{"id":13438,"date":"2019-10-22T09:53:20","date_gmt":"2019-10-22T11:53:20","guid":{"rendered":"http:\/\/lki.lt\/?p=13438"},"modified":"2021-03-30T09:50:40","modified_gmt":"2021-03-30T11:50:40","slug":"diskusija-humanitarika-mokykloje-kokios-jos-reikia-musu-vaikams-ir-jaunimui","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/lki.lt\/diskusija-humanitarika-mokykloje-kokios-jos-reikia-musu-vaikams-ir-jaunimui\/","title":{"rendered":"Diskusija \u201eHumanitarika mokykloje: kokios jos reikia m\u016bs\u0173 vaikams ir jaunimui?\u201c"},"content":{"rendered":"

This page is only available in Lietuvi\u0173<\/a>. <\/p>

[vc_row][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n

2019\u00a0m. spalio 18\u00a0d. Lietuvi\u0173 literat\u016bros ir tautosakos institute vyko diskusija \u201e<\/span>Humanitarika mokykloje: kokios jos reikia m\u016bs\u0173 vaikams ir jaunimui?\u201c<\/span><\/p>\n

Diskusijoje dalyvavo ir Lietuvi\u0173 kalbos instituto mokslininkai. Dr. Rita Mili\u016bnait\u0117 apibendrino, koks tur\u0117t\u0173 b\u016bti k<\/span>albos d\u0117muo humanitarikoje.<\/span><\/p>\n

Bendroji humanitarika.<\/b> Kalba yra viena i\u0161 stipriausi\u0173 gij\u0173, siejan\u010di\u0173 tautos, valstyb\u0117s praeit\u012f, dabart\u012f ir ateit\u012f. Nesuvokiant kalbos prigimties, reik\u0161m\u0117s bei funkcij\u0173 visuomen\u0117je ir valstyb\u0117s, jos \u017emoni\u0173 gyvenime, esama m\u0117ginim\u0173 (pavyzd\u017eiui, \u201eLietuvos humanitarini\u0173 moksl\u0173 Raudonojoje knygoje\u201c) kalb\u0105, jos mokym\u0105, kartu ir kalbotyr\u0105 palikti humanitarikos lauko pakra\u0161\u010diuose.<\/span><\/p>\n

Kalbos samprata neturi b\u016bti susiaurinama tik iki komunikacijos priemon\u0117s ir informacini\u0173 technologij\u0173 \u012fnagio, nes toks po\u017ei\u016bris ignoruoja gelminius kalbos, kaip paveld\u0117tosios vertyb\u0117s bei tapatyb\u0117s \u017eenklo, klodus ir skatina gimtosios kalbos nevisaverti\u0161kumo nuostatas, kuria prielaidas pereiti prie kit\u0173, \u201edidesni\u0173 ir patogesni\u0173\u201c, kalb\u0173.<\/span><\/p>\n

Mokyklin\u0117 humanitarika. <\/b>Kalba neegzistuoja viena pati sau ir savaime: jai gyvuoti reikia plataus kult\u016brinio lauko, siejan\u010dio \u012fvairias skirting\u0173 istorini\u0173 laikotarpi\u0173 kult\u016bros formas ir aprai\u0161kas \u2013 nuo etnin\u0117s kult\u016bros (tautosakos) iki \u0161iuolaikin\u0117s sakytin\u0117s (slemin\u0117s) poezijos. Tokiu b\u016bdu kalba turi nat\u016braliai \u012fsiterpti \u012f kit\u0173 humanitarini\u0173 dalyk\u0173 mokymo turin\u012f. Prof. Viktorija Daujotyt\u0117-Pakerien\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad kalba<\/span> yra jauno \u017emogaus s\u0105mon\u0117s dalis. Ta\u010diau dabar jauni \u017emon\u0117s technologi\u0161kai atsiskiria nuo lietuvi\u0173 kalbos. Kyla vidin\u0117s kalbos, kuria m\u0105stoma, b\u016bnama tyloje su savimi, netur\u0117jimo problema.<\/span><\/p>\n

Mokyklin\u0117je humanitarikoje <\/span>mokymo program\u0173<\/b> lygmeniu pateikiama gana visapusi\u0161ka kalbos samprata (pavyzd\u017eiui, vidurinio ugdymo programoje numatyta formuoti geb\u0117jimus \u201epaai\u0161kinti gimtosios kalbos reik\u0161m\u0119 tautinei savimonei ir tapatybei formuotis; atskleisti lietuvi\u0173 kalbos reik\u0161m\u0119 Lietuvos pilietinei bendruomenei ir valstybei\u201c). Ta\u010diau <\/span>mokymo procese<\/b> \u0161ioms temoms skiriama ma\u017eai d\u0117mesio arba jos i\u0161 viso praleid\u017eiamos, nes \u201eto nereikia egzaminui\u201c. Kalbos mokymas susiaurinamas iki ra\u0161tingumo lygmens, ta\u010diau, nekeliant platesni\u0173 tiksl\u0173 ir nesukuriant motyvacijos lauko, nebe\u012fstengiama to paties ra\u0161tingumo pakelti iki patenkinamo lygio.<\/span><\/p>\n

Tyrimai rodo, kad mokiniai n\u0117ra susipa\u017ein\u0119 su kai kuriomis pagrindin\u0117mis, bendrajam i\u0161silavinimui svarbiomis kalbos mokslo s\u0105vokomis, nesuvokia j\u0173 esm\u0117s. Pavyzd\u017eiui, kalbos srityje kult\u016brinis kanonas yra bendrin\u0117 lietuvi\u0173 kalba \u2013 daugiau kaip per \u0161imtmet\u012f i\u0161puosel\u0117ta kult\u016brin\u0117 kalbos atmaina. Neturint supratimo, kam \u0161i atmaina reikalinga, kuo ji skiriasi nuo kit\u0173 kalbos atmain\u0173 (tarmi\u0173, socialini\u0173 bei profesini\u0173 dialekt\u0173, miest\u0173 kalbos ir kt.), nesusiformuoja geb\u0117jimas vertinti kalbos \u012fvairov\u0119 ir tinkamai naudotis jos rai\u0161kos i\u0161gal\u0117mis pagal reikiam\u0105 situacij\u0105. Tokiu atveju netenka atramos ir siekinys skatinti vartoti tarmes, regionines atmainas, suvokiant tai kaip pl\u0117totin\u0105 kalbin\u012f paveld\u0105 ir kalbin\u0117s \u012fvairov\u0117s s\u0105lyg\u0105.<\/span><\/p>\n

Lietuvi\u0173 kalbos<\/span> pasiekim\u0173 vertinimo sistema <\/b>nesudaro prielaid\u0173 auk\u0161tesnei lietuvi\u0173 kalbos mokymosi kokybei u\u017etikrinti: 1) nors, baigus pagrindinio ugdymo program\u0105, yra privaloma patikrinti lietuvi\u0173 kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimus, mokiniai, net ir jo nei\u0161laik\u0119, \u012fgyja valstyb\u0117s garantuojam\u0105 pagrindin\u012f i\u0161silavinim\u0105 ir galimyb\u0119 toliau mokytis vienuoliktoje klas\u0117je; 2) nor\u0117dami \u012fgyti vidurin\u012f i\u0161silavinim\u0105, mokiniai privalo i\u0161laikyti lietuvi\u0173 kalbos ir literat\u016bros brandos egzamin\u0105, ta\u010diau \u0161io egzamino reikalavimai itin \u017eemi (net ir \u012fvertinti nuliu u\u017e ra\u0161tingum\u0105 (ra\u0161yb\u0105 ir skyryb\u0105), mokiniai gali i\u0161laikyti valstybin\u012f lietuvi\u0173 kalbos ir literat\u016bros egzamin\u0105).<\/span><\/p>\n

Susir\u016bpinim\u0105 kelia <\/span>kalbos mokymo vadov\u0117li\u0173<\/b> lygis ir <\/span>mokytoj\u0173 lituanist\u0173 kvalifikacija<\/b>. B\u016btina grie\u017etesn\u0117 vadov\u0117li\u0173 turinio vertinimo ekspert\u0173 atranka, kad vadov\u0117liuose nelikt\u0173 dalykini\u0173 klaid\u0173 ir atgyvenusi\u0173 mokymo metod\u0173.<\/span><\/p>\n

Kanonin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos, jos akademinio stiliaus mokiniai turi mokytis pirmiausia i\u0161 vis\u0173 dalyk\u0173 mokytoj\u0173. \u0160vietimo \u012fstatyme nurodyta, kad mokytojai turi gerai mok\u0117ti lietuvi\u0173 kalb\u0105, bet lietuvi\u0173 kalbos mok\u0117jimo reikalavimai Lietuvos pedagogams apibr\u0117\u017eti tik B2 lygiu. \u0160vietimo politikos dokumentais n\u0117ra u\u017etikrinama, kad mokytojai siekt\u0173 tobulinti savo d\u0117stom\u0105j\u0105 kalb\u0105, nor\u0117dami \u012fgyti auk\u0161tesn\u0119 kvalifikacij\u0105.<\/span><\/p>\n

Mokytoj\u0173 nepasiekia naujausios kalbos mokslo id\u0117jos, platesnis \u017evilgsnis \u012f kalb\u0173 funkcionavim\u0105 pasaulyje globalizacijos s\u0105lygomis. Mokslinink\u0173 atliekami tyrimai ir sukurti darbai gal\u0117t\u0173 suaktualinti, pagyvinti lietuvi\u0173 kalbos mokymo proces\u0105. Lietuvoje spar\u010diai pl\u0117tojamos kalbos technologijos ir kaupiami, sisteminami skaitmeniniai kalbos paveldo bei naujausi\u0173 kalbos duomen\u0173 i\u0161tekliai leid\u017eia tradicinius kalbos dalykus pateikti nauja, mokiniams suprantama forma. Kad mokinius \u0161ie i\u0161tekliai pasiekt\u0173 ir b\u016bt\u0173 suformuoti naudojimosi jais \u012fg\u016bd\u017eiai, pirmiausia mokslininkai ir mokytojai tur\u0117t\u0173 daug glaud\u017eiau bendradarbiauti.<\/span>[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n<\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

This page is only available in Lietuvi\u0173. [vc_row][vc_column][vc_column_text] 2019\u00a0m. spalio 18\u00a0d. Lietuvi\u0173 literat\u016bros ir tautosakos institute vyko diskusija \u201eHumanitarika mokykloje: kokios jos reikia m\u016bs\u0173 vaikams ir jaunimui?\u201c Diskusijoje dalyvavo ir … <\/p>\n","protected":false},"author":8,"featured_media":13435,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[126,16],"tags":[],"class_list":["post-13438","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-renginiai","category-naujienos"],"permalink_manager":null,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13438","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/8"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13438"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13438\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":13440,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13438\/revisions\/13440"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/13435"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13438"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13438"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/lki.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13438"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}