Dr. Nijolė Tuomienė dalyvavo susitikime su Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos bendruomene
Šių metų balandžio 15 d. Geolingvistikos centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Nijolė Tuomienė dalyvavo susitikime su Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos bendruomene. Susitikimo pradžioje gimnazijos pedagogai ir mokiniai buvo pakviesti pažiūrėti lietuviškos dokumentikos naujieną – filmą Pietryčių Lietuvos krašto istorijos (kūrėjai Agnė Marcinkevičiūtė, Albertas Vidžiūnas), kurio viena iš dalyvių yra dr. N. Tuomienė. Filmas vaizdžiai atskleidžia, kaip lietuviai sunkiomis lenkų okupacinio režimo sąlygomis siekė išsaugoti savo kalbą ir kultūrą, galimybę mokytis gimtąja kalba. Taip pat atkreipiamas dėmesys į opias švietimo problemas sovietmečiu, aptariama švietimo būklė Pietryčių Lietuvoje šiandien.
Po filmo peržiūros gimnazijos bendruomenė turėjo galimybę aptarti svarbias daugiakalbio krašto temas su Lietuvių kalbos instituto mokslininke N. Tuomiene ir Vilniaus universiteto profesoriumi Vytautu Kardeliu. Pokalbio dalyviai aptarė aktualius Šalčininkų krašte gyvenančių jaunų žmonių kalbos vartojimo ir tapatybės klausimus. Diskusijoje dalyvavę moksleiviai, savo aplinkoje susiduriantys su įvairiais kalbiniais ir kultūriniais iššūkiais, džiaugėsi, kad šiandien gyvena laisvoje šalyje ir turi pasirinkimo laisvę – galimybę mokytis gimtąja kalba. Perspektyva išvykti studijuoti į sostinę Vilnių ar kitus Lietuvos miestus, visavertė integracija savo tėvynėje juos motyvuoja baigti lietuvišką gimnaziją. Vis dėlto pastebėtina, kad kasdieniame gyvenime jaunimas vis dar teikia pirmenybę bendrauti rusų kalba.
Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija duris atvėrė 1997 m. Atidarymo šventėje dalyvavęs tuometis švietimo ministras akademikas Zigmas Zinkevičius palinkėjo mokyklai nuoširdžiu darbu pateisinti jai suteiktą vardą. Mokykla, vadovaujama didelę patirtį šiame krašte turinčio pedagogo Vidmanto Žiliaus, garbingai tesi šį pažadą ir prisiimtus svarbius įsipareigojimus. Gimnazija, kurioje mokosi apie 600 mokinių, pagrįstai vadinama lietuvybės sala pietrytiniame Lietuvos pakraštyje.
Vytauto Kardelio ir Romo Beištrakio nuotr.
