117 visuomen\u0117, pats <em>Renaixen\u00e7os<\/em> s\u0105j\u016bdis \u012fgijo ai\u0161kesnius ir stipresnius tapatyb\u0117s bei politinius bruo\u017eus, \u017einoma, netoleruojamus Ispanijos Karalyst\u0117s. Pirmasis tapatyb\u0117s \u017eenklas buvo kalba ir b\u016btent prie\u0161 kalb\u0105 buvo nukreipta valstyb\u0117s cenz\u016bra. Nuo \u0161io laikotarpio ir nuo \u0161i\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 galima datuoti katalon\u0173 tautos patriotinio jud\u0117jmo atsiradim\u0105. \u0160ios id\u0117jos i\u0161vystytos ir pateiktos dviejose knygose, kurios teb\u0117ra fundamentiniai katalanizmo s\u0105j\u016bd\u017eio ra\u0161tai, tai Valent\u00ed Almirall i Llozer\u2019o (1841\u20131904) <em>Lo catalanisme<\/em> (1866) ir Enric Prat de la Riba (1870\u20131927) i\u0161leista knyga <em>La Nacionalitat Catalana<\/em> (1892). Jose ai\u0161kiai i\u0161d\u0117styta mintis, kad kalba yra pagrindinis tapatyb\u0117s \u017eenklas apibr\u0117\u017eiant katalon\u0173 tautyb\u0119.<\/p>\n<div class=\"page\" title=\"Page 5\">\n<div class=\"layoutArea\">\n<div class=\"column\">\n<p>Nuo 1914 met\u0173 Katalonijos pagrindin\u0117s administracin\u0117s provincijos (<em>diputacions<\/em>) vadinamos Barselona, \u017dirona, Taragona ir Lerida grupuojamos ir \u017einomos pavadinimu <em>Mancomunitat de Catalunya. Mancomunitat<\/em> tur\u0117jo nema\u017e\u0105 politin\u0119 vert\u0119, nes po 1714 met\u0173 \u012fvyki\u0173 Ispanijos Karalyst\u0117 pirm\u0105 kart\u0105 pripa\u017eino Katalonijos teritorin\u0119 vienyb\u0119.<\/p>\n<p><em>Mancomunitat<\/em> tur\u0117jo dar didesn\u0119 reik\u0161m\u0119 katalon\u0173 kult\u016bros atgimimui. Ypa\u010d verta priminti, kad tuo metu buvo \u012fkurtas <em>Institut d\u2019Estudis Catalans<\/em>, t. y. Katalon\u0173 studij\u0173 institutas, kurio viena i\u0161 pagrindini\u0173 u\u017eduo\u010di\u0173 buvo norminti kalb\u0105. Katalon\u0173 kalbos kodifikavimas spar\u010diai vyko Pompeu Fabra (1868\u20131948) d\u0117ka, kuris prad\u0117jo ortografijos reform\u0105 remdamasis etimologiniu principu. Pompeu Fabra vaidmuo lygintinas su Jono Jablonskio (1860\u20131930) vaidmeniu. Beje, du lingvistai normintojai gyveno ma\u017edaug tais pa\u010diais metais.<\/p>\n<div class=\"page\" title=\"Page 6\">\n<div class=\"layoutArea\">\n<div class=\"column\">\n<p>Dar min\u0117tina, kad tais metais Antoni Alcover (1862\u20131932) para\u0161\u0117 fundamentin\u012f leksikografin\u012f veikal\u0105 <em>Diccionari catal\u00e0-valenci\u00e0-balear<\/em>, t. y. <em>Katalon\u0173\u2013 valensijie\u010di\u0173\u2013balear\u0173 \u017eodyn\u0105<\/em>. Kad i\u0161kart visiems b\u016bt\u0173 ai\u0161ku, reikia pabr\u0117\u017eti, kad savo svarba \u0161is veikalas prilygsta Kazimiero B\u016bgos (1879\u20131924) prad\u0117tam did\u017eiajam <em>Lietuvi\u0173 kalbos \u017eodynui.<\/em><\/p>\n<p>2.4. Katalon\u0173 politin\u0117s bei nacionalin\u0117s pretenzijos visada buvo glaud\u017eiai susijusios su kalba ir kalbine savimone. Galima sakyti, kad kalba ir literat\u016brin\u0117 tradicija buvo \u0161ios politin\u0117s dimensijos makroskopiniai duomenys. Pati katalon\u0173 literat\u016bros istorijos s\u0105voka buvo brandinama, remiantis XIX am\u017eiaus antrosios pus\u0117s romantizmo id\u0117jomis. Kalbos bei literat\u016bros vaidmuo kuriant katalon\u0173 tapatyb\u0119 yra politinis diskursas, kuris prasid\u0117jo su <em>Renaixen\u00e7a<\/em> ir tam tikra prasme tebesit\u0119sia iki \u0161i\u0173 dien\u0173.<\/p>\n<p>Per am\u017eius driek\u0117si lingvistin\u0117 polemika, ar katalonams protinga vartoti katalon\u0173 kalb\u0105, ar dera katalon\u0173 ra\u0161ytojams ra\u0161yti savo k\u016brinius kataloni\u0161kai, ar neb\u016bt\u0173 jiems protingiau atsisakyti katalon\u0173 kalbos ir vartoti tik kastilie\u010di\u0173 kalb\u0105&#8230; Prie\u0161taravimai jau seniai \u017einomi. Daugel\u012f kart\u0173 istorijoje ma\u017eum\u0173 kult\u016bros, priklausomai nuo aplinkybi\u0173, buvo \u201eparagintos\u201c vartoti skirting\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 kul- t\u016br\u0173 kalbin\u0117s rai\u0161kos kodus \u2013 tai kult\u016brin\u0117s hegemonijos pasekm\u0117. Beje, pa\u010dioje lietuvi\u0173 kalbos istorijoje netr\u016bksta pana\u0161i\u0173 atvej\u0173.<\/p>\n<p>Daugelio \u201enedideli\u0173 t\u0117vyni\u0173\u201c patirtis moko vieno dalyko, kur\u012f svarbu pakartoti ir \u012fvertinti: kalbos faktoriaus svarba, t. y. stiprus ry\u0161ys tarp tautin\u0117s s\u0105mon\u0117s ir kalbinio s\u0105moningumo. Kiekviena literat\u016bra savo prad\u017eioje suk\u016br\u0117 mitin\u012f ry\u0161\u012f su tautos kalba; pati tauta yra pamatinis ir besikei\u010diantis elementas, tai yra pakeliui esantis, dinami\u0161kas tapatyb\u0117s pa\u017eadas.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p>3. LINGVISTIN\u0116S POLEMIKOS<\/p>\n<p>Toliau verta pristatyti kai kuriuos tokios lingvistin\u0117s polemikos epizodus per pastaruosius \u0161imtme\u010dius, nes jie atskleis realius j\u0117gos santykius tarp dviej\u0173 min\u0117t\u0173 kalb\u0173 ispan\u0173 visuomen\u0117je, taip pat mus nuves tiesiai \u012f dabart\u012f ir \u012f jos prie\u0161taravimus.<\/p>\n<div class=\"page\" title=\"Page 7\">\n<div class=\"layoutArea\">\n<div class=\"column\">\n<p>3.1. Pirmasis d\u0117mesio vertas momentas yra polemika tarp kastilie\u010di\u0173 ra\u0161ytojo Leopoldo Alas Clar\u00edn (1852\u20131901) ir katalon\u0173 kult\u016bros veik\u0117jo Enric Prat de la Riba (1870\u20131917). Anot Clar\u00edn, katalon\u0173 kalba buvo tik tarm\u0117, niekaip nesulyginama su \u017eymiai galingesn\u0117mis kalbomis, kaip antai kastilie\u010di\u0173, pranc\u016bz\u0173 ar ital\u0173. Clar\u00edn nuomone, katalon\u0173 kalba buvo darvinisti\u0161kai tarp toki\u0173 tarmi\u0173, kurios nenugal\u0117jo (\u201eentre los dialectos que no han prevalecido\u201c) ir tod\u0117l katalon\u0173 ra\u0161ytojams vert\u0117t\u0173 ra\u0161yti tik kastilieti\u0161kai, ypa\u010d prozos k\u016brinius.<\/p>\n<p>Lingvisti\u0161kai \u017ei\u016brint Clar\u00edn po\u017ei\u016bris, \u017einoma, nepatenkina, ta\u010diau tokia prie\u0161prie\u0161a jam tur\u0117jo daugiausia politin\u0119 vert\u0119. \u010cia turima omenyje ne tiek kalbos \/ tarm\u0117s, kiek kalbos \/ galios santykis. \u0160itaip buvo kart\u0105 tvirtinama prigimtin\u0117 kastilie\u010di\u0173 kalbos \u201eglotofagin\u0117\u201c teis\u0117 \u201esuvalgyti\u201c, t. y. i\u0161stumti ir inkorporuoti, kitas kalbas pagal \u017einom\u0105 Antonio de Nebrija (1441\u20131522) vizij\u0105, kad \u201ekalba yra imperijos bendra\u017eyg\u0117\u201c (<em>la lengua es compa\u00f1era del imperio<\/em>), jeigu reikia naudojant ir ginklus. Jau min\u0117to Prat de la Riba replika gal\u0117jo b\u016bti tik ironi\u0161ka. Jo po\u017ei\u016bris buvo, savaime suprantama, visai kitoks. Jis n\u0117 kiek neabejojo kalbos svarba kuriant katalon\u0173 tautyb\u0119. Bet per garsiai tai pasakyti buvo, \u017einoma, pavojinga.<\/p>\n<div class=\"page\" title=\"Page 8\">\n<div class=\"layoutArea\">\n<div class=\"column\">\n<p>3.2. Kitas \u012fdomus poleminis momentas \u012fvyko tarp \u017eymaus kastilie\u010di\u0173 ra\u0161ytojo Miguelis de Unamuno (1864\u20131936) ir jo draugo katalon\u0173 ra\u0161ytojo Joan Maragall (1860\u20131911). Ir \u0161\u012f kart\u0105 nusistatymas yra ai\u0161kiai hegemoni\u0161kas ir katalonai yra paternalisti\u0161kai raginami atsisakyti savo kalbos ir vartoti labiausiai paplitusi\u0105 kastilie\u010di\u0173 kalb\u0105.<\/p>\n<p>Prisiminkim anekdot\u0105 apie Miguel\u012f de Unamuno, kuris vienu metu ir rimtai, ir \u0161maik\u0161\u010diai klaus\u0117 savo draugo Joan Maragall, kod\u0117l u\u017euot naudoj\u0119s kastilie\u010dio mauzer\u012f, mieliau renkasi katalon\u0173 <em>spingard\u0105<\/em> (XIV am\u017eiaus ginkl\u0105). Jam su i\u0161ankstiniu \u012f\u017evalgumu atsak\u0117 tuo metu ma\u017eai \u017einomas katalon\u0173 jaunas ra\u0161ytojas Eugeni d\u2019Ors (1881\u20131954): \u201eTeisus yra Unamuno: kaip savojo imperializmo ginkl\u0105 kastilietis renkasi mauzer\u012f. Ta\u010diau kitiems pasaulio karams yra reikalingi kiti mauzeriai, \u201emauzeri\u0161kesni\u201c nei kastilie\u010dio, <em>n\u2019est ce pas, my dear<\/em>?\u201c (beje, visai ne\u017einodamas, Eugeni d\u2019Ors jau vartojo <em>europant\u0105<\/em> (t. y. dirbtin\u0117 Europos S\u0105jungos administracijos vartota mi\u0161ri kalba!)).<\/p>\n<div class=\"page\" title=\"Page 8\">\n<div class=\"layoutArea\">\n<div class=\"column\">\n<p>3.3. Praeito \u0161imtme\u010dio Franko Ispanijoje v\u0117lgi buvo keliamas klausimas, kod\u0117l u\u017esispyr\u0119 katalon\u0173 ra\u0161ytojai vartojo katalon\u0173 kalb\u0105&#8230; Dabar katalonai n\u0117ra ekspliciti\u0161kai raginami pakeisti savo kalbos, bet sakoma, kad katalon\u0173 kalba tur\u0117t\u0173 vis tiek b\u016bti ribojama. Valstyb\u0117s centro atstovas \u0161iuo metu yra labiausiai \u017einomas filosofo Jos\u00e9 Ortega y Gasset mokinys Juli\u00e1n Mar\u00edas (1914\u20132005). Jis apodikti\u0161kai ir primygtinai tvirtino, kad \u201eKatalonija niekada nebuvo tauta\u201c (<em>Catalu\u00f1a no ha sido nunca una naci\u00f3n<\/em>) ir si\u016bl\u0117 vadinam\u0105j\u012f \u201elingvistinio namo argument\u0105\u201c, t. y. katalon\u0173 namas susideda i\u0161 dviej\u0173 auk\u0161t\u0173, pirmame auk\u0161te gyvena katalon\u0173 kalba visiems \u0161eimos ir kasdieniniams poreikiams, o antrame auk\u0161te gyvena kastilie\u010di\u0173 kalba visoms kitoms funkcijoms. Platus katalon\u0173 kalbos vartojimas gal\u0117t\u0173 tapti \u201eKatalonijos tibetanizacijos\u201c veiksniu, tod\u0117l Juli\u00e1n Mar\u00edas si\u016bl\u0117 \u201enesimetri\u0161kojo bilingvizmo\u201c sprendim\u0105 pana\u0161iai \u012f diglosij\u0105 ir tuo pa\u010diu ragino katalonus \u012f sav\u0119s apribojim\u0105, vadinasi, s\u0105moningai nevartoti savo kalbos daugelyje visuomen\u0117s funkcij\u0173, nors pripa\u017e\u012fsta katalon\u0173 kalbos prioritet\u0105 \u0161eimos gyvenime ir poezijoje&#8230;<\/p>\n<div class=\"page\" title=\"Page 9\">\n<div class=\"layoutArea\">\n<div class=\"column\">\n<p>Katalon\u0173 replika ir \u0161\u012fsyk gal\u0117jo b\u016bti tik atsargi ir mandagi. J\u0105 m\u0117gino suformuluoti Maurici Serrahima (1902\u20131979), kataliki\u0161kojo katalonizmo atstovas ir d\u0117l to priimtinesnis Franko puosel\u0117jamai nacionalinei kataliki\u0161kajai ideologijai. Maurici Serrahima po\u017ei\u016bris diametrialai prie\u0161ingas Juli\u00e1n Mar\u00edas. Katalonai yra tauta, jie yra i\u0161 prigimties vienkalbiai, kastilie\u010di\u0173 kalba jems yra i\u0161moktoji (suprask: primesta) kalba ir pagaliau katalon\u0173 ra\u0161ytojas nori ra\u0161yti savo kalba, vadinasi, kataloni\u0161kai.<\/p>\n<p>3.4. Kaip matyti, Franko (i\u0161 dalies ir po Franko) Ispanijoje vyravo lingvistinis monoteizmas. Visais aptartais atvejais katalon\u0173 ra\u0161ytojams netr\u016bko raginim\u0173, kad jie mest\u0173 savo vadinam\u0105j\u0105 lokalin\u0119 kalb\u0105 ir pereit\u0173 \u012f vadinam\u0105j\u0105 universalesn\u0119 kalb\u0105, vadinasi, kastilie\u010di\u0173. I\u0161 j\u0173 buvo primygtinai reikalaujama pasiai\u0161kinti arba pasiteisinti, kod\u0117l jie toliau vartojo savo gimt\u0105j\u0105 kalb\u0105&#8230;<\/p>\n<p>\u012edomu ir tuo pa\u010diu steb\u0117tina, kad dar 2007 m., kai Katalonija buvo Frankfurto knyg\u0173 mug\u0117s vie\u0161nia, buvo i\u0161keltas klausimas, ar \u012fmanoma katalon\u0173 literat\u016br\u0105 kurti kastilie\u010di\u0173 kalba&#8230; Turb\u016bt komentar\u0173 nereikia.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p>4. KATALON\u0172 \u201eVIDUTINIO DYD\u017dIO\u201c KALBA IR EUROPOS S\u0104JUNGA<\/p>\n<p>Dabar vert\u0117t\u0173 pa\u017evelgti \u012f situacij\u0105 dabartin\u0117je Europos S\u0105jungoje. Joje kalbos skiriamos \u012f dvi pagrindin\u0117s grupes, i\u0161 vienos pus\u0117s oficialiai pripa\u017eintos kalbos (taip sakant, pirmar\u016b\u0161\u0117s kalbos) ir i\u0161 kitos pus\u0117s regionin\u0117s ir ma\u017eumos kalbos (taip sakant, antrar\u016b\u0161\u0117s kalbos), kurios teori\u0161kai yra saugomos pagal Europos regionini\u0173 bei ma\u017eumos kalb\u0173 1992 met\u0173 dokument\u0105 (plg. Carta 1992). Katalon\u0173 kalba priklauso antrajai grupei. Kita vertus kalb\u0173 pad\u0117tis Ispanijos Karalyst\u0117je (apie 47 mln.) smarkiai skiriasi nuo kalb\u0173 pad\u0117ties kitur Europoje, pavyzd\u017eiui, \u0160veicarijos Konfederacijoje (8,5 mln.) arba dar kitur, pavyzd\u017eiui, Kanadoje (apie 38 mln.).<\/p>\n<div class=\"page\" title=\"Page 10\">\n<div class=\"layoutArea\">\n<div class=\"column\">\n<p>Pagaliau paai\u0161kinsiu s\u0105vok\u0105, kuri suteik\u0117 pavadinim\u0105 \u0161iam prane\u0161imui. Norint deramai ir adekva\u010diai apra\u0161yti naujas sud\u0117tingas kalbines situacijas pasaulyje yra brandinama nauja kalb\u0173 klasifikacija. Tai yra Barselonos universiteto Sociolingvistikos bei komunikacijos centro projekto rezultatas. Tyrimo objektas buvo b\u016btent \u201evidutinio dyd\u017eio\u201c lingvistin\u0117s bendruomen\u0117s ir \u201evidutinio dyd\u017eio\u201c kalbos. Bet kas yra vidutinio dyd\u017eio bendruomen\u0117 ir kas yra vidutinio dyd\u017eio kalba? Ir kokie j\u0173 po\u017eymiai? Tai yra netradicinis skirstymas, vadinasi, n\u0117ra nei genealoginis, nei tipologinis, o remiamasi grynai kiekybiniu kriterijumi. \u0160io skirstymo rodiklis yra vadinamoji \u201evidutinio dyd\u017eio\u201c kalbin\u0117 bendruomen\u0117. Pasaulio kalbose pripa\u017eistama \u201evidutinio dyd\u017eio\u201c kalb\u0173 grup\u0117.<\/p>\n<p>\u201eVidutinio dyd\u017eio\u201c kalbine bendruomene laikoma tokia, kurios demografin\u0117 apimtis yra ne ma\u017eiau kaip vienas milijonas (kai kurie sako ir pus\u0117 milijono) ir 25 milijonai kalb\u0117toj\u0173. Vadinasi yra u\u017etektinai didel\u0117s bendruomen\u0117s, kad tur\u0117t\u0173 administracines, akademines, komunikacines ir politines priemones (nors gal ne visai savaranki\u0161kas). Remiantis tokia kategorizacija, nesunku matyti, kad katalon\u0173 kalba anaiptol n\u0117ra ma\u017ea kalba.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p>5. MA\u017dUMOS KALBA?<\/p>\n<p>Norint gerai paai\u0161kinti katalon\u0173 kalbos, kaip ma\u017eumos kalbos, klausim\u0105 Ispanijos Karalyst\u0117s ir Europos kontekste, verta apm\u0105styti prie\u0161prie\u0161\u0105: savivoka Ispanijos Karalyst\u0117je versus teritorin\u0117 realyb\u0117 ir demolingvistika Europos kontekste.<\/p>\n<p>Pa\u017evelkime \u012f katalon\u0173 kalbos areal\u0105 (32 108 km\u00b2). Jis didesnis u\u017e kai kurias Europos valstybes, pavyzd\u017eiui, Belgij\u0105 (apie 30 500 km\u00b2), Albanij\u0105 (apie 28 750 km\u00b2), Makedonij\u0105 (apie 25 700 km\u00b2), Kosov\u0105 (apie 10 890 km\u00b2), Olandij\u0105 (apie 7 510 km\u00b2), Liuksemburg\u0105 (apie 2 586 km\u00b2) ir kt.<\/p>\n<p>T\u0105 pat\u012f galima pasakyti ir d\u0117l kalb\u0117toj\u0173 skai\u010diaus. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 kataloni\u0161kai kalba apie 9 milijonus \u017emoni\u0173, vadinasi, ne tiek ma\u017eiau negu graik\u0173 (10,7 mln.) ir daugiau negu oland\u0173 (7,0 mln.), bulgar\u0173 (6,9 mln.), dan\u0173 (5,8 mln.), suomi\u0173 (5,5 mln.), norveg\u0173 (4,7 mln.), alban\u0173 (2,9 mln.), lietuvi\u0173 (2,8 mln.), makedon\u0173 (1,7 mln.), latvi\u0173 (1,7 mln.), airi\u0173 (1,7 mln.), est\u0173 (1,3 mln.), liuksemburgie\u010di\u0173 (0,6 mln.), island\u0173 (0,3 mln.).<\/p>\n<p>Taip jau susiklost\u0117, kad \u012fprasta \u012f situacij\u0105 \u017ei\u016br\u0117ti per Ispanijos Karalyst\u0117s prizm\u0119 ir tai temdo statistin\u0119 tikrov\u0119, ta\u010diau europiniame kontekste teritorin\u0117 ir demolingvistin\u0117 katalon\u0173 kalbos tikrov\u0117 ai\u0161kiai matyti \u2013 tada yra sunkiau (ar tiesiog sunku) kalb\u0117ti apie ma\u017eumos arba apie ma\u017e\u0105j\u0105 kalb\u0105. Lengviau bus suprasti katalon\u0173 kalbos pad\u0117t\u012f ir realyb\u0119, jei j\u0105 \u012ftrauksime \u012f kalb\u0173 be valstyb\u0117s s\u0105ra\u0161\u0105.<\/p>\n<div class=\"page\" title=\"Page 11\">\n<div class=\"layoutArea\">\n<div class=\"column\">\n<p>Savaime ai\u0161ku, kad \u0161iame kontekste kalbos politika yra ypa\u010d svarbi priemon\u0117 norint i\u0161laikyti ma\u017eumos (\u0161iuo atveju katalon\u0173) kalbos vartojim\u0105, pavyzd\u017eiui, katalon\u0173 kalbos vartojmas mokyklose yra iki \u0161iol integracijos ir sankibos priemon\u0117, ta\u010diau neseniai tapo viena i\u0161 pagrindini\u0173 politin\u0117s trinties prie\u017eas\u010di\u0173. Anot duomen\u0173 i\u0161 InformeCat (2016; 2018: 23\u201330), kastilie\u010di\u0173 \u0161eimos, gyvenan\u010dios Katalonijoje, skund\u017eiasi, kad Katalonijos mokyklose kastilie\u010di\u0173 kalba yra diskriminuojama.<\/p>\n<p>Be to, pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais ir Katalonijoje stebimi nemenki migracijos procesai ypa\u010d i\u0161 Afrikos (Magribo), taip pat i\u0161 Piet\u0173 Amerikos \u0161ali\u0173. Pad\u0117tis darosi ypa\u010d a\u0161tri dabartin\u0117je vadinamosios globalizacijos situacijoje, kai siekiama naikinti istorines nacijas ir pa\u010dios tautyb\u0117s supratim\u0105. Drauge stengiamasi visais b\u016bdais paversti visuomenes kosmopoliti\u0161komis, pavyzd\u017eiui, dirbtinai skatinant daugiakult\u016brius migracijos procesus, \u0161itaip dedant pamatus b\u016bsimiems\u00a0\u201ekarams tarp varguoli\u0173\u201c. Visa tai vyksta tik finansinio elitinio neturin\u010dio pilietyb\u0117s sluoksnio naudai&#8230;<\/p>\n<p>Tokie siekiai, \u017einoma, prie\u0161tarauja tradicin\u0117ms ekosistemoms, pirmiausia nacionalin\u0117ms ekosistemoms, su ar be valstyb\u0117s, tod\u0117l, kad jose dar yra tradicinis gyvenimo b\u016bdas ir gyva \u017emoni\u0173 kalbin\u0117 \u012fvairov\u0117.<\/p>\n<p>Kitas svarbus duomuo, \u012f kur\u012f verta atkreipti d\u0117mes\u012f, yra vadinamasis subjektinis etnolingvistinis gyvybingumas, vadinasi, pa\u010di\u0173 vienos kalbos kalb\u0117toj\u0173 su- vokimas apie savosios kalbos svarb\u0105.<\/p>\n<p>Katalonijoje kataloni\u0161kai kalbantys \u017emon\u0117s pripa\u017e\u012fsta gana auk\u0161t\u0105 subjektin\u012f etnolingvistin\u012f gyvum\u0105. Dauguma j\u0173 toliau vartoja katalon\u0173 kalb\u0105 kaip pirm\u0105j\u0105 kalb\u0105 augindami vaikus (kartais katalon\u0173 kalba vartojama ir kastili\u0161kai kalban\u010diose \u0161eimose). Ta\u010diau savo kalbos svarbos ir naudingumo suvokimas lyginant su kaimynin\u0117mis kalbomis, t. y. kastilie\u010di\u0173, pranc\u016bz\u0173, gal ir ital\u0173, yra kitoks. Ir, \u017einoma, lyginant su angl\u0173 kalba.<\/p>\n<p>Be to, kai kuriuose katalon\u0173 kalbos ploto arealuose, kaip Valensijoje ir Balear\u0173 salose, \u012fsitvirtino galingas partikuliarizmas, daugiau kalbama Valensijos ir Maljorkos tarme negu kataloni\u0161kai. Tai sudar\u0117 teritorin\u012f suskaldymo ir suardymo efekt\u0105 ir nul\u0117m\u0117 ne tik reali\u0105 vientisos katalonofonijos teritorijos suma\u017e\u0117jim\u0105, bet ir simbolin\u012f katalon\u0173 kalbos erdv\u0117s nusilpim\u0105.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<div class=\"page\" title=\"Page 12\">\n<div class=\"layoutArea\">\n<div class=\"column\">\n<p>6. VIETOJ I\u0160VAD\u0172<\/p>\n<p>I\u0161 to, kas pasakyta, ai\u0161ku, kad katalon\u0173 kalba visomis teis\u0117mis priklauso \u201evidutinio dyd\u017eio\u201c kalb\u0173 grupei, ta\u010diau ji n\u0117ra valstybin\u0117 kalba, i\u0161skyrus Andoros atvej\u012f, ir tod\u0117l neturi valstybin\u0117s administracijos. Vis\u0105 tai kompensuoja, kaip ir kiek gali <em>Generalitat de Catalunya<\/em>, kuri i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra tiktai povalstybe.<\/p>\n<p>Esant tokiai pad\u0117\u010diai katalon\u0173 kalbin\u0117s bendruomen\u0117s autonomija dramati\u0161kai suma\u017einama daugelyje svarbi\u0173 aspekt\u0173, kurie yra svarb\u016bs, norint i\u0161laikyti bet kokios kalbos gyvast\u012f.<\/p>\n<p>Pagaliau reikia i\u0161kelti klausim\u0105, koks gali b\u016bti ateities i\u0161\u0161\u016bkis \u201evidutinio dyd\u017eio\u201c bendruomen\u0117s kalbai? \u0160itos bendruomen\u0117s rodo didel\u012f institucinio sud\u0117- tingumo laipsn\u012f visose visuomen\u0117s sferose: \u0161eimose, universitetuose arba verslo aplinkoje, internete; pa\u017eym\u0117tina, kad didelis pavojus kyla mokslo darbams. Kita\u00a0vertus, su tuo susiduria ne tik \u201evidutinio dyd\u017eio\u201c kalbos. Visame pasaulyje \u017einomas <em>morbus anglicus<\/em> efektas.<\/p>\n<p>Apibendrinant galima i\u0161skirti did\u017eiausius rizikos faktorius \u201evidutinio dyd\u017eio\u201c bendruomen\u0117s kalbai: 1. Politin\u0117 subordinacija; 2. Masin\u0117 imigracija; 3. Globalizacija.<\/p>\n<p>Art\u0117jant prie pabaigos pasakytina, kad globalizacija, nors visaip tryn\u0117, bet (dar) nei\u0161tryn\u0117 valstybi\u0173 sien\u0173 ir su jomis susijusi\u0173 nacionalini\u0173 jausen\u0173. Formalios sienos pasilieka. Ta\u010diau, jeigu ank\u0161\u010diau buvo \u012fprasta mokytis arba bent pramokti kaimynini\u0173 valstybi\u0173 kalb\u0173, dabar taip neb\u0117ra. Sienos formaliai pasilieka, bet komunikacija vyksta <em>lingua franca<\/em> ir tai da\u017eniausiai yra angl\u0173 kalba.<\/p>\n<p>Tai rei\u0161kia, kad sienos tampa vis formalesn\u0117s, jos nebeturi kult\u016brinio turinio, nelieka jokios substancijos (beje, taip pat i\u0161 vidaus i\u0161retinamas, sumenkinimas\u00a0,,i\u0161garinamas\u201c ir nacionalini\u0173 konstitucij\u0173 turinys).<\/p>\n<p>Ir pagaliau baigiant nor\u0117t\u0173si priminti septyniasde\u0161imt\u0173j\u0173 met\u0173 prad\u017eios \u017eymaus romanisto, neseniai mirusio Bazelio universiteto profesoriaus Germ\u00e0 Colon (1928\u20132020), \u017eod\u017eius (Colon 1971: 10), kad katalon\u0173 kalbos ateitis gana ni\u016bri, vis d\u0117lto jis sak\u0117 \u2013 \u0161i kalba i\u0161tv\u0117r\u0117 jau keturis \u0161imtme\u010dius, netapdama varg\u0161u <em>patois<\/em> ar vien folklorine \u012fdomybe (kaip atsitiko, pavyzd\u017eiui, oksitan\u0173 kalbai). Tai yra tauta, pabr\u0117\u017e\u0117 Germ\u00e0 Colon, kuri, nors ir patyrusi daugyb\u0119 sunkum\u0173, nesutinka atsisakyti kilniausios savo identiteto dalies.<\/p>\n<p>Manau, kad \u0161ie \u017eod\u017eiai tinka ir \u0161iandien, nors, tiesa, nesu tikras, ar tai rodo, jog einama geryn ar blogyn&#8230;<\/p>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<p><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>This page is only available in Lietuvi\u0173. 0. \u012e\u017dANGA \u0160ioje ap\u017evalgoje siekiu siauro ir riboto tikslo. Pirmiausia pristatysiu katalon\u0173 kalb\u0173 areal\u0105 ir tarmin\u0119 \u012fvairov\u0119 labai bendrais bruo\u017eais, toliau sinteti\u0161kai iliustruosiu &hellip; <\/p>\n","protected":false},"author":10,"featured_media":15497,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[16],"tags":[],"class_list":["post-15496","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"permalink_manager":null,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15496","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/10"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=15496"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15496\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":15498,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15496\/revisions\/15498"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15497"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=15496"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=15496"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=15496"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}