{"id":15354,"date":"2020-08-26T05:01:51","date_gmt":"2020-08-26T07:01:51","guid":{"rendered":"http:\/\/lki.lt\/?p=15354"},"modified":"2020-08-26T05:01:51","modified_gmt":"2020-08-26T07:01:51","slug":"dr-rita-miliunaite-zmones-per-menkai-isivaizduoja-kalbininku-darba","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/lki.lt\/dr-rita-miliunaite-zmones-per-menkai-isivaizduoja-kalbininku-darba\/","title":{"rendered":"Dr. Rita Mili\u016bnait\u0117: \u201e\u017dmon\u0117s per menkai \u012fsivaizduoja kalbinink\u0173 darb\u0105\u201c"},"content":{"rendered":"<p class=\"qtranxs-available-languages-message qtranxs-available-languages-message-en\">This page is only available in <a href=\"https:\/\/lki.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15354\" class=\"qtranxs-available-language-link qtranxs-available-language-link-lt\" title=\"Lietuvi\u0173\">Lietuvi\u0173<\/a>. <\/p><p>Pastaruoju metu vis labiau nerimaujama d\u0117l kit\u0173 kalb\u0173 ar interneto \u017eodyno \u012ftakos lietuvi\u0161kam \u017eod\u017eiui. Lietuvi\u0173 kalbos instituto Bendrin\u0117s kalbos tyrim\u0173 centro vyriausioji mokslo darbuotoja humanitarini\u0173 moksl\u0173 daktar\u0117 Rita Mili\u016bnait\u0117 \u012fsitikinusi, kad kol dejuosime, kokia sunki lietuvi\u0173 kalba, kaip ji trukdo reik\u0161ti subtiliausias mintis, o kalbininkus \u012fsivaizduosime tik kaip kalbos prievaizdus, tol aplinka kalbinei savigarbai auginti nebus palanki.<\/p>\n<p><b>\u2013 Esate lietuvi\u0173 kalbos puosel\u0117toja, moksl\u0173 daktar\u0117, para\u0161iusi kelias knygas. Jums neseniai \u012fteikta Kazick\u0173 \u0161eimos fondo \u012fsteigta kalbininko Petro B\u016bt\u0117no ir jo mokin\u0117s Aleksandros Kalv\u0117nait\u0117s-Kazickien\u0117s atminim\u0105 \u012fam\u017einanti premija. Kaip vertinate tai, kad j\u016bs\u0173 tri\u016bs\u0105 \u012fvertino Amerikos lietuvi\u0173 fondas?<\/b><\/p>\n<p>\u2013 Knyg\u0173 i\u0161leista penkios, o dabar \u012fpus\u0117jau jau \u0161e\u0161t\u0105. Ir su bendrautoriais yra darb\u0173.<\/p>\n<p>Man pa\u010diai svarbu, kad mano kandidat\u016br\u0105 premijai teikusi iniciatyvin\u0117 grup\u0117 ir Kazick\u0173 \u0161eimos fondo atstovai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f ir \u012f mano elektroninius darbus \u2013 Lietuvi\u0173 kalbos nauja\u017eod\u017ei\u0173 duomenyn\u0105, taip pat mokomuosius kompiuterinius kalbos \u017eaidimus, kurie tinka ir mokiniams, ir suaugusiems.<\/p>\n<p>\u017dinom\u0173 i\u0161eivijos lietuvi\u0173 parodytas d\u0117mesys malonus, nes antrabangi\u0173 i\u0161eivi\u0173, palikusi\u0173 Lietuv\u0105 baigiantis karui, veikla dom\u0117jausi dar ra\u0161ydama daktaro disertacij\u0105. Man r\u016bp\u0117jo XX a. 3\u20134 de\u0161imtme\u010di\u0173 nepriklausomos Lietuvos kalbinink\u0173 norminamasis darbas. \u0160iai kartai priklaus\u0117 ir Petras B\u016bt\u0117nas. Daug to meto inteligentijos pasitrauk\u0117 \u012f Vakarus ir ten steng\u0117si i\u0161laikyti lietuvyb\u0119, suk\u016br\u0117 stipri\u0105 kult\u016brin\u0119 erdv\u0119, kurioje gal\u0117jo gyvuoti ir lietuvi\u0173 kalba.<\/p>\n<p>Mielas ir sutapimas, kad Aleksandra Kalv\u0117nait\u0117-Kazickien\u0117, kuri su vyru taip pat pasitrauk\u0117 \u012f Vakarus 1944 m., buvo kilusi nuo Roki\u0161kio, o tai mano gimtasis miestas.<\/p>\n<p><b>\u2013 Dar kalbininkas Jonas Jablonskis sak\u0117: \u201eMa\u017ea garb\u0117 svetimom kalbom kalb\u0117ti, didi g\u0117da savos gerai nemok\u0117ti.\u201c K\u0105 manote apie tai? Kas XXI am\u017eiuje labiausiai kenkia lietuvi\u0173 kalbai?<\/b><\/p>\n<p>\u2013 Lengvab\u016bdi\u0161kumas. Atsainus po\u017ei\u016bris \u012f kalb\u0105. Nesunku lengva ranka i\u0161\u0161vaistyti tai, kas klost\u0117si ne vien\u0105 am\u017ei\u0173 ir buvo s\u0105moningai kurta daugiau kaip \u0161imtmet\u012f. Turiu galvoje kult\u016brin\u0119 lietuvi\u0173 kalbos atmain\u0105 \u2013 bendrin\u0119 kalb\u0105. Jonas Jablonskis paklojo jos pamatus, nustat\u0117 norm\u0173 sistem\u0105, v\u0117liau \u0161iuos darbus t\u0119s\u0117 min\u0117ta prie\u0161kario kalbinink\u0173 karta. Sovietme\u010diu teko atremti visuotin\u012f lietuvi\u0173 kalbos rusinim\u0105. Bendrin\u0119 kalb\u0105 puosel\u0117jo geriausi m\u016bs\u0173 ra\u0161ytojai, \u017eurnalistai, vert\u0117jai. \u0160iandien d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 poreikis i\u0161laikyti bendrin\u0119 kalb\u0105 kaip kult\u016brin\u0117s kalbos etalon\u0105 ir j\u0105 tobulinti yra gerokai apsilp\u0119s. \u012e jos viet\u0105 vie\u0161ajame bendravime ateina ne\u0161ukuota, neturinti ai\u0161kios sistemos kalbos atmaina, nereikalaujanti joki\u0173 pastang\u0173. Kit\u0173 Europos \u0161ali\u0173 bendrin\u0117s kalbos patiria pana\u0161ias pervartas. Ta\u010diau visi\u0161kas atsipalaidavimas bet kurioje srityje anks\u010diau ar v\u0117liau sukelia chaos\u0105. Nemanau, kad i\u0161silavinusiai ir ver\u017eliai visuomenei, turin\u010diai ambicij\u0173 i\u0161laikyti savaranki\u0161k\u0105 valstyb\u0119, tai b\u016bt\u0173 \u012f naud\u0105.<\/p>\n<p><b>\u2013 \u017dmon\u0117s da\u017eniausiai ie\u0161ko kalt\u0173 kur nors toliau, o kiek esame kalti mes patys, atsikrat\u0119 sovietme\u010dio pan\u010di\u0173, kai kalbai tur\u0117jo \u012ftakos rusicizmai, bet nesugeb\u0117j\u0119 atsispirti angl\u0173 kalbos \u012ftakai?<\/b><\/p>\n<p>\u2013 Presti\u017e\u0105 visame pasaulyje turinti angl\u0173 kalba ir daliai m\u016bs\u0173 atrodo esanti auk\u0161tesn\u0117s kult\u016bros simbolis. Tod\u0117l kasdien\u0117je kalboje, socialiniuose tinkluose, reklamoje jos intarp\u0173 regime ir girdime gana da\u017enai. Tai tiesiog madinga. Kad angl\u0173 kalba nenustelbt\u0173 lietuvi\u0173 kalbos, pirmiausia reikia keisti kalb\u0117jimo apie kalb\u0105 ton\u0105.<\/p>\n<p><b>\u2013 Regis, dideli\u0173 poslinki\u0173 visuomen\u0117 nejau\u010dia, nes patys politikai, deja, nerodo tinkamo pavyzd\u017eio, o k\u0105 jau kalb\u0117ti apie televizijos laid\u0173 dalyvi\u0173 daromas klaidas?<\/b><\/p>\n<p>\u2013 Vie\u0161ieji kalb\u0117tojai, jei pokalbis laisvesnis, da\u017enai s\u0105moningai renkasi ne bendrin\u0119 kalb\u0105, o vadinam\u0105j\u012f substandart\u0105 \u2013 t\u0105 min\u0117t\u0105 nesu\u0161ukuot\u0105 kalbos atmain\u0105, kurioje galima rasti ir angli\u0161k\u0173 intarp\u0173, ir slengo, ir rus\u0173 kalbos poveikio p\u0117dsak\u0173, ir gal kokios tarm\u0117s atgarsi\u0173. Tad nereikia ten ie\u0161koti kalbos klaid\u0173 \u2013 toje mi\u0161r\u016bn\u0117je atmainoje galima viskas. Kitas dalykas, kokie yra klausytoj\u0173 (\u017ei\u016brov\u0173) l\u016bkes\u010diai, ko jie tikisi i\u0161 kalb\u0117toj\u0173. Jeigu lengvo \u017eanro laidoje pokalbininkai vienas kit\u0105 <i>bi\u0161k\u012f patrolino<\/i>, suprantame, kad jie nusileido iki gatv\u0117s stiliaus. Bet or\u0173 mergait\u0117 geriau jau neleptelt\u0173 <i>bi\u0161k\u012f \u0161ils, bi\u0161k\u012f \u0161als<\/i> \u2013 \u017ei\u016brovai to kaip gyvi jai neatleist\u0173.<\/p>\n<p><b>\u2013 Kalbos skurdinimas tiesiogiai susij\u0119s su dvasini\u0173 dalyk\u0173 nuvert\u0117jimu. Knygyn\u0173 lentynose gausu visokio niekalo, o kai kurie lietuvi\u0173 klasikai nustumti \u012f para\u0161tes. Ar jums d\u0117l to neskauda \u0161irdies?<\/b><\/p>\n<p>\u2013 Buvusi mano d\u0117stytoja profesor\u0117 Viktorija Daujotyt\u0117-Pakerien\u0117 neseniai ra\u0161\u0117: \u201eNegalima atskirti kalbos ir m\u0105stymo; atid\u017eiai ir geranori\u0161kai tiesinamas sakinys tiesina ir minties keli\u0105. Prasta, skurd\u017eia kalba negalima i\u0161reik\u0161ti gilios, savitos minties.\u201c<\/p>\n<p>Min\u010diai ir jos rai\u0161kai brandinti reikia laiko, o kas jo turi \u0161iais \u201etos beproti\u0161kos gyvenimo skubos\u201c laikais? Ta\u010diau profesionalai \u2013 ra\u0161ytojai, \u017eurnalistai, vert\u0117jai \u2013 turi rasti. Kaip randa laiko \u0161lifuoti kiekvien\u0105 judes\u012f \u0161ok\u0117jai ar balso skambes\u012f \u2013 operos dainininkai.<\/p>\n<p>Skaityti yra k\u0105, tik reikia atsirinkti. Neatmeskime ir ger\u0173 verstini\u0173 k\u016brini\u0173. Profesional\u016bs gro\u017ein\u0117s literat\u016bros vert\u0117jai savo gimtosios kalbos pajauta yra pranok\u0119 ne vien\u0105 \u012f ra\u0161ytojus taikant\u012f ra\u0161\u0117j\u0105. Geresnio b\u016bdo perimti kalbos sistem\u0105 ir kaupti kalbos rai\u0161kos priemoni\u0173 atsargas, o kartu lavinti m\u0105stym\u0105, niekas n\u0117ra sugalvoj\u0119s.<\/p>\n<p>Mokykla turi ugdyti poreik\u012f nuolat pl\u0117sti kalbin\u012f akirat\u012f. Pavir\u0161utini\u0161kas kalbos esm\u0117s, jos paskirties suvokimas leid\u017eia plisti visokiems absurdi\u0161kiems mitams.<\/p>\n<p><b>\u2013 Siekdami \u0161iuolaiki\u0161kumo, o gal populiarumo, kai kurie autoriai pam\u0117go svetimybes, keiksma\u017eod\u017eius. Kur \u010dia yra ribos?<\/b><\/p>\n<p>\u2013 Ribas nustato pati visuomen\u0117. Jeigu jos stipriai per\u017eengiamos, visuomen\u0117 siun\u010dia \u017eenkl\u0105 autoriui. Jeigu autorius m\u0105sto, jis daro i\u0161vadas ir reaguoja. Svetimyb\u0117s ir keiksma\u017eod\u017eiai \u2013 pigiausias b\u016bdas patraukti d\u0117mes\u012f, u\u017emaskuoti minties skurdum\u0105. Bet civilizacij\u0105 ir kult\u016br\u0105 \u017emonija k\u016br\u0117 ne tam.<\/p>\n<p><b>\u2013 Vienas garsus kalbininkas yra pasak\u0119s: \u201eJeigu kalba turi bent milijon\u0105 kalban\u010di\u0173j\u0173, jai n\u0117ra gr\u0117sm\u0117s i\u0161nykti.\u201c Ar sutinkate?<\/b><\/p>\n<p>\u2013 Globalizacijos akivaizdoje tai tik laiko klausimas. Jeigu tas milijonas link\u0119s augti ir pl\u0117stis, gyvuos ir savo kalba kalb\u0117s ilgiau. Jei link\u0119s trauktis, barstytis po pasaul\u012f, prarasti tautin\u0119 tapatyb\u0119 \u2013 ilgainiui praras ir kalbin\u012f savitum\u0105.<\/p>\n<p><b>\u2013 O kaip tuomet d\u0117l ra\u0161tingumo, kai per t\u0105 skub\u0105 naudodamasis i\u0161maniaisiais telefonais jaunimas nebepaiso elementari\u0173 taisykli\u0173?<span class=\"Apple-converted-space\">\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n<p>\u2013 Tai vidin\u0117s kult\u016bros ir geb\u0117jimo naudotis \u012fvairiais kalbos i\u0161tekliais klausimas. Trumposios \u017einut\u0117s ir sparti elektronin\u0117 komunikacija negali neveikti kalbos formos. Tod\u0117l skirtingi ra\u0161ymo stiliai \u2013 vienur laisvai ir \u017eaismingai, kitur laikantis ra\u0161ybos norm\u0173 \u2013 yra normalu. B\u0117dos prasideda, kai \u017einu\u010di\u0173 stilius perkeliamas \u012f oficialesnes kalbos vartojimo sritis. Tai rodo, kad mokykla ne visus i\u0161moko bendrin\u0117s kalbos (ra\u0161to) pagrind\u0173 ir ne\u012ftvirtina jos \u012fg\u016bd\u017ei\u0173.<\/p>\n<p><b>\u2013 Viena j\u016bs\u0173 tyrin\u0117jam\u0173 kalbos sri\u010di\u0173 \u2013 interneto kalba, kurios \u012ftaka visuomen\u0117s gyvenime yra did\u017eiul\u0117. Esate para\u0161iusi knyg\u0105 \u201eKalbos normos ir j\u0173 savireguliacija interneto bendruomen\u0117je\u201c. K\u0105 \u010dia dar galima ir net b\u016btina reguliuoti?<\/b><\/p>\n<p>\u2013 Kalbos norm\u0173 savireguliacija rei\u0161kia, kad visuomen\u0117 neleid\u017eia joms pakrikti. Knygoje pateikiau daugyb\u0119 pavyzd\u017ei\u0173, kaip \u017emon\u0117s reaguoja \u012f kalbos norm\u0173 pa\u017eeidimus vie\u0161ojoje vartosenoje, kaip pliekia \u017einiasklaidininkus ir kitus vie\u0161uosius ra\u0161ytojus d\u0117l kokio ne savo reik\u0161me pavartoto \u017eod\u017eio ar prasto stiliaus. \u0160is rei\u0161kinys b\u016bdingas ir kitakalb\u0117ms interneto bendruomen\u0117ms. Tik Lietuvoje jis n\u0117ra toks paveikus, kad internetin\u0117 \u017einiasklaida spar\u010diai reaguot\u0173 ir tvarkyt\u0173si.<\/p>\n<p><b>\u2013 Ar ne valstybin\u0117s, \u0161vietimo, kult\u016bros \u012fstaigos \u010dia tur\u0117t\u0173 rodyti pavyzd\u012f?<\/b><\/p>\n<p>\u2013 Kalbos etalonas \u0161iuo metu yra \u017einiasklaidinink\u0173, o kalbos mados \u2013 socialini\u0173 tinkl\u0173 \u012ftakdari\u0173 rankose. Ir vieni, ir kiti pastebimai veikia kalbos raid\u0105, ir b\u016bt\u0173 idealu, jei kalba kist\u0173 i\u0161laikydama pusiausvyr\u0105 tarp kalbos tradicij\u0173 ir naujovi\u0173.<\/p>\n<p><b>\u2013 Kaip, j\u016bs\u0173 nuomone, galima b\u016bt\u0173 su\u0161velninti kit\u0173 kalb\u0173 frazi\u0173 bei terminijos ver\u017eimosi \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 padarinius?<\/b><\/p>\n<p>\u2013 Tai b\u016bt\u0173 \u012fmanoma, jeigu pasistengtume ugdyti kalbin\u012f skon\u012f, kalbin\u012f s\u0105moningum\u0105. Kriti\u0161kai vertinti kra\u0161tutini\u0173 liberali\u0173j\u0173 lingvist\u0173 skleid\u017eiamas mintis. Jie propaguoja atsainum\u0105: kalb\u0117k, kaip kalbi, svarbu susikalb\u0117ti. Es\u0105, mums prireikia kitos kalbos pasakymo ne tod\u0117l, kad nemok\u0117tume pasakyti sava kalba, o d\u0117l kitoje kalboje esan\u010di\u0173 niuans\u0173.<\/p>\n<p>Gerai, kol tai su saiku. Bet m\u0117gaudamiesi svetimais vaisiais, pradedame pamir\u0161ti savo kalbos skon\u012f. Mintis \u012fstringa, nerasdama lietuvi\u0161ko \u017eod\u017eio, nes jo viet\u0105 \u012fprantama u\u017eki\u0161ti kitakalbiu. Kalba nevartojama r\u016bdija ir ima atrodyti nepatogi.<\/p>\n<p><b>\u2013 Bet juk kai kurie kalbinink\u0173 sugalvoti lietuvi\u0161ki naujadarai, ypa\u010d kalbant apie kompiuterin\u0119 technik\u0105, sulaukia prie\u0161taring\u0173 vertinim\u0173.<\/b><\/p>\n<p>\u2013 Kompiuterijos terminus k\u016br\u0117 ne kalbininkai, o kompiuterininkai. Terminologai tik teik\u0117 patarim\u0173, kuris variantas kalbi\u0161kai tinkamesnis. \u012esivaizdavimas, kad kalb\u0105 kuria kalbininkai, yra vienas i\u0161 t\u0173 anekdotais apaugusi\u0173 mit\u0173.<\/p>\n<p>Kasdien tvarkau internetin\u012f Lietuvi\u0173 kalbos nauja\u017eod\u017ei\u0173 duomenyn\u0105 ir puikiai matau, kas kuria naujus \u017eod\u017eius. Kuria visi, kas turi kalbos pajaut\u0105. O toki\u0173 yra labai daug.<\/p>\n<p><b>\u2013 Ar kalbinink\u0173 darbas kartais nepana\u0161us \u012f kov\u0105 su v\u0117jo mal\u016bnais?<\/b><\/p>\n<p>\u2013 Ar daug dabar matyti kalbinink\u0173, besib\u016briuojan\u010di\u0173 su ietimis prie t\u0173 v\u0117jo mal\u016bn\u0173? (\u0160ypsosi.) \u017dmon\u0117s menkai \u012fsivaizduoja, koks tas kalbinink\u0173 darbas. Gal kokie penki procentai tiria bendrin\u0117s kalbos normas ir teikia kalbos rekomendacijas, o dauguma dirba kitus darbus: tiria senuosius ra\u0161tus, dabartin\u0117s kalbos naujoves, ra\u0161o \u017eodynus, atnaujina gramatikas, tyrin\u0117ja vietovard\u017ei\u0173 ir asmenvard\u017ei\u0173 kilm\u0119, nagrin\u0117ja tarmes ir apra\u0161o j\u0173 poky\u010dius, pl\u0117toja kalbos technologijas, tiria visuomen\u0117s po\u017ei\u016br\u012f \u012f kalb\u0105.<\/p>\n<p>Beje, kalbos konsultacij\u0173 poreikis teb\u0117ra didelis, jis niekur nei\u0161nyks \u2013 tai rodo ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 praktika. Tik ietys jau pad\u0117tos \u012f muziejus: demokratin\u0117je visuomen\u0117je nat\u016bralu pereiti prie lygiaver\u010dio dialogo.<\/p>\n<p><b>\u2013 Beje, k\u0105 apie tai sako j\u016bs\u0173 vyras, \u017einomas kalbininkas ir ilgametis Vilniaus universiteto d\u0117stytojas Aldonas Pupkis? Ar da\u017enai pasigin\u010dijate kalbos klausimais?<\/b><\/p>\n<p>\u2013 Kai Aldonui buvo liepta eiti \u012f pensij\u0105, jis nu\u0117jo \u012f archyvus. \u0116m\u0117 ra\u0161yti ir leisti vien\u0105 knyg\u0105 po kitos. Raginu imtis to, ko niekas kitas nepara\u0161yt\u0173. \u0160tai ir dabar baig\u0117 studij\u0105 apie bendrin\u0117s tarties norm\u0173 raid\u0105 nuo tarpukario iki m\u016bs\u0173 dien\u0173 \u2013 radijuje, televizijoje, teatre, \u0161vietimo sistemoje. Kas toje knygoje ie\u0161kos a\u0161tri\u0173 potyri\u0173 \u2013 tikrai ras.<span class=\"Apple-converted-space\">\u00a0<\/span><\/p>\n<p>O kalbos klausimais kalbam\u0117s kasdien jau daugiau kaip tris de\u0161imtme\u010dius. Bet yra grie\u017eta taisykl\u0117: tik iki de\u0161imtos vakaro.<\/p>\n<p><em>Kalbino \u017eurnalist\u0117 Giedr\u0117 Milkevi\u010di\u016bt\u0117. Interviu publikuotas \u017eurnale \u201eSavait\u0117\u201c (nr. 33, 2020 m. rugpj\u016b\u010dio 13 d.)<span class=\"Apple-converted-space\">\u00a0<\/span><\/em><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>This page is only available in Lietuvi\u0173. Pastaruoju metu vis labiau nerimaujama d\u0117l kit\u0173 kalb\u0173 ar interneto \u017eodyno \u012ftakos lietuvi\u0161kam \u017eod\u017eiui. Lietuvi\u0173 kalbos instituto Bendrin\u0117s kalbos tyrim\u0173 centro vyriausioji mokslo &hellip; <\/p>\n","protected":false},"author":10,"featured_media":15355,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[16],"tags":[],"class_list":["post-15354","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"permalink_manager":null,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15354","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/10"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=15354"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15354\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":15356,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15354\/revisions\/15356"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15355"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=15354"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=15354"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=15354"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}