{"id":15033,"date":"2020-05-29T11:18:13","date_gmt":"2020-05-29T13:18:13","guid":{"rendered":"http:\/\/lki.lt\/?p=15033"},"modified":"2020-05-29T11:20:01","modified_gmt":"2020-05-29T13:20:01","slug":"daiva-sveikauskiene-pradeta-kurti-lietuviu-kalbos-gramatikos-informacine-sistema","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/lki.lt\/daiva-sveikauskiene-pradeta-kurti-lietuviu-kalbos-gramatikos-informacine-sistema\/","title":{"rendered":"Daiva \u0160veikauskien\u0117. Prad\u0117ta kurti Lietuvi\u0173 kalbos gramatikos informacin\u0117 sistema"},"content":{"rendered":"

This page is only available in Lietuvi\u0173<\/a>. <\/p>

<\/p>\n

\n
\n
\n

Seimo \u0160vietimo, mokslo ir kult\u016bros komitetas 2015 m. rugs\u0117jo 30 d. pos\u0117dyje pritar\u0117 Valstybin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos komisijos iniciatyvai rengti Lietuvi\u0173 kalbos dienas. Buvo nuspr\u0119sta, kad programa, skirta lietuvi\u0173 kalbai, bus vykdoma laikotarpiu tarp dviej\u0173 Lietuvai svarbi\u0173 \u0161ven\u010di\u0173: nuo vasario 16 d. iki kovo 11 d. \u0160iuo laikotarpiu \u2013 vasario 21 d. \u2013 minima ir Tarptautin\u0117 gimtosios kalbos diena. Pirm\u0105 kart\u0105 Lietuvi\u0173 kalbos dienos buvo surengtos 2016 m. O 2020 m. \u012f pagrindini\u0173 rengini\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 Valstybin\u0117 lietuvi\u0173 kalbos komisija \u012ftrauk\u0117 ir Gramatikos dien\u0105 Lietuvi\u0173 kalbos institute. Renginyje buvo pristatyta prad\u0117ta kurti Lietuvi\u0173 kalbos gramatikos inform\u00e3cin\u0117 sistema \u2013 LIGIS.<\/p>\n

 <\/p>\n

Truputis istorijos<\/strong><\/p>\n

 <\/p>\n

\u0160iuo metu kompiuteriai skverbiasi \u012f visas \u017emogaus gyvenimo sritis. Ne i\u0161imtis ir kalba. Praeito am\u017eiaus viduryje atsiradus kompiuteriams labai greitai paai\u0161k\u0117jo, kad jie gali apdoroti ne tiktai skai\u010dius, bet ir kitus simbolius, pavyzd\u017eiui, raides, taigi kompiuteriai gali apdoroti ir kalbas. Kalbos patekimas \u012f kompiuterin\u0119 terp\u0119 yra jos i\u0161likimo garantas, ir tai darosi ypa\u010d aktualu dabar, kai pasaulis susiduria su nykstan\u010di\u0173 kalb\u0173 problema.<\/p>\n

 <\/p>\n

Kompiuterizuojant lietuvi\u0173 kalb\u0105 atlikta nema\u017ea darb\u0173: suskaitmeninti pagrindiniai \u017eodynai, sukurti morfologiniai ir sintaksiniai analizatoriai, surinkti ir anotuojami tekstynai, prad\u0117ta kurti skaitmenin\u0117 gramatika (\u017er. literat\u016bros ir nuorod\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105) ir kt.<\/p>\n

 <\/p>\n

Kiekvien\u00f5s kalbos pagrind\u0105 sudaro du dalykai: \u017eodynas ir gramatika. Yra du esminiai skirtumai tarp spausdint\u0173 popierini\u0173 ir kompiuterizuot\u0173 \u017eodyn\u0173 ir gramatik\u0173: pateikimo forma ir naudotojas. Iki XXI a. visi \u017eodynai ir gramatikos buvo spausdintos popierin\u0117s knygos ir vienintelis j\u0173 naudotojas buvo \u017emogus. Tod\u0117l gramatikose b\u016bdavo \u012fprasta pateikti taisykl\u0119 su keliais j\u0105 iliustruojan\u010diais pavyzd\u017eiais, ta\u010diau nebuvo i\u0161vardijami visi \u017eod\u017eiai, kuriems ta taisykl\u0117 tinka. \u017dmogus, vadovaudamasis gimtosios kalbos jausmu, pats nuspr\u0119sdavo, kuriems \u017eod\u017eiams turi b\u016bti taikomos konkre\u010dios taisykl\u0117s, net jei t\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 ir neb\u016bdavo pamin\u0117ta gramatikos vadov\u0117lyje. Tradiciniams spausdintiems \u017eodynams b\u016bdinga tai, kad jie neapr\u0117pia vis\u0173 kalboje esan\u010di\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, tr\u016bksta daugelio darini\u0173, vedini\u0173, pavyzd\u017eiui, \u017eod\u017eio nebeatsine\u0161ti nerasime n\u0117 viename lietuvi\u0173 kalbos \u017eodyne.<\/p>\n

 <\/p>\n

\u017dodynams ir gramatikoms persik\u0117lus \u012f kompiuterin\u0119 terp\u0119 atsirado naujas j\u0173 naudotojas \u2013 kompiuteris, kuris neturi gimtosios kalbos jausmo ir pats negali nuspr\u0119sti, kurios gramatikos taisykl\u0117s galioja vienam ar kitam \u017eod\u017eiui. Jam viskas turi b\u016bti nurodyta labai tiksliai. Tod\u0117l jau XX a. pabaigoje buvo prad\u0117tos kurti form\u00e3lios gramatikos, kurios gerai tinka kompiuteriniam kalbos apdorojimui, ta\u010diau j\u0173 apra\u0161ai labai sunkiai suprantami net kalbininkams profesionalams. Ir jau antro \u0161io am\u017eiaus de\u0161imtme\u010dio viduryje pasigirdo si\u016blym\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f pla\u010diajai visuomenei skirt\u0173, gramatin\u0119 informacij\u0105 populiariai pateikian\u010di\u0173 kompiuterini\u0173 sistem\u0173 k\u016brim\u0105. Balt\u0173 ir slav\u0173 kalb\u0173 kompiuterinio apdorojimo konferencijos kvietimuose (BSNLP 2015, 2017, 2019) ra\u0161oma: \u201eypa\u010d skatinama teikti prane\u0161imus, kuriuose apra\u0161omi pla\u010diajai visuomenei skirti i\u0161tekliai\u201c. Atsiliepiant \u012f \u0161ias id\u0117jas Lietuvi\u0173 kalbos institute buvo prad\u0117ta kurti Lietuvi\u0173 kalbos gramatikos inform\u00e3cin\u0117 sistema LIGIS.<\/p>\n

 <\/p>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n

\n
\n
\n

Lietuvi\u0173 kalbos gramatikos informacin\u0117 sistema LIGIS<\/strong><\/p>\n

 <\/p>\n

Tai t\u0119stinis daugiakalbis mokslinis \u017einynas, laisvai prieinamas internete ir pateikiantis i\u0161sami\u0105 gramatin\u0119 informacij\u0105 apie lietuvi\u0173 kalbos \u017eod\u017eius. Id\u0117ja sukurti i\u0161tek\u00ad li\u0173, kuris tarnaut\u0173 kaip lietuvi\u0173 kalbos gramatikos dokumentacija, gim\u0117 2016 m., o 2017 m. kovo m\u0117n. \u012f internet\u0105 buvo \u012fkelta bandomoji versija, apimanti tik vienos \u0161aknies b\u0117g- \u017eod\u017eius: visas veiksma\u017eod\u017eio formas, vedinius ir d\u016brinius, i\u0161 viso apie 28 t\u016bkst. \u012fra\u0161\u0173. T\u00f3kiu principu pateikiama informacija padeda pamatyti vienos \u0161aknies produktyvum\u0105, t. y. kiek gali b\u016bti \u017eod\u017ei\u0173 (lem\u0173 ir j\u0173 kaitybini\u0173 form\u0173), turin\u010di\u0173 bendr\u0105 \u0161akn\u012f, \u0161iuo atveju b\u0117g-.<\/p>\n

 <\/p>\n

\u012e \u017einyn\u0105 stengiamasi \u012ftraukti visus lietuvi\u0173 kalboje esan\u010dius \u017eod\u017eius, taigi ir nepatekusius \u012f \u017eodynus. Tam tikslui kompiuteriu generuojamos visos prie\u0161d\u0117li\u0173 ir \u0161akn\u0173 bei priesag\u0173 kombinacijos ir v\u0117liau per\u017ei\u016brint lemas rankomis atmetami lietuvi\u0173 kalboje neegzistuojantys \u017eod\u017eiai. Svetain\u0117 patogi tuo, kad naudotojui viename puslapyje pateikiama trij\u0173 tip\u0173 informacija apie \u017eod\u012f: morfologin\u0117, morfemin\u0117 ir darybin\u0117. Kiek\u00ad vieno \u017eod\u017eio nurodoma pradin\u0117 forma, o vedini\u0173 ir d\u016brini\u0173 \u2013 dar ir pamatiniai \u017eod\u017eiai. Morfologin\u0117 informacija (kalbos dalis, gimin\u0117, skai\u010dius, linksnis, laikas ir pan.) pateikiama ne santrumpomis, o i\u0161tisais \u017eod\u017eiais ar \u017eod\u017ei\u0173 junginiais. Apie morfemin\u0119 dal\u012f reikia pasakyti, kad tai yra pirmas vie\u0161ai prieinamas \u0161altinis, kuriame nurodomas morfemos tipas (\u0161aknis, priesaga, gal\u016bn\u0117 ir t. t.) ir jos charakteristikos (priesaga \u2013 darybin\u0117, kaitybin\u0117; gal\u016bn\u0117 \u2013 \u012fvard\u017eiuotin\u0117, sutrump\u0117jusi ir kt.). Kiekviena morfema \u017eymima kita spalva. Sistemoje numatyta galimyb\u0117 ap\u017ei\u016br\u0117ti visas naudotoj\u0105 dominan\u010dio \u017eod\u017eio formas. Tam reikia pele paspausti mygtuk\u0105 \u201eKitos formos\u201c. Bandomajame pavyzdyje pateikti tik dviej\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 b\u0117gis ir b\u0117gti vis\u0173 kaitybini\u0173 form\u0173 vartojimo pavyzd\u017eiai. Ateityje planuojama parinkti pavyzd\u017ei\u0173 kiekvienam sistemoje esan\u010diam \u017eod\u017eiui.<\/p>\n

 <\/p>\n

Svetain\u0117 pateikiama septyniomis kalbomis: lietuvi\u0173, angl\u0173, vokie\u010di\u0173, pranc\u016bz\u0173, ital\u0173, rus\u0173 ir japon\u0173. Numatoma \u012ftraukti dar tris kalbas \u2013 ispan\u0173, lenk\u0173 ir latvi\u0173. U\u017esienie\u010diams, besimokantiems lietuvi\u0173 kalbos, labai patogus sistemos bruo\u017eas yra tai, kad pereinant \u012f kit\u0105 kalb\u0105 sistema \u012fsimena naudotojo \u012fvest\u0105 \u017eod\u012f ir \u017emogus i\u0161kart gali matyti vis\u0105 gramatin\u0119 informacij\u0105 ta kalba, kuri\u0105 jis geriau supranta. Svetain\u0117 pritaikyta naudotis ir mobiliuosiuose telefonuose. Siekiant kuo didesnio tikslumo ir patikimumo visa pateikiama informacija, taigi ir gramatikos terminai, buvo ver\u010diami dviej\u0173 gimtakalbi\u0173: lietuvio, mokan\u010dio u\u017esienio kalb\u0105, ir tos kalbos lingvisto, mokan\u010dio kalb\u0117ti lietuvi\u0161kai: \u012f vokie\u010di\u0173 kalb\u0105 buvo ver\u010diama kartu su Krista \u0160naider (Christa Schneider), \u012f ital\u0173 kalb\u0105 \u2013 su Adrianu \u010ceriu (Adriano Cerri), \u012f japon\u0173 kalb\u0105 vert\u0117 Simona Vasilevskyt\u0117 su Kajako Takagi ir kt.<\/p>\n

 <\/p>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n

\n
\n
\n

Svarbu, kad gramatiniai duomenys sistemoje turi du vaizdavimo lygmenis: pirma, pla\u010diajai visuomenei skirta dalis, labai populiariai ir visiems suprantamai pateikianti informacij\u0105, o antrasis lygmuo \u2013 kompiuterio vidiniam kalbos apdorojimui tinkanti koduot\u0117. Ji patogi atliekant mokslinius lietuvi\u0173 kalbos tyrimus, nes j\u0105 taikant galim\u00e0 \u017eod\u017ei\u0173 paie\u0161ka pagal \u012fvairius gramatinius po\u017eymius. Tam numatytas ir specialus skirtukas \u201ePaie\u0161ka\u201c: jis \u0161iuo metu dar tik kuriamas. I\u0161 viso svetain\u0117 turi keturis skirtukus: \u201eAnaliz\u0117\u201c, \u201ePaie\u0161ka\u201c, \u201eTeorija\u201c ir \u201eApie projekt\u0105\u201c. Teorin\u0117je dalyje, kuri\u0105 taip pat artimiausioje ateityje numatoma parengti, bus glaustai pateikta akademin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos gramatikos informacija, t. y. i\u0161d\u0117styti esminiai teoriniai dalykai, neiliustruojant j\u0173 gausiais pavyzd\u017eiais.<\/p>\n

 <\/p>\n

Pagrindin\u0117 problema i\u0161kilo, kai rengiant duomen\u0173 baz\u0119 teko per\u017evelgti daug \u0161altini\u0173, apra\u0161an\u010di\u0173 lietuvi\u0173 kalbos gramatikos klausimus, ir aptikti, kad kartais tas pats gramatikos rei\u0161kinys traktuojamas nevienodai. Tod\u0117l buvo pasirinktas artimiausias \u0161iuo metu mokykloje d\u0117stomai teorijai variantas, t. y. gramatin\u0117 informacija apie \u017eod\u012f pateikiama taip, kaip nurodyta svetain\u0117je www.\u0161altiniai.info, pavyzd\u017eiui, dalyvio pradine forma \u010dia laikomas jo vienaskaitos vardininkas, o Vytauto Did\u017eiojo universitete sukurtoje Lietuvi\u0173 kalbos morfemikos duomen\u0173 baz\u0117je kaip dalyvio pradin\u0117 forma nurodoma veiksma\u017eod\u017eio bendratis.<\/p>\n

 <\/p>\n

LIGIS sudarymo metodikos rengim\u0105 galima \u012fsivaizduoti kaip darb\u0105, atvirk\u0161tin\u012f tam, kurio reikia rengiant spausdintas gramatikas. Ra\u0161ant tradicin\u0119 gramatik\u0105 nuosekliai aptariamos taisykl\u0117s ir pateikiami keli \u017eod\u017ei\u0173 pavyzd\u017eiai. Kuriant Lietuvi\u0173 kalbos gramatikos inform\u00e3cin\u0119 sistem\u0105 imamas lietuvi\u0173 kalbos \u017eodis ir \u201eeinant\u201c per gramatik\u0105 i\u0161renkami visi jam b\u016bdingi po\u017eymiai. \u0160iuo \u017einynu siekiama sukaupti lietuvi\u0173 kalbos dokumentacij\u0105, kad ateityje i\u0161 jo b\u016bt\u0173 galima pasiimti visokeriop\u0105 su lietuvi\u0173 kalbos gramatika susijusi\u0105 informacij\u0105.<\/p>\n

 <\/p>\n

Kol kas rengiama tik LIGIS morfologijos dalis. Sintaks\u0117s dal\u012f planuojama prad\u0117ti kurti kitais metais.<\/p>\n

 <\/p>\n

LIGIS gali b\u016bti naudinga moksleiviams, studentams, u\u017esienie\u010diams, besimokantiems lietuvi\u0173 kalbos, ir visiems, besidomintiems \u0161ia kalba, taip pat ir kalbininkams, atliekantiems mokslinius lietuvi\u0173 kalbos tyrimus.<\/p>\n

 <\/p>\n

Tekstas buvo publikuotas leidinyje \u201eGimtoji kalba\u201c (2020 m. balandis, p. 14-17).<\/em><\/p>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n

<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

This page is only available in Lietuvi\u0173. Seimo \u0160vietimo, mokslo ir kult\u016bros komitetas 2015 m. rugs\u0117jo 30 d. pos\u0117dyje pritar\u0117 Valstybin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos komisijos iniciatyvai rengti Lietuvi\u0173 kalbos dienas. Buvo … <\/p>\n","protected":false},"author":10,"featured_media":15035,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[16],"tags":[],"class_list":["post-15033","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"permalink_manager":null,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15033","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/10"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=15033"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15033\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":15037,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15033\/revisions\/15037"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15035"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=15033"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=15033"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=15033"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}