Lietuvių kalbos instituto mokslininkės dalyvavo 14-ojoje tarptautinėje tarpdalykinėje mokslinėje konferencijoje „Regionas: istorija, kultūra, kalba“
Atsiprašome, šis puslapis galimas tik English.
Šių metų gegužės 15–16 d. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje vyko 14-oji tarptautinė tarpdalykinė mokslinė konferencija Regionas: istorija, kultūra, kalba. Joje dalyvavo ir Lietuvių kalbos instituto mokslininkės.
Geolingvistikos centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Vilija Ragaišienė skaitė pranešimą „Kirčio atitraukimo formavimasis rytų aukštaičių uteniškių patarmėje“. Remiantis Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve saugomų XX a. 6–7 deš. rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštinių šaltinių duomenimis, buvo aptarti XX a. viduryje patarmėje veikę kirčio atitraukimo reiškiniai ir atskleistas arealinis jų paplitimas patarmės plote.
Geolingvistikos centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Violeta Meiliūnaitė pranešime „Rašytiniai tekstai tarmėmis: aukso vidurio tarp užrašymo tikslumo ir skaitytojo kompetencijos paieškos“ aptarė, su kokiais tarminių ypatybių perteikimo sunkumais susiduria autoriai ir skaitytojai, kokių kompetencijų reikalaujama iš tokių tekstų kūrėjų ir auditorijos, svarstė, kodėl tarmiškumas įgauna naujų jėgų vis globalėjančiame pasaulyje.
Geolingvistikos centro jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Danutė Valentukevičienė pranešime „Varėnos geolekto horizontalusis kontinuumas: sociokultūriniai ryšiai“, remdamasi demografiniais, sociokultūriniais ir socioekonominiais duomenimis, pateikėjų apklausomis, siekė nustatyti Varėnos geolekto zonos vietinių bendruomenių narių judumo tendencijas ir jų galimą įtaką vietinio tarminio varianto kaitai. Atliktu tyrimu nustatyta, kad Varėnos geolekto zonoje vykstančiai tarminei kaitai turi įtakos infrastruktūros pokyčiai ir demografinė situacija, atvirieji sociokultūriniai tinklai, sociokultūriniu požiūriu aukštas mobilumo lygis, urbanistinių ir kurortinių centrų trauka, netarminės kalbos įtaka.
Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Silvija Papaurėlytė-Klovienė skaitė pranešimą „Berniukai ir mergaitės kaip pasaulio kategorizacijos atskaitos taškas: tarp stereotipų ir pokyčių“, kuriame atskleidė, kaip lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje suvokiama berniukiškumo ir mergaitiškumo esmė.
Konferenciją organizavo Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto mokslo grupė „Kalbos, literatūros, kultūros ir istorijos tyrimai: regioninis aspektas“.
Reginos Kvašytės ir Jolantos Vaskelienės nuotr.
