Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centras

RENGIAMAS LEIDINYS

„Lietuvos vietovardžių žodynas“ – tai iš gyvosios kalbos užrašytų dabartinių vietovardžių žodynas. Vietovardžiai jame numatomi pateikti bendrine kalba – sunorminta fonetika bei kirčiavimu. Žodynas – kilminis (etimologinis). Jis rašomas lizdiniu-abėcėliniu principu. Jame pateikiami vietovardžiai jungiami į lizdus. Lizdai abėcėlės tvarka pateikiami pagal pirmąjį lizdų vietovardį. Į vieną lizdą dedami įvairios darybos, bet tos pačios kilmės vietovardžiai. Prie žodyno lizde pateikiamų vietovardžių nurodomi svarbiausi su jais susiję duomenys, užfiksuoti kartotekoje. Pirmiausia po vietovardžių rašomi jais įvardijami objektai, po to nurodomas vietovardžių paplitimas. Lizdas užbaigiamas kilmės aiškinimu.

Šiuo metu rašomas „Lietuvos vietovardžių žodyno“ V tomas.

IŠLEISTI LEIDINIAI

1. Lemeškinas I. Pranciškaus Skorinos portretas / Portrait de Francisk Skorina. – Vilnius, Prague: Institut national de langue lituanienne, Cercle linguistique de Prague, 2022 (Travaux du Cercle linguistique de Prague nouvelle série 10), 312 p.
2. Bilkis L., Blažienė G., Ragauskaitė A., Sviderskienė D. Lietuvos vietovardžių žodynas 4 (I–J), ats. red. L. Bilkis. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021, 312 p.
3. Blažienė G., Gelumbeckaitė J., Sviderskienė D., Trumpa E. Interaktyvus Rytų Prūsijos žemėlapis V. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021, internetinis išteklius (10 a. l.; ISBN 976-609-411-298-0; doi.org/10.35321/irpz).
4. Lemeškin I. Портрет Франциска Скорины / Pranciškaus Skorinos portretas / Portrait de Francisk Skorina, 2-ras, patais. ir papild. leidimas. – Vilnius, Prague: Institut national de langue lituanienne, Cercle linguistique de Prague, 2021, 316 p.
5. Pakalniškienė D. Motyvuotieji intarpiniai ir sta kamieno veiksmažodžiai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021, p. 115.
6. Skorupa P. Vilnius County Toponyms as Signs of National and Cultural Identity / Vilniaus apskrities toponimai, kaip tautinio ir kultūrinio tapatumo ženklai. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021, p. 75.
7. Blažienė G. Įmintos ir neįmenamos Povilo Frydricho Ruigio gyvenimo ir kūrybos mįslės (p. 5–16, 12–122, 273–276, 277–278, 380–409) (indėlis 9,8 a. l.) – Aleknavičienė Ona, Blažienė Grasilda. Povilas Frydrichas Ruigys: monografija, gramatikos indeksai. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020, 413 p.
8. Blažienė G. Povilo Frydricho Ruigio gramatikos Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick (1747) mokslinis vertimas ir komentarai Lietuvių kalbos gramatikos pradmenys, atskleidžiantys šios kalbos prigimtį, kuriuos parengė Povilas Frydrichas Ruigys, uolus teologijos studentas, dabar Lietuvių kalbos seminaro Karaliaučiuje docentas. Karaliaučius, išspausdinta ir išleista Johanno Heinricho Hartungo, 1747 (p. 227–554) (indėlis 8,3 a. l.). – Aleknavičienė Ona, Blažienė Grasilda [Par.].Povilo Frydricho Ruigio gramatika Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick (1747): faksimilė, kritinis leidimas, vertimas. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020, 564 p.
9. Lemeškin I. Портрет Франциска Скорины. К 550-летию со дня рождения книгоиздателя (1470–2020) / Pranciškaus Skorinos portretas. 550-ąsias gimimo metines minint (1470–2020) / Portrait de Francisk Skorina. Еn commémorant le 550^e anniversaire de sa naissance (1470–2020). – Vilnius, Prague: Institut national de langue lituanienne, Cercle linguistique de Prague, 2020 (Travaux du Cercle linguistique de Prague nouvelle série 10), 300 p.
10. Adamonytė V., Bichlmeier H., Bilkis L., Blažienė G., Kačinaitė-Vrubliauskienė D., Mickienė I. Litauische Orts-, Flur- und Gewässernamen im europäischen Kontext, hrsg. von G. Blažienė, L. Bilkis, wissenschaftlicher Redakteur H. Bichlmeier. – Hamburg: Baar-Verlag, 2019, 352 p.
11. Lemeškinas I. Lithuanica aliter. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2019 (Billēmai bhe ersinnimai 2), 440 p.
12. Adamonytė V., Bilkis L., Blažienė G., Kačinaitė-Vrubliauskienė D., Norkaitienė M., Ragauskaitė A., Razmukaitė M., Sviderskienė D. Lietuvos vietovardžių žodynas 3 (G–H). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018, – 380 p.
13. Kregždys R. Lietuvių kalbos polonizmų žodyno specifikacija. Studia Etymologica Baltica I. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2016, – 288 p.
14. Kregždys R. Lietuvių kalbos polonizmų žodynas. Studia Etymologica Baltica II. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2016, – 764 p.
15. Garšva K. Latvijos lietuvių šnektos. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015, – 352 p.
16. Karaliūnas S. Baltų etnonimai. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015, – 620 p.
17. „Lietuvos vietovardžių žodynas“ (autoriai: Laimutis Bilkis, Grasilda Blažienė, Milda Norkaitienė, Alma Ragauskaitė, Marija Razmukaitė, Dalia Sviderskienė). T. 2 (C–F) – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014, – 520 p.
18. Baltų onomastikos tyrimai 2: [straipsnių rinkinys / sudarė Grasilda Blažienė, Alma Ragauskaitė; redaktorių kolegija: Laimutis Bilkis (et. al.]. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2011. – 253 p.
19. Lietuvos vietovardžių žodynas“ (autoriai: Laimutis Bilkis, Vitalija Maciejauskienė, Marija Razmukaitė). T. 1 (A–B) – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008, – 832 p.
20. Bilkis L. Lietuvių helonimų daryba: priesaginiai ir priesagėtieji helonimai. – Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2008, 500 p.
21. Baltų onomastikos tyrimai: Aleksandrui Vanagui atminti [sudarė L. Bilkis, A. Ragauskaitė, D. Sinkevičiūtė; redaktorių kolegija: L. Bilkis (ats. redaktorius)]. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006. – 288 p.
22. Ragauskaitė A. XVI–XVIII a. kauniečių asmenvardžiai. – Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2005, 210 p.
23. Razmukaitė M. Vietovardžių žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. – 462 p. (su A. Pupkiu).
24. Razmukaitė M. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. – 148 p. (su A. Pangonyte).
25. Parengti trys „Lietuvių kalbotyros klausimų“ tomai (t. 21: Lietuvių onomastikos tyrinėjimai, 1981; t. 32: Baltų onomastikos tyrinėjimai, 1993; t. 41: papildytu pavadinimu Acta Linguistica Lithuanica, 1999).
26. Lietuvių pavardžių žodynas. –  Vilnius, 1985. – T. 1; 1989. – T. 2. (Autoriai: A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė). Jame abėcėlės tvarka pateiktos visos dabartinės lietuvių pavardės, nurodytas jų paplitimas, paaiškinta kilmė.
27. Maciejauskienė V. Lietuvių pavardžių susidarymas. XIII–XVIII a. – Vilnius: Mokslas, 1991.
28. Vanagas A. Lietuvos TSR hidronimų daryba. – Vilnius: Mokslas, 1970. – 428 p.
29. Vanagas A. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. – 408 p.
30. Vanagas A. Mūsų vardai ir pavardės. – Vilnius: Mokslas, 1982. – 108 p.
31. Vanagas A. Lietuvių vandenvardžiai. – Vilnius: Mokslas, 1988. – 109 p.
32. Vanagas A. Lietuvos miestų vardai. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. – 322 p.
33. Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas / Sudar.: B. Savukynas, A. Vanagas, V. Vitkauskas, K. Vosylytė, I. Ermanytė; Red.: E. Grinaveckienė (ats. red.), J. Senkus. – Vilnius: Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1963. – 227 p.
34. Lietuvos TSR gyvenamųjų vietovių alfabetinis sąrašas: [Vietovardžius patikrino, jų formas tikslino, sukirčiavo ir nurodė kirčiuotes A. Vanagas] // Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas / Parengė Z. Noreika, V. Stravinskas. – Vilnius: Mintis, 1976. – D. 2. – P. 3–364.
35. Vietovardžių kirčiavimo žodynas / Sudar. M. Razmukaitė, V. Vitkauskas. – Vilnius: Kultūra, 1994.

1999 m. pradėtas rašyti daugiatomis „Lietuvos vietovardžių žodynas“, kuriame bus pateikti visi iš gyvosios kalbos užrašyti lietuvių vietovardžiai bei aiškinama jų kilmė.

Vietovardžių, užrašytų iš gyvosios kalbos, kartoteka (600 000 vnt.). Jos pagrindu rašomas „Lietuvos vietovardžių žodynas“.

Vietovardžių, užrašytų iš istorijos šaltinių, kartoteka (300 000 vnt.).

Pavardžių, užrašytų iš gyvosios kalbos, kartoteka (260 000 vnt.). Jos pagrindu išleistas „Lietuvių pavardžių žodynas“.

Asmenvardžių, užrašytų iš istorijos šaltinių, kartoteka (200 000 vnt.).

Kitokių onimų kartotekos (pravardžių – 50 000 vnt., zoonimų ir kt.).

Istorinių onimų kartotekos pildomos ir toliau.

Fonduose esančiais duomenimis gali naudotis ir kitų Lietuvos mokslo institucijų darbuotojai bei užsienio mokslininkai mokslo (ne studijų) tikslais.