Skaudi netektis

2017 m. spalio 7 d., eidamas 89-uosius metus, mirė iškilus mokslininkas, kalbininkas, antropologas, Rusijos ir Latvijos MA narys, JAV mokslo ir menų akademijos narys, Kalifornijos universiteto profesorius, Maskvos universiteto Pasaulio kultūros tyrimų instituto ir Rusijos valstybinio humanitarinio universiteto Rusijos antropologijos mokyklos direktorius, vienas iš Maskvos komparatyvistikos mokyklos pradininkų, tęstinio leidinio „Балто-славянские исследования“ vyresnysis redaktorius, vertėjas, publicistas Viačeslavas Vsevolodovičius Ivanovas. Profesoriaus titulus, pareigas, apdovanojimus ir nuopelnus galima vardinti ilgai.

Ivanovas buvo vieno žymiausių pasaulio baltistų Vladimiro Toporovo bendražygis, Jo moksliniai interesai visuomet buvo glaudžiai susiję su Lietuva ir baltistika. Nuo 2007 m. V. Ivanovas buvo Lietuvos mokslo akademijos užsienio nariu.

Ivanovas gimė 1929 m. rugpjūčio 21 d. rašytojo Vsevolodo Ivanovo ir aktorės, vertėjos bei memuaristės Tamaros Ivanovos (Kaširinos, 1900–1995) šeimoje. 1951 m. MVU filologijos fakultete jis baigė romanų-germanų kalbų studijas, 1955 m. apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją apie hetitų dantyraščio kalbos ryšius su kitomis indoeuropiečių kalbomis. Šis darbas buvo pripažintas daktaro disertacija (habilitacija), tačiau vėliau nebuvo patvirtintas, nes buvo pradingęs Vyriausioje atestacinėje komisijoje. Antrą kartą habilituoto daktaro laipsnį V. Ivanovas gavo 1987 m. Vilniaus universitete už mokslinį darbą apie baltų ir slavų veiksmažodžius.

Akademiko V. Ivanono mokslinis kelias nebuvo lengvas. 1956–1958 V. Ivanovas vadovavo Maskvos universiteto matematinės lingvistikos seminarui, o 1958 m. buvo atleistas iš universiteto, nes nepritarė Boriso Pasternako romano „Daktaras Živago“ oficialiajam vertinimui. Šis sprendimas buvo pripažintas klaidingu ir panaikintas tik 1988 m. 1959–1961 m. jis dirbo mašininio vertimo grupės vadovu Tiksliosios mechanikos ir skaičiavimo technikos institute, vėliau dirbo Rusijos MA Slavistikos institute, 1989–1993 m. vadovavo Užsienio literatūros bibliotekai… Nuo 1989 m. profesoriavo įvairiuose užsienio universitetuose.

Mokslinis V. Ivanovo palikimas – tai daugiau nei 1000 mokslinių publikacijų bendrosios kalbotyros, semiotikos, indoeuropeistikos, balkanistikos, baltistikos, senųjų kalbų ir raštų klausimais, vertimai, poezijos rinkiniai, publicistika, prisiminimai, daugybė interviu…

Pasak V. Ivanovo našlės S. Ivanovos, velionis bus palaidotas Maskvoje, Novodevičės kapinėse.