Terminologija 7

This page is only available in Lithuanian.

TURINYS

 

TERMINOLOGIJA IR DABARTIS

K. Gaivenis. Terminų pragmatika    3

G. Fledžinskienė, A. Kaulakienė, V. Žalkauskas. Kompiuterio spalvų terminai    9

J. Klimavičius. Varantieji ratai    18

G. Kazlauskaitė. Lietuviškų ir tarptautinių fonetikos terminų sinonimija    25

TERMINOLOGIJOS ISTORIJA

St. Keinys. Iš A. Dambrausko kalbos ir terminologijos veiklos    32

A. Auksoriūtė. L. Ivinskio mikologijos terminai    48

R. Andriuškaitė. J. Balčikonio kalbotyros terminų sandara ir savitumas    59

IŠ UŽSIENIO TERMINOLOGIJOS

R. Kvašytė. Sinonimai latvių kalbos terminų žodynuose    76

SVARSTYMAI, SIŪLYMAI

J. Klimavičius. Kastrumas, dekumanas, kardas?    88

A. Umbrasas. Nulis: anksčiau ir dabar    92

TERMINIJOS SMULKMENOS IR LEIDINIAI

K. Gaivenis. Kai kurių terminų, vulgarizmų ir slengo žodžių vertimas    101

P. Zemlevičiūtė. Terminologų pranešimai tarptautiniame baltistų kongrese Rygoje    104

J. Gaivenytė. Naujausi lietuviški terminų žodynai    107

Reikalavimai straipsnių autoriams    114

S A N T R A U K O S

TERMINŲ PRAGMATIKA

     Straipsnyje rašoma apie mokslinius ir liaudinius, sisteminius ir nesisteminius terminus. Į terminų žodynus dedami ir kai kurie netaisyklingi, bet labai paplitę terminai. Jie turi sutrumpinimą ntk. (=neteiktinas). Tokių terminų negalima vartoti. Negalima vartoti taip pat Valstybinės lietuvių kalbos komisijos uždraustų terminų. Tačiau netaisyklingais ir netiksliais nelaikytini tie terminai, kurių rūšiniu dėmeniu įvardijamas skiriamasis požymis yra išblukęs. Mokslininkai turi turėti terminų pasirinkimo ir kūrybos laisvę, nes tik tokiu atveju įmanoma mokslo pažanga.

Kompiuterio SPALVŲ terminAI

     Šiame straipsnyje aptariami lietuviški spalvų schemų pavadinimai: RŽM – raudonos, žalios ir mėlynos (R.G.B. – Red-Green-Blue), ŽPG – žydros, purpurinės ir geltonos (C.M.Y. – Cyan-Magenta-Yellow) ir AGS – atspalvio, grynio ir skaisčio (H.S.B. – Hue-Saturation-Brightness (Luminance)). Siūlomi spalvų terminai raudonis (red level), žalis (green level), mėlis (blue level), žydris (cyan level), purpuris (magenta level) ir geltonis (yellow level). Bandoma parinkti pagrindinių Microsoft Office 97/2000 paletės spalvų lietuviškus atitikmenis.

VARANTIEJI RATAI

    Automobilio varantieji ratai šitaip įvardijami pagal esminį požymį – varo automobilį. Nors kitu atžvilgiu jie yra „varomieji“ – juos varo pavara, bet moksliškai įvardijant atžvilgis pasirenkamas esminis, aktualusis, ir jį pasirenka ne kalbininkai, o įvardijamo dalyko specialistai. Mokslo ir technikos terminija nėra namudės dalykas – terminų sąvokų sistemos yra tarptautinės. Ratų (automobilio, tekinių ir kitokių), automobilio tiltų, ašių, taip pat krumpliaračių, skriemulių, velenų porinių sistemų dvinarė priešprieša „varantysis“ „varomasis“ terminijoje realizuota visomis kalbomis. Net kai priešpriešos neveikiamasis narys neįvardijamas, veikiantysis įvardijamas veikiamosios rūšies dalyviu (laikančioji konstrukcija).

LIETUVIŠKŲ IR TARPTAUTINIŲ FONETIKOS TERMINŲ SINONIMIJA 

     Šiame straipsnyje aptariama lietuviškų ir tarptautinių fonetikos terminų sinonimija XX a. lietuvių fonetikos darbuose. Prie tarptautinių terminų čia skiriami ir hibridai. Aptariami ir vienažodžiai, ir sudėtiniai terminai.

     Lietuviškų ir tarptautinių fonetikos terminų sinonimija yra labiausiai išplitusi tarp visų sinonimijos tipų. Iš viso yra 173 tokios sinonimų eilutės – apie 55% visų sinoniminių fonetikos terminų. Lyginant XX a. pradžią ir pabaigą, matyti, kad tokios sinonimijos atvejų nuolat daugėja. Tokia tendencija tikriausiai išliks ir ateityje, nes šiuo metu mokslų plėtra, tarp jų ir fonetikos, vyksta labai sparčiai. Lietuvą pirmiausia pasiekia tarptautiniai terminai, čia jiems ieškoma lietuviškų atitikmenų, o vartosenoje dažniausiai teikiami abu variantai.

IŠ A. DAMBRAUSKO KALBOS IR TERMINOLOGIJOS VEIKLOS

     Straipsnyje apžvelgiama žymaus XIX a. galo ir XX a. pradžios religijos, mokslo, kultūros ir spaudos veikėjo, rašytojo, kunigo Aleksandro Dambrausko (1860–1938) kalbos srities, ypač terminologijos, veikla. Apžvalga visų pirma grindžiama 1923 m. Kaune plačiai žinomu A. Jakšto slapyvardžiu išleisto dviejų tomų jo straipsnių ir recenzijų rinkinio „Mūsų naujoji literatūra“ (1904–1923)“ darbais. Beveik kiekviename šio A. Dambrausko rinkinio straipsnyje yra vertinama aptariamų mokslo, mokslo populiarinamųjų, religijos darbų, vadovėlių bei grožinės literatūros kūrinių kalba, neretai ir plačiau pagvildenami kalbos ir terminų taisyklingumo, priimtinumo ir kt. klausimai. Dalis jo taisymų ir siūlymų buvo priimta bendrinėje kalboje, tačiau nemažai jų neįsigalėjo, buvo nepakankamai pagrįsti, per daug subjektyvūs. Be to, jo darbams labai kenkė nuolatinė polemika su pagrindinę dabartinės bendrinės kalbos kūrimo bei ugdymo kryptį lėmusio kalbininko J. Jablonskio (1860–1930) darbais ir teikiniais.

     Plati ir šakota A. Dambrausko veikla leidžia teigti, kad jis buvo žymus dabartinės bendrinės lietuvių kalbos kūrimo laikų veikėjas, aktyvus to proceso dalyvis.

L. IVINSKIO MIKOLOGIJOS terminAI

     Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyne saugoma L. Ivinskio grybų atlaso juodraščių, iš viso 226 p. su paties L. Ivinskio pieštais grybų piešiniais. L. Ivinskis grybus aprašė lenkiškai, tačiau lietuvių terminologijai svarbūs jo pateikti 73 lietuviški grybų rūšių pavadinimai.

     L. Ivinskis grybų atlase pateiktoms grybų gentims pavadinti dažniausiai kūrė naujadarus. Daugiausia naujų pavadinimų jis sudarė, vartodamas priesaginį žodžių darybos būdą. Grybų genčių pavadinimus jis kūrė ne tik su dariomis lietuvių kalbos priesagomis, pvz., –enis (gniaużtēnis), bet ir su labai menkai dariomis: –mina, –ėtras (rudmina, dajliētras).

     L. Ivinskio grybų rūšių pavadinimų struktūra skiriasi nuo dabar vartojamų terminų tuo, kad pirma pateikiamas pagrindinis dėmuo, nusakantis gentį, o po to – rūšinis, pvz., pumpótaukśzlis krauśzinis. Grybų rūšių pavadinimų rūšinis dėmuo dažniausiai reiškiamas priesagos –inis būdvardžiu arba įvardžiuotiniu būdvardžiu, pvz.: wingurīs anżuolinis, łapieźłajźis gełtonāsis.

     L. Ivinskis nuosekliai vartojo tuos pačius grybų pavadinimus ir grybų atlase, ir „Prigimtūmenėje“. Jis dirbo savarankiškai ir nesinaudojo J. A. Pabrėžos darbais.

J. BALČIKONIO KALBOTYROS TERMINŲ SANDARA IR SAVITUMAS

     Straipsnyje pagal kilmės, struktūros, žodžių darybos kriterijus aptariama J. Balčikonio „Rinktiniuose raštuose“ vartota kalbotyros terminija, apžvelgiamas jos įvairumas, varijavimas ir aktualumas šiandieninei kalbotyrai.

Didžiausią J. Balčikonio vartotos kalbotyros terminijos dalį sudaro sudėtiniai dvižodžiai terminai, įvardijantys rūšines kalbotyros sąvokas. Vienažodžiai ir trižodžiai terminai gerokai retesni. Ilgesni terminai sudaro tik labai nedidelę J. Balčikonio kalbotyros terminų dalį.

     Kilmės atžvilgiu J. Balčikonio vartoti kalbotyros terminai yra trijų tipų: sukurti terminologizavus kurią nors žodžio reikšmę, padaryti žodžių darybos priemonėmis ir pasiskolinti iš kitų kalbų. Terminologizuotų kalbotyros terminų yra nedaug. Kuriant terminus žodžių darybos priemonėmis, dažniausiai pasitelkiama priesaginė daryba. Rečiau taikoma dūryba ir galūninė daryba. Labai retai terminams sudaryti taikoma priešdėlinė daryba. Tarptautiniai kalbotyros terminai daugiausia perimti iš graikų ir lotynų kalbų.

SINONIMAI LATVIŲ KALBOS TERMINŲ ŽODYNUOSE

     Terminologijos teorijos reikalavimas, kad terminai būtų vienareikšmiai bei neturėtų sinonimų, praktiškai sunkiai įgyvendinamas. Sinonimų nepavyksta išvengti ir latvių terminijoje. Šiame straipsnyje aptariami su ekonomika, finansais ir verslu susijusių latviškų terminų sinonimijos atvejai. Pirmasis moksliniais pagrindais parengtas latvių kalbos mokslinės terminijos žodynas išėjo 1922 metais. Po jo pasirodė apie 40 latvių kalbos terminų žodynų.

     Minėtų sričių terminijoje įvairiais laikotarpiais vyko daug pokyčių, todėl jos sinonimija gausi. Sinonimų turi ir vienažodžiai, ir sudėtiniai terminai. Dažniausiai susiduriama su savos kalbos ir tarptautinių terminų sinonimijos atvejais, skiriasi tik tokių sinonimų pateikimo forma žodynuose. Pastaruoju metu laikomasi bendro principo – pirmiausia minimas plačiau vartojamas terminas, nesvarbu, kokios jis kilmės. Pasitaiko, kad skirtingi žodynai pateikia skirtingus to paties tarptautinio termino latviškus atitikmenis. Kartais kaip sinonimai žodynuose pateikiami ir keli latviški terminai. Santykiai tarp sinonimų poros elementų gali pasikeisti – vieni išnyksta, kiti įgauna diferencijuotą reikšmę arba determinologizuojasi.

KASTRUMAS, DEKUMAS, KARDAS?

     Romėnų urbanistikos terminai castrum, decumanus, cardo (kilm. cardinis) nelietuvinami. Svarbiau turėti jiems lietuviškus atitikmenis: castrum – (romėnų) stovykla; stovyklamiestis; piliamiestis; decumanus ir cardo – skersinė ir išilginė gatvė / linija (kadangi decumanus ir cardo specialistų nevienodai aiškinama, jiems patiems paliekama teikiamus atitikmenis sutapdinti su lotyniškojo originalo terminais).

NULIS: ANKSČIAU IR DABAR

     Straipsnyje kalbama apie žodį nulis. Manoma, kad lietuvių leksikografijoje nulis greičiausiai pasirodė tik 18 a. Pateikiama to meto ir vėlesnių nulio formų žodynuose: nulė, niulis, nuolis,apskritulys, zeras, zero. Taip pat chronologiškai aprašomas nulio reikšmių pateikimas pagrindiniuose lietuvių kalbos žodynuose.

     Keliamas klausimas, kokia kalbos dalis yra nulis. Siūloma dvejopos nulio interpretacijos galimybė (daiktavardis ir skaitvardis). Kadangi dabartinėje lietuvių kalboje nulis labai terminologizuotas, pateikiama nemažai pavyzdžių, kur sudėtiniuose terminuose nulis vartojamas daiktavardiškai.

KAI KURIŲ TERMINŲ, VULGARIZMŲ IR SLENGO ŽODŽIŲ VERTIMAS

     Straipsnyje, imant pavyzdžius iš verčiamųjų ir terminų žodynų, parodoma, kaip nevienodai verčiami kai kurie angliški terminai (pvz., bull, bear ir kt.). Verčiant paraidžiui ir pažodžiui, kitų kalbų žargonizmai perkeliami į lietuvių kalbą (pvz., screwdriver –atsuktuvas, kuriuo vadinama degtinė su apelsinų sultimis). Taip pat lietuviškuose žodynuose nereikėtų vartoti vulgarizmų (pvz., lytinių organų šnekamosios kalbos pavadinimų ir kt.).

TERMINOLOGŲ PRANEŠIMAI TARPTAUTINIAME BALTISTŲ KONGRESE RYGOJE

     Straipsnelyje rašoma apie IX tarptautinį baltistų kongresą, vykusį 2000 m. spalio 3–6 dienomis Rygoje, ir pateikiami 3 lietuvių bei 3 latvių terminologų pranešimai, kuriuose gvildenami įvairūs terminijos ir terminologijos klausimai.

NAUJAUSI LIETUVIŠKI TERMINŲ ŽODYNAI

     Anotuotas 1999 m. Lietuvoje išleistų terminų žodynų sąrašas.