Šį rudenį vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV–XXI a.: naujausi tyrimai“

This page is only available in Lithuanian.

Maloniai kviečiame dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV–XXI a.: naujausi tyrimai“, kuri vyks 2021 m. rugsėjo 9–10 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete gyvai ir nuotoliniu būdu. Lietuvių kalbos institutas yra vienas šio renginio partnerių.

Lietuvos istorijoje ir kultūroje totoriai paliko ryškų pėdsaką, todėl Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. paskelbė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Ši konferencija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos programos „Totorių istorijos ir kultūros metai“ dalis.

Konferencijos organizacinį komitetą sudaro: doc. dr. Galina Miškinienė (Vilniaus universitetas, Filologijos fakultetas), doc. dr. Grigorijus Potašenko (Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Kultūrinių bendrijų studijų centras), prof. dr. Joanna Kulwicka-Kamińska (Torunės Mykolo Koperniko universitetas, Kitabistinių tyrimų centras).

Istoriografijoje yra įsigalėjusi nuostata, kad totoriai iš Aukso ordos, Krymo chanato ir Nogajų stepių į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę atsikėlė prieš 625 metus. Apie atvykėlius iš Aukso ordos buvo paminėta 1397 m. liepos 8 d. pasiuntinybės instrukcijoje. Tačiau totorių būriai dalyvavo lietuvių rengiamuose žygiuose, dar valdant Gediminui, pavyzdžiui, per 1320 m. karą su kryžiuočiais, o XIV a. pabaigoje, valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, jie vis dažniau pradėjo kurtis LDK žemėse. Totorių gyvenviečių atsiradimas Lietuvoje – tai Vytauto vidaus ir užsienio politikos rezultatas.

Nepriklausomoje Lietuvoje susiformavo tradicija periodiškai rengti tarptautines konferencijas, skirtas Lietuvos totorių istorijos, kultūros, raštijos ir religijos tyrimams.

Trakų istorijos muziejaus nuotr.