{"id":15464,"date":"2020-09-11T09:47:35","date_gmt":"2020-09-11T11:47:35","guid":{"rendered":"http:\/\/lki.lt\/?p=15464"},"modified":"2020-09-11T09:48:28","modified_gmt":"2020-09-11T11:48:28","slug":"nida-poderiene-kaip-mokiniai-vertina-gimtaja-kalba-ir-jos-kurybines-galias","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/lki.lt\/nida-poderiene-kaip-mokiniai-vertina-gimtaja-kalba-ir-jos-kurybines-galias\/","title":{"rendered":"Nida Poderien\u0117. Kaip mokiniai vertina gimt\u0105j\u0105 kalb\u0105 ir jos k\u016brybines galias?"},"content":{"rendered":"<p class=\"qtranxs-available-languages-message qtranxs-available-languages-message-en\">This page is only available in <a href=\"https:\/\/lki.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15464\" class=\"qtranxs-available-language-link qtranxs-available-language-link-lt\" title=\"Lietuvi\u0173\">Lietuvi\u0173<\/a>. <\/p><p><\/p>\n<div class=\"page\" title=\"Page 1\">\n<div class=\"layoutArea\">\n<div class=\"column\">\n<p>Mokini\u0173 nuostatos d\u0117l lietuvi\u0173 gimtosios kalbos, kalbos mok\u0117jimas, motyvacija j\u0105 vartoti leid\u017eia numatyti lietuvi\u0173 kalbinio gyvybingumo perspektyvas. 2018\u20132019 m. \u0161e\u0161i\u0173 savivaldybi\u0173 lietuvi\u0161k\u0173 mokykl\u0173 tre\u010diose\u2013a\u0161tuntose klas\u0117se buvo vykdomas mokini\u0173 kalbos ir kalbini\u0173 nuostat\u0173 tyrimas. Pirm\u0105 kart\u0105 kalbiniais ir psichologiniais aspektais i\u0161samiai tirta lietuvi\u0161k\u0173 mokykl\u0173 pradinio ir pagrindinio ugdymo pakopoje besimokan\u010di\u0173 mokini\u0173 kalba, kalbin\u0117 savimon\u0117 ir jai \u012ftakos turintys veiksniai. \u012e klausimyn\u0105 buvo \u012ftraukta teigini\u0173, kuri\u0173 vertinimas atskleid\u0117 mokini\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 ir jos k\u016brybines galias, gimtosios kalbos ir tapatyb\u0117s ry\u0161\u012f, nor\u0105 jausmus ir mintis reik\u0161ti lietuvi\u0161kai ir mokytis lietuvi\u0173 kalbos (Poderien\u0117, Vai\u010diakauskien\u0117 2019). Tyrimo rezultatai kelia daugiau klausim\u0173, nei duoda atsakym\u0173 apie rimtesnes prie\u017eastis, lemian\u010dias mokini\u0173 santyk\u012f su gimt\u0105ja kalba. Tyrimo duomenys rodo, kad ypa\u010d aktual\u016bs tampa ir klausimai apie lietuvi\u0173 kalbinio, taigi ir etnolingvistinio, gyvybingumo ateit\u012f.<\/p>\n<\/div>\n<div class=\"page\" title=\"Page 1\">\n<div class=\"layoutArea\">\n<div class=\"column\">\n<p><strong>Kalbos gyvybingumas etnolingvistinio gyvybingumo sampratoje<\/strong><\/p>\n<p>Kalbos gyvybingumo tyrimais da\u017eniausiai remiamasi nagrin\u0117jant tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 ar etnini\u0173 bendrij\u0173 etnolingvistin\u012f gyvybingum\u0105. Tokio pob\u016bd\u017eio tyrimai taikomi ir tiriant vidutinio dyd\u017eio (nuo milijono iki 25 milijon\u0173) kalbines bendruomenes, turin\u010dias valstybin\u0117s kalbos status\u0105, bet d\u0117l istorini\u0173, geopolitini\u0173 aplinkybi\u0173 itin stipriai veikiamas kit\u0173 kalb\u0173 ir kult\u016br\u0173.<\/p>\n<p>Etnolingvistinio gyvybingumo teorija \u012f mokslinius tyrimus buvo \u012ftraukta XX a. 8 de\u0161. ir nuo to laiko \u0161ia tema paskelbta daugiau kaip t\u016bkstantis mokslo straipsni\u0173 ir kit\u0173 publikacij\u0173. Pasak vieno i\u0161 teorijos k\u016br\u0117j\u0173 angl\u0173 mokslininko Hovardo D\u017eailso (Howard Giles), etnolingvistinis gyvybingumas yra tai, \u201ekas \u012fgalina grup\u0119 elgtis kaip savit\u0105 ir aktyv\u0173 kolektyvin\u012f subjekt\u0105\u201c (Giles, Bourhis, Taylor 1977). Mokslininkas etnolingvistin\u012f gyvybingum\u0105 vertino pagal kelis kriterijus: demografin\u0119 situacij\u0105, socialin\u012f status\u0105, institucin\u0119 param\u0105 ir kt. Kuo kalbin\u0117 bendruomen\u0117 didesn\u0117, tuo ji turi daugiau galimybi\u0173 i\u0161likti kaip kolektyvas ir i\u0161laikyti savo kalbin\u012f gyvybingum\u0105. Tod\u0117l \u0161iam kriterijui svarbu gimstamumo ir emigracijos rodikliai.<\/p>\n<p>Bendruomen\u0117s statusas glaud\u017eiai susij\u0119s su jos kalbos presti\u017eu. Kalbos pasirinkimas, teikiant vienai kalbai pirmenyb\u0119 prie\u0161 kit\u0105, priklauso nuo kalbos statuso. Kuo statusas auk\u0161tesnis, tuo didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad kalbin\u0117s bendruomen\u0117s nariai t\u0105 kalb\u0105 vartos visose kalbin\u0117se situacijose, kad ji bus pl\u0117tojama ir mokslo srityje, o mi\u0161riose \u0161eimose t\u0117vai savo vaikams mokyti rinksis b\u016btent \u0161i\u0105 kalb\u0105.<\/p>\n<div class=\"page\" title=\"Page 2\">\n<div class=\"layoutArea\">\n<div class=\"column\">\n<p>Svarbus etnolingvistin\u0117s bendruomen\u0117s gyvybingumo kriterijus \u2013 institucij\u0173 palaikymas. Formaliai kalbin\u0117s bendruomen\u0117s gyvybingum\u0105 gali stiprinti \u017einiasklaida, \u0161vietimas ir valstyb\u0117s institucijos, neformaliai \u2013 pramon\u0117, religija ir kult\u016bra. Parama kalbin\u0117s bendruomen\u0117s gyvybingumui i\u0161laikyti susijusi su jos geb\u0117jimu stiprinti savo kaip kalbin\u0117s bendruomen\u0117s interesus.<\/p>\n<p>Remiantis etnolingvistinio gyvybingumo teorija, kalbinis gyvybingumas vertinamas kaip viena svarbiausi\u0173 etnolingvistin\u0117s bendruomen\u0117s b\u016bkl\u0119 charakterizuojan\u010di\u0173 ypatybi\u0173. Skiriamos trys sritys, pagal kurias vertinamas etnin\u0117s bendruomen\u0117s gyvybingumas: 1) demografinis gyvybingumas, 2) ekonominis gyvybingumas ir 3) kalbinis gyvybingumas. I\u0161 vis\u0173 trij\u0173 sri\u010di\u0173 pirmenyb\u0117 teikiama kalbos gyvybingumui, nes jis garantuoja bendruomen\u0117s gyvybingum\u0105, net jei kiti veiksniai yra silpni. Etnin\u0117s bendruomen\u0117s kalbin\u012f gyvybingum\u0105 mokslininkai vertina pagal t\u00f3kius svarbiausius kriterijus: kalbos vartojim\u0105, kalbos mok\u0117jim\u0105, kalbos pasirinkim\u0105, po\u017ei\u016br\u012f \u012f kalb\u0105, motyvacij\u0105 jos mokytis. \u0160iuos kriterijus tyr\u0117jai papildo duomenimis apie namie vartojam\u0105 kalb\u0105, kalbos ugdymo turinio dalykus, po\u017ei\u016br\u012f \u012f gimtosios kalbos i\u0161tekli\u0173 \u012fvairov\u0119.<\/p>\n<div class=\"page\" title=\"Page 2\">\n<div class=\"layoutArea\">\n<div class=\"column\">\n<p><strong>Lietuvi\u0173 kalbos mok\u0117jimo vertinimas<\/strong><\/p>\n<p>Gimtosios kalbos mok\u0117jimo duomenys svarb\u016bs ne tik vertinant mokini\u0173 mokymosi pa\u017eang\u0105, bet ir nagrin\u0117jant bendruomen\u0117s kalbin\u012f gyvybingum\u0105. Norint i\u0161tirti, kaip skirtingo am\u017eiaus mokiniai moka lietuvi\u0173 kalb\u0105, reikia analizuoti mokini\u0173 lietuvi\u0173 kalbos nacionalini\u0173 pasiekim\u0173 patikrinim\u0173 duomenis. \u0160iame tyrime buvo vertinama, kaip mokiniams sekasi mokytis lietuvi\u0173 kalbos lyginant su kitais mokomaisiais dalykais (matematika, gamtos mokslais ir u\u017esienio kalba) \u012fprastose pamokose. Mokini\u0173 buvo pra\u0161yta pa\u017eym\u0117ti, k\u00f3kius \u012fvertinimus jie da\u017eniausiai gauna i\u0161 \u0161i\u0173 keturi\u0173 mokom\u0173j\u0173 dalyk\u0173. Kaip rodo atsakymai, geriausiai lietuvi\u0173 kalbos mokytis sekasi pradinukams ir penktokams. \u0160e\u0161t\u0173\u2013a\u0161tunt\u0173 klasi\u0173 mokini\u0173 lietuvi\u0173 kalbos mokymosi rezultatai svyruoja tarp vidutini\u0161kai ir gerai. A\u0161tuntok\u0173 lietuvi\u0173 kalbos rezultatai \u0161iek tiek auk\u0161tesni nei \u0161e\u0161t\u0173 ir septint\u0173 klasi\u0173 mokini\u0173. Lyginant su kit\u0173 mokom\u0173j\u0173 dalyk\u0173 rezultatais, mokini\u0173 nurodyti lietuvi\u0173 kalbos \u012fvertinimai yra pana\u0161\u016bs kaip ir matematikos, o gamtos moksl\u0173 ir pirmosios u\u017esienio kalbos (da\u017eniausiai angl\u0173 kalbos) \u2013 auk\u0161tesni.<\/p>\n<div class=\"page\" title=\"Page 2\">\n<div class=\"layoutArea\">\n<div class=\"column\">\n<p><strong>Kalbos ir tapatyb\u0117s ry\u0161ys<\/strong><\/p>\n<p>Kaip jau min\u0117ta, kalbin\u0117s bendruomen\u0117s etnolingvistinio gyvybingumo lygmuo susij\u0119s su etnin\u0117s tapatyb\u0117s stiprumu. Etnolingvistinio gyvybingumo stiprum\u0105 lemia kalbin\u0117 savimon\u0117, stiprus ry\u0161ys tarp kalbos ir tapatyb\u0117s. Pragmatinis santykis su gimt\u0105ja kalba n\u0117ra laikomas svarbiu etnolingvistinio gyvybingumo veiksniu, nes kalb\u0105 vertinant tik naudos po\u017ei\u016briu lengvai imama tapatintis su didesn\u0119 socialin\u0119 gali\u0105 turin\u010dia kalba. Visuomen\u0117s po\u017ei\u016br\u012f \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 atskleid\u017eia nacionalin\u0117s tapatyb\u0117s savivokos tyrimai. 2013 m. tarptautinis socialinis tyrimas (ISSP), kuriame tirti nacionalinio identiteto ir su juo susij\u0119 aspektai (Lietuvos respondent\u0173 am\u017eius \u2013 18\u201389 m.), rodo, kad i\u0161 vis\u0173 trij\u0173 Baltijos valstybi\u0173 lietuviai ma\u017eiausiai link\u0119 vertinti kalbos, kaip nacionalin\u0117s tapatyb\u0117s dalies, svarb\u0105. \u012e tyrimo klausimyn\u0105 buvo \u012ftraukti klausimai apie dalykus, kurie svarb\u016bs, kad b\u016btum laikomas tautos atstovu. \u012e klausim\u0105 <em>Kiek svarbu geb\u0117ti kalb\u0117ti \u0161alies kalba?<\/em> tik ma\u017eiau nei pus\u0117 (48 proc.) Lietuvos respondent\u0173 atsak\u0117, kad labai svarbu. Lyginant su kitomis Baltijos \u0161alimis, kad labai svarbu, nurod\u0117 61 proc. Estijos, 57 proc. Latvijos gyventoj\u0173. Deja, sprend\u017eiant i\u0161 min\u0117to tyrimo rezultat\u0173, lietuviai pagal nacionalin\u0117s kalbos svarbos vertinim\u0105 yra 28-oje vietoje i\u0161 36 tyrime dalyvavusi\u0173 \u0161ali\u0173.<\/p>\n<div class=\"page\" title=\"Page 3\">\n<div class=\"layoutArea\">\n<div class=\"column\">\n<p>Klausimams, atskleid\u017eiantiems kalbos ir tautin\u0117s tapatyb\u0117s ry\u0161\u012f, daug d\u0117mesio buvo skirta ir mokini\u0173 kalbini\u0173 nuostat\u0173 tyrime. Mokini\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105, kaip savo tautin\u0117s tapatyb\u0117s dal\u012f, atspindi \u0161i\u0173 teigini\u0173 vertinimas: <em>Svarbu gerai kalb\u0117ti lietuvi\u0161kai, kad i\u0161laikytume lietuvi\u0161kum\u0105; A\u0161 did\u017eiuojuosi lietuvi\u0173 kalba, nes ji yra mano kalba.<\/em><\/p>\n<p>Visose am\u017eiaus grup\u0117se daugiau kaip 70 proc. mokini\u0173 pritaria \u0161iems teiginiams, t. y. teigia kalbos ir etnin\u0117s tapatyb\u0117s ry\u0161\u012f. Ry\u0161k\u0117ja tendencija, kad kuo vyresni mokiniai, tuo didesn\u0117 j\u0173 dalis neturi nuomon\u0117s d\u0117l kalbos reik\u0161m\u0117s etninei tapatybei (nuo 7 proc. ketvirtose klas\u0117se iki 26 proc. a\u0161tuntose klas\u0117se). Tik\u0117tina, kad mokykloje kalbos mokant tik instrumentiniu lygmeniu, pabr\u0117\u017eiant ne ontologin\u0119, o tik komunik\u00e3cin\u0119 kalbos funkcij\u0105, lietuvi\u0173 kalba imama suvokti tik kaip viena i\u0161 komunikacijos priemoni\u0173, kaip bet kuri kita kalba.<\/p>\n<p>I\u0161 tyrimo duomen\u0173 matyti, kad did\u017eioji mokini\u0173 dalis (daugiau kaip 70 proc.) tvirtina jau\u010diantys emocin\u012f ry\u0161\u012f su lietuvi\u0173 kalba, besidid\u017eiuojantys lietuvi\u0173 kalba kaip savo kalba. Tyrimo duomenys rodo, kad emocinis santykis su lietuvi\u0173 kalba turi \u012ftakos ir lietuvi\u0173 kalbos mokymosi s\u0117kmei. Mokiniai, pritariantys teiginiui <em>A\u0161 did\u017eiuojuosi lietuvi\u0173 kalba, nes ji yra mano kalba<\/em>, daug re\u010diau pa\u017eymi, kad <em>Lietuvi\u0173 kalba yra sunki, man sunku gerai kalb\u0117ti ir ra\u0161yti.<\/em> Taigi jau\u010diantys tapatybin\u012f ry\u0161\u012f su lietuvi\u0173 kalba mokiniai n\u0117ra link\u0119 vertinti jos kaip sunkios kalbos. O tos dalies mokini\u0173, kuriems lietuvi\u0173 kalba nepatinka, kalbin\u0117 tapatyb\u0117, matyt, yra tokia silpna, kad lietuvi\u0173 kalb\u0105 jie vertina tik kaip sunkum\u0173 keliant\u012f mokom\u0105j\u012f dalyk\u0105. Kalbini\u0173 nuostat\u0173 s\u0105saj\u0105 su lietuvi\u0173 kalbos mokymosi rezultatais rodo ir auk\u0161tesni\u0173j\u0173 klasi\u0173 mokini\u0173 grup\u0117se atlikti kalbini\u0173 nuostat\u0173 tyrimai, atskleid\u017eiantys ry\u0161\u012f tarp lietuvi\u0173 kalbos geb\u0117jim\u0173 ir mokini\u0173 tapatyb\u0117s savivokos, po\u017ei\u016brio \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 ir Lietuv\u0105 (Vilkien\u0117, Vilkait\u0117-Lozdien\u0117, Bru\u017eait\u0117-Liseckien\u0117 2019).<\/p>\n<div class=\"page\" title=\"Page 4\">\n<div class=\"section\">\n<div class=\"layoutArea\">\n<div class=\"column\">\n<p><strong>Mokini\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f kalbos k\u016brybines galias<\/strong><\/p>\n<p>Kalbin\u0117s bendruomen\u0117s gyvybingumas priklauso nuo jos s\u0105moning\u0173 pastang\u0173 gausinti savo kalbos i\u0161teklius, pl\u0117sti kalbin\u012f potencial\u0105. Norint i\u0161siai\u0161kinti, kaip patys mokiniai vertina lietuvi\u0173 kalbos gyvybingum\u0105, pra\u0161yta \u012fvertinti teigin\u012f <em>Lietuvi\u0173 kalba yra pasenusi kalba<\/em>.<\/p>\n<p>Mokini\u0173 nuomon\u0117 apie tai, ar lietuvi\u0173 kalba yra pasenusi, buvo netik\u0117ta: nors daugiau nei 70 proc. mokini\u0173 teigia, kad did\u017eiuojasi lietuvi\u0173 kalba kaip savo kalba, tik pus\u0117 i\u0161 j\u0173 j\u0105 laiko \u0161iuolaiki\u0161ka kalba. Tik\u0117tina, kad pradinukai ir penktos klas\u0117s mokiniai dar gal\u0117jo painioti s\u0105vokas \u201epasenusi\u201c ir \u201esena\u201c, turint galvoje, kad mokykloje kalbant apie lietuvi\u0173 kalb\u0105 da\u017eniausiai pabr\u0117\u017eiamas jos archaji\u0161kumas. Vis d\u0117lto auk\u0161tesni\u0173j\u0173 progimnazijos klasi\u0173 mokiniai jau puikiai turi skirti s\u0105vokas \u201epasenusi\u201c ir \u201esena\u201c. Net pus\u0117s progimnazijoje besimokan\u010di\u0173 paaugli\u0173 po\u017ei\u016bris, kad lietuvi\u0173 kalba n\u0117ra moderni, \u0161iuolaiki\u0161ka Europos kalba, rodo, kad mokyklin\u0117je lituanistikoje yra rimt\u0173 problem\u0173. Galima daryti prielaid\u0105, kad mokykloje pernelyg ma\u017eai d\u0117mesio skiriama lietuvi\u0173 kalbai kaip k\u016brybos sri\u010diai, kad mokiniai tur\u0117t\u0173 daugiau galimybi\u0173 formuotis savit\u0105 stili\u0173, pl\u0117sti kalbin\u0117s rai\u0161kos \u012fvairov\u0119.<\/p>\n<p>Atliekant tyrim\u0105 analizuotos ir mokini\u0173 nuostatos d\u0117l lietuvi\u0173 kalbos pasirinkimo kit\u0173 kalb\u0173 at\u017evilgiu. I\u0161 duomen\u0173 matyti, kad lietuvi\u0173 kalba pusei mokini\u0173 (auk\u0161tesn\u0117se klas\u0117se \u2013 beveik dviem tre\u010ddaliams) n\u0117ra kalba, kuriai jie teikia pirmenyb\u0119. Kuo vyresni mokiniai, tuo ma\u017eesn\u0117 j\u0173 dalis mano, kad geriausiai savo mintis ir jausmus gali i\u0161reik\u0161ti lietuvi\u0161kai.<\/p>\n<div class=\"page\" title=\"Page 5\">\n<div class=\"layoutArea\">\n<div class=\"column\">\n<p>\u0160iuos rezultatus papildo ir duomenys apie mokini\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f kalbos k\u016brim\u0105. Tai vienas i\u0161 svarbesni\u0173 etnolingvistinio gyvybingumo vertinimo aspekt\u0173. Etnolingvistin\u0117s bendruomen\u0117s gyvybingumo stiprumas priklauso ir nuo jos sukaupto kapitalo, noro bei geb\u0117jimo j\u012f gausinti (Johnson, Doucet 2006).<\/p>\n<p>Apklausos rezultatai rodo, kad lietuvi\u0173 kalbos k\u016brybin\u0117mis galiomis labiausiai pasitiki pradini\u0173 klasi\u0173 mokiniai, ma\u017eiausiai \u2013 vos 17 proc. \u2013 progimnazij\u0105 baigiantys a\u0161tuntokai. D\u0117l prast\u0117jan\u010dio ra\u0161tingumo pagrindinio ugdymo progimnazijos klas\u0117se daugiausia lietuvi\u0173 kalbos pamok\u0173 skiriama taisyklingos ra\u0161ybos ir skyrybos mokymosi praktikai. Tik\u0117tina, kad tod\u0117l lietuvi\u0173 kalbos pamokose stinga d\u0117mesio \u017eodynui turtinti, s\u0105moningoms nuostatoms d\u0117l kalbos i\u0161tekli\u0173 gausinimo formuoti, kalbos jausmui ugdyti ir pan. Mokini\u0173 nuostatoms d\u0117l lietuvi\u0173 kalbos k\u016brimo didel\u0119 \u012ftak\u0105 turi literat\u016brin\u0117 (kult\u016brin\u0117) patirtis \u2013 tai rodo akivaizdi koreliacija tarp knyg\u0173 skaitymo ir po\u017ei\u016brio, kad reik\u0117t\u0173 kurti daugiau lietuvi\u0161k\u0173 \u017eod\u017ei\u0173.<\/p>\n<div class=\"page\" title=\"Page 6\">\n<div class=\"layoutArea\">\n<div class=\"column\">\n<p>Tyrimas parod\u0117 esmines tendencijas: nors did\u017eioji dalis tyrime dalyvavusi\u0173 mokini\u0173 teigia, kad did\u017eiuojasi lietuvi\u0173 kaip sav\u0105ja kalba, vis d\u0117lto tik apie pus\u0117 j\u0173 savo gimt\u0105j\u0105 kalb\u0105 vertina kaip \u0161iuolaikin\u0119 kalb\u0105. Tik pus\u0117 pradinuk\u0173 ir tre\u010ddalis paaugli\u0173 lietuvi\u0173 kalbai link\u0119 teikti pirmenyb\u0119 nor\u0117dami i\u0161reik\u0161ti, k\u0105 galvoja ir jau\u010dia. Dar ma\u017eesn\u0117 dalis mano, kad lietuvi\u0173 kalb\u0105 reikia kurti. Kuo auk\u0161tesn\u0117s klas\u0117s, tuo labiau ma\u017e\u0117ja mokini\u0173 pasitik\u0117jimas lietuvi\u0173 kalbos k\u016brybin\u0117mis galiomis, silpn\u0117ja nuostatos jas pl\u0117sti, teikti jai pirmenyb\u0119 kit\u0173 kalb\u0173 at\u017evilgiu.<\/p>\n<p><strong>Baigiamosios pastabos<\/strong><\/p>\n<p>Vaik\u0173 nuostatas d\u0117l kalbos suformuoja kult\u016bra, kurioje jie auga. \u017dinoma, nuostatas d\u0117l gimtosios kalbos vertingumo vaikai pirmiausia susiformuoja \u0161eimoje, po\u017ei\u016br\u012f \u012f kalb\u0105 veikia mokykla ir bendrasis visuomen\u0117s kult\u016bros laukas. Tame kult\u016bros lauke vyrauja kardinaliai prie\u0161ingos nuomon\u0117s apie lietuvi\u0173 kalbos b\u016bkl\u0119 \u2013 nuo \u012f\u017evalg\u0173, kad \u201eKalbos s\u0105moningumas i\u0161gyvena labai sunkias dienas. Patys kalbos autoritetai, u\u017ekre\u010diamas atsainus po\u017ei\u016bris pribaigs lietuvi\u0173 kalb\u0105 per kokius trisde\u0161imt met\u0173\u201c (Lanza 2020), iki teigini\u0173, kad kalbos laisv\u0117 Lietuvoje ribojama.<\/p>\n<p>Mokyklin\u0117 lituanistika yra ta mokyklinio ugdymo sritis, kuri kalbiniu ir literat\u016briniu ugdymu gali pad\u0117ti mokiniams formuotis kalbin\u012f s\u0105moningum\u0105 ir savivert\u0119, pasitik\u0117jim\u0105 savo gimtosios kalbos k\u016brybin\u0117mis galiomis, pa\u017e\u012fstant kalb\u0105 kaip k\u016brybos srit\u012f. \u0160iuo metu atnaujinamos lietuvi\u0173 kalbos ugdymo programos, tod\u0117l metas teigiamiems poky\u010diams palankus.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<\/div>\n<p><em>Straipsnis publikuotas leidinyje \u201eGimtoji kalba\u201c (2020 m. rugpj\u016btis).<\/em><\/p>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<p><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>This page is only available in Lietuvi\u0173. Mokini\u0173 nuostatos d\u0117l lietuvi\u0173 gimtosios kalbos, kalbos mok\u0117jimas, motyvacija j\u0105 vartoti leid\u017eia numatyti lietuvi\u0173 kalbinio gyvybingumo perspektyvas. 2018\u20132019 m. \u0161e\u0161i\u0173 savivaldybi\u0173 lietuvi\u0161k\u0173 mokykl\u0173 &hellip; <\/p>\n","protected":false},"author":10,"featured_media":15465,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[16],"tags":[],"class_list":["post-15464","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"permalink_manager":null,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15464","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/10"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=15464"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15464\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":15467,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15464\/revisions\/15467"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15465"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=15464"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=15464"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=15464"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}