Mokslinis diskusijų seminaras „Labai negražūs žodžiai: ką su jais daryti žodynuose ir teismų praktikoje?“
Šių metų gegužės 22 d. Lietuvių kalbos instituto bibliotekoje vyko mokslinis diskusijų seminaras Labai negražūs žodžiai: ką su jais daryti žodynuose ir teismų praktikoje?.
Trys pranešėjos kalbėjo, su kokias sunkumais susiduriama, kai reikia lingvistiškai aprašyti įvairių neigiamų stilistinių atspalvių turinčius – vulgarius, šiurkščius, nemenkinamuosius, niekinamuosius – žodžius arba nustatyti, kokį poveikį žmonių santykiams turi tokie žodžiai, pavartoti konkrečiuose kontekstuose.
Dr. Danutė Liutkevičienė, Bendrinės lietuvių kalbos žodyno vyriausioji redaktorė iš Lietuvių kalbos instituto, pranešime „Kai kurių stilistinių pažymų pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ papasakojo, kaip šiame žodyne pateikiami neigiamai žymėti žodžiai, ir parodė, kaip kartais keblu nustatyti stilistinį atspalvį, nesant aiškių kriterijų.
Dr. Gintarė Herasimenkienė iš Lietuvos teismo ekspertizės centro pranešime „Ką reiškia žodis „naikinti“? Arba lietuvių kalbos žodynai ir baudžiamosios bylos“ pasidalijo sunkaus ir atsakingo darbo kasdienybe: rašant kalbos ekspertizes, kai reikia nustatyti kokio žodžio ar posakio įžeidumo laipsnį, būtinas tikslumas, nes nuo to priklauso bylos baigtis. Viena iš atramų tokiame darbe kaip tik ir yra žodynai bei jų stilistinės žymos. Todėl žodynininkų nuostatos ir ekspertizių rašytojų poreikiai turi būti derinami.
Prof. dr. Jūratė Ruzaitė iš Vytauto Didžiojo universiteto pranešime „Kada žodis tampa neapykantos ženklu? (Neigiamų) konotacijų nustatymo metodai ir interpretavimo ribos“ supažindino su kitų šalių žodynų patirtimi pateikiant neigiamai konotuotus žodžius ir pabrėžė, kad pagrindinis stilistinių atspalvių nustatymo būdas yra kruopšti tų žodžių vartosenos duomenų analizė. Tekstynai jau dabar sudaro galimybes išsiaiškinti, kokiuose kontekstuose dažniausiai pasitaiko vienas ar kitas „labai negražus žodis“, su kokiais kitais žodžiais jis jungiasi ir kokių atspalvių gali įgauti konkrečiuose kontekstuose.
Teorinių įžvalgų ir praktinių problemų susiėjimas į diskusijų seminarą leido negražiuosius žodžius pamatyti iš skirtingų kampų ir, tęsiant bendradarbiavimą, galvoti apie racionalius sprendimus rengiant Bendrinės lietuvių kalbos žodyną. O besiskirstant iš seminaro, ir liūtis, nuplovusi visus negražumus, baigėsi.
Seminarą vedė Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno sudarytoja dr. Rita Miliūnaitė iš Lietuvių kalbos instituto.
Karinos Kropaitės nuotr.
