tel. (8 5) 263 8171, el. paštas
Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centras įkurtas 2015 m. Centrui vadovauja prof. dr. Grasilda Blažienė. Iki to laiko veikė 1991 metais įkurtas Vardyno skyrius (1991–2003 metais jam vadovavo habil. dr. Vitalija Maciejauskienė; 2003–2007 m. skyriui – dr. Laimutis Bilkis, 2008–2015 m. Vardyno skyriaus vadovas – habil. dr. Kazimieras Garšva), tęsęs 1958 m. suformuotos Toponimikos grupės, kuriai vadovavo Aleksandras Vanagas, darbus.
Pagrindinės veiklos kryptys
- Tirti lietuvių, prūsų ir kitas baltų kalbas, ypatingą dėmesį kreipiant ankstyviausios faktografijos analizei.
- Tirti lietuvių ir kitų baltų (latvių, prūsų) kalbų struktūrinius elementus (žodžius, afiksus, frazeologizmus ir t. t.), aiškinti jų kilmę.
- Tirti baltų kalbas paleolingvistiniu aspektu, lygiagrečiai apžvelgiant bendrinės leksikos ir vardyno sąsajas, remiantis ir Senosios Europos bei kalbų raidos diskusinėmis teorijomis.
- Tirti lietuvių ir kitų baltų kalbų onimų raidą, struktūrą, darybą, kilmę ir semantiką, ypatingą dėmesį kreipiant genetiniam, arealiniam, tipologiniam, motyvaciniam, kognityviniam, etnolingvistiniam, lingvokultūriniam aspektui.
- Tirti onomastikos teorijos problemas.
- Tirti lietuvių ir kitų baltų kalbų vardyno paveldą už Lietuvos Respublikos ribų bei kalbų kontaktų poveikį vardynui.
- Formuoti vardyno tyrimų bei vartojimo strategiją ir taktiką Lietuvoje.
- Skleisti baltų kalbų ir tikrinių žodžių, kaip kalbinio ir kultūrinio paveldo, tyrimų rezultatus visuomenėje.
RENGIAMAS LEIDINYS
„Lietuvos vietovardžių žodynas“ – tai iš gyvosios kalbos užrašytų dabartinių vietovardžių žodynas. Vietovardžiai jame numatomi pateikti bendrine kalba – sunorminta fonetika bei kirčiavimu. Žodynas bus kilminis (etimologinis). Jis rašomas lizdiniu-abėcėliniu principu. Jame pateikiami vietovardžiai jungiami į lizdus. Lizdai abėcėlės tvarka pateikiami pagal pirmąjį lizdų vietovardį. Į vieną lizdą dedami įvairios darybos, bet tos pačios kilmės vietovardžiai. Prie žodyno lizde pateikiamų vietovardžių nurodomi svarbiausi su jais susiję duomenys, užfiksuoti kartotekoje. Pirmiausia po vietovardžių rašomi jais įvardijami objektai, po to nurodomas vietovardžių paplitimas. Lizdas užbaigiamas kilmės aiškinimu.
Šiuo metu rašomas „Lietuvos vietovardžių žodyno“ IV tomas.
IŠLEISTI LEIDINIAI
- „Lietuvos vietovardžių žodynas“ (autoriai: Veronika Adamonytė, Laimutis Bilkis, Grasilda Blažienė, Dalia Kačinaitė-Vrubliauskienė, Milda Norkaitienė, Alma Ragauskaitė, Marija Razmukaitė, Dalia Sviderskienė). T. 3 (G–H) – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018, – 380 p.
- Kregždys R. Lietuvių kalbos polonizmų žodyno specifikacija. Studia Etymologica Baltica I. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2016, – 288 p.
- Kregždys R. Lietuvių kalbos polonizmų žodynas. Studia Etymologica Baltica II. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2016, – 764 p.
- Garšva K. Latvijos lietuvių šnektos. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015, – 352 p.
- Karaliūnas S. Baltų etnonimai. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015, – 620 p.
- „Lietuvos vietovardžių žodynas“ (autoriai: Laimutis Bilkis, Grasilda Blažienė, Milda Norkaitienė, Alma Ragauskaitė, Marija Razmukaitė, Dalia Sviderskienė). T. 2 (C–F) – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014, – 520 p.
- Baltų onomastikos tyrimai 2: [straipsnių rinkinys / sudarė Grasilda Blažienė, Alma Ragauskaitė; redaktorių kolegija: Laimutis Bilkis (et. al.]. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2011. – 253 p.
- Lietuvos vietovardžių žodynas“ (autoriai: Laimutis Bilkis, Vitalija Maciejauskienė, Marija Razmukaitė). T. 1 (A–B) – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008, – 832 p.
- Bilkis L. Lietuvių helonimų daryba: priesaginiai ir priesagėtieji helonimai. – Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2008, 500 p.
- Baltų onomastikos tyrimai: Aleksandrui Vanagui atminti [sudarė L. Bilkis, A. Ragauskaitė, D. Sinkevičiūtė; redaktorių kolegija: L. Bilkis (ats. redaktorius)]. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006. – 288 p.
- Ragauskaitė A. XVI–XVIII a. kauniečių asmenvardžiai. – Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2005, 210 p.
- Razmukaitė M. Vietovardžių žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. – 462 p. (su A. Pupkiu).
- Razmukaitė M. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. – 148 p. (su A. Pangonyte).
- Parengti trys „Lietuvių kalbotyros klausimų“ tomai (t. 21: Lietuvių onomastikos tyrinėjimai, 1981; t. 32: Baltų onomastikos tyrinėjimai, 1993; t. 41: papildytu pavadinimu Acta Linguistica Lithuanica, 1999).
- Lietuvių pavardžių žodynas. – Vilnius, 1985. – T. 1; 1989. – T. 2. (Autoriai: A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė). Jame abėcėlės tvarka pateiktos visos dabartinės lietuvių pavardės, nurodytas jų paplitimas, paaiškinta kilmė.
- Maciejauskienė V. Lietuvių pavardžių susidarymas. XIII–XVIII a. – Vilnius: Mokslas, 1991.
- Vanagas A. Lietuvos TSR hidronimų daryba. – Vilnius: Mokslas, 1970. – 428 p.
- Vanagas A. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. – 408 p.
- Vanagas A. Mūsų vardai ir pavardės. – Vilnius: Mokslas, 1982. – 108 p.
- Vanagas A. Lietuvių vandenvardžiai. – Vilnius: Mokslas, 1988. – 109 p.
- Vanagas A. Lietuvos miestų vardai. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. – 322 p.
- Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas / Sudar.: B. Savukynas, A. Vanagas, V. Vitkauskas, K. Vosylytė, I. Ermanytė; Red.: E. Grinaveckienė (ats. red.), J. Senkus. – Vilnius: Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1963. – 227 p.
- Lietuvos TSR gyvenamųjų vietovių alfabetinis sąrašas: [Vietovardžius patikrino, jų formas tikslino, sukirčiavo ir nurodė kirčiuotes A. Vanagas] // Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas / Parengė Z. Noreika, V. Stravinskas. – Vilnius: Mintis, 1976. – D. 2. – P. 3–364.
- Vietovardžių kirčiavimo žodynas / Sudar. M. Razmukaitė, V. Vitkauskas. – Vilnius: Kultūra, 1994.
1999 m. pradėtas rašyti daugiatomis „Lietuvos vietovardžių žodynas“, kuriame bus pateikti visi iš gyvosios kalbos užrašyti lietuvių vietovardžiai bei aiškinama jų kilmė.
Vietovardžių, užrašytų iš gyvosios kalbos, kartoteka (600 000 vnt.). Jos pagrindu rašomas „Lietuvos vietovardžių žodynas“.
Vietovardžių, užrašytų iš istorijos šaltinių, kartoteka (300 000 vnt.).
Pavardžių, užrašytų iš gyvosios kalbos, kartoteka (260 000 vnt.). Jos pagrindu išleistas „Lietuvių pavardžių žodynas“.
Asmenvardžių, užrašytų iš istorijos šaltinių, kartoteka (200 000 vnt.).
Kitokių onimų kartotekos (pravardžių – 50 000 vnt., zoonimų ir kt.).
Istorinių onimų kartotekos pildomos ir toliau.
Fonduose esančiais duomenimis gali naudotis ir kitų Lietuvos mokslo institucijų darbuotojai bei užsienio mokslininkai mokslo (ne studijų) tikslais.