(Lietuvių) Ramunė Vaskelaitė. Santrumpos. Klausimai ir atsakymų paieškos

Sorry, this entry is only available in Lithuanian. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.

Kad santrumpų antplūdis pastaruoju metu labai pagausėjęs, turbūt yra pastebėję visi, o ypač tie, kas rengia, verčia ar redaguoja dalykinius tekstus. Tačiau problema – ne gausa, o įvairovė: iš anglų kalbos santrumpų atplūsta tokios sandaros, rašybos ir paskirties, kad ima atrodyti, jog lietuviškosios taisyklės nebeteikia jokios atsparos. Neaiškumų kelia viskas: ar versti ir, jei taip, tai kurias; kaip rašyti; kaip sudaryti; kaip įtraukti į tekstą?

Rašybos srities darbuose, kur santrumpos aptariamos, pirmiausia orientuojamasi į rašybą, o ne į kilmės, sandaros ar kitus aspektus. Taigi, tiesioginių atsakymų į tokius klausimus nepateikiama. Tačiau vienaip ar kitaip užkliudomi ir jie, o taisykles pamėginus sieti, t. y. skaityti kaip visumą, pasitelkus dar ir ne santrumpų rašymo taisykles, paaiškėtų, kad esama ir sprendimų. Šis straipsnis – mėginimas jų ieškoti, kartu apžvelgiant besiklostančius santrumpų rašymo polinkius. Žinoma, aprėpti visų aspektų viename straipsnyje nepavyks.

Tačiau prieš pradedant sprendimų paieškas būtina tarti porą žodžių dėl terminijos. Kai kuriuose darbuose santrumpomis vadinami ne tik iš raidžių sudaryti dariniai, bet ir žodžių sutrumpinimai (dail., pirm., prof.) ar net simboliai (km, Eur, Pa, kW). Kitur atvirkščiai: jie vadinami sutrumpinimais, o raidiniai pavadinimų dariniai – santrumpomis. Žodžiu, esama terminijos painiavos. Jos išvengti padėtų termino pagrindinio dėmens bendrumu grindžiama sistema, numatanti grafines santrumpas, simbolines santrumpas ir raidines santrumpas, tačiau šiame straipsnyje bus nagrinėjamos tik pastarosios, taigi pakaks ir įprastinio termino – santrumpos, juolab kad jis tebevartojamas.


Ar versti?

Pirmasis neaiškumas, kylantis susidūrus su nelietuviškomis santrumpomis, yra jų vertimo klausimas. Pagrindiniame norminiame rašybos srities leidinyje – „Lietuvių kalbos rašyboje ir skyryboje“ (2-asis leidimas aprobuotas VLKK 1996 m. nutarimu; toliau – LKRS) vienas kitas nelietuviškų santrumpų pavyzdys pateikiamas, bet apie tai, kuriais atvejais vartotinos lietuviškos, o kuriais – nelietuviškos santrumpos, neužsimenama.

Šis klausimas užkliudomas viename iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, tiksliau „Lietuvių kalbos ir skyrybos nuostatose“, patvirtintose 1997 m. nutarimu (žr. suvestinę nutarimo redakciją). 10.3 punkte teigiama: „Jei kitų kalbų pavadinimai plačiai vartojami išversti į lietuvių kalbą, raidinės santrumpos daromos iš jų lietuviško varianto“ (VLKK 1997). Kriterijus lyg ir aiškus – pavadinimo paplitimas, bet aišku ir tai, kad subjektyvios jo traktuotės sunkoka išvengti. Juk vienam European Banking Authority gali būti girdima pirmą kartą, taigi jis rinksis EBA, o kitas ją jau bus šimtą kartų girdėjęs kaip Europos bankininkystės instituciją, todėl rinksis EBI. Kita vertus, nuo pasirinkimo versti ar neversti ir priklauso, ar pavadinimas, o ir jo santrumpa, taps „plačiai vartojami išversti į lietuvių kalbą“.

Iš rišlių tekstų matyti, kad subjektyvumo išties neišvengiama. Štai Tarptautinė migracijos organizacija vienur užrašoma TMO, kitur – IOM, Tarptautinė civilinės aviacijos organizacijaTCAO ir ICAO, Europos psichoterapijos asociacijaEPA ir EAP. Skirtingai rašoma ir teikiant įvairius tarptautinių institucijų sąrašus. Vienose interneto svetainėse mėginama taikyti minėtą kriterijų: tokie pavadinimai kaip Tarptautinis olimpinis komitetas, Tarptautinis Teisingumo Teismas, Pasaulio prekybos organizacija trumpinami atitinkamai TOK, TTT, PPO ir tik prie kitų, turbūt laikomų mažiau žinomais, paliekamos angliškos santrumpos: Tarptautinė jūrų organizacija (IMO), Pietų Afrikos vystymosi bendrija (SADC) ir kt. (http://europa.eu). Tačiau kituose sąrašuose santrumpos teikiamos tik nelietuviškos, įskaitant ir tókias kaip WHO ar IFM(www.stat.gov.lt), nors po pirmąja slypi visiems žinoma Pasaulinė sveikatos organizacija, o po antrąja – ne mažiau žinomas Tarptautinis valiutos fondas. Turbūt tokį sprendimą lemia tik sąrašo vienodumo siekis, o ne savita minėtojo nutarimo punkto interpretuotė.

Mat prieš pateikiant jo trečiąjį papunktį dar pateikiamas pirmasis: „Nelietuviškos (tarptautinės) santrumpos, sudarytos iš lotyniškų raidžių, lietuviškuose tekstuose rašytinos taip, kaip rašomos originalo kalboje.“ Ištraukus jį iš konteksto, gali atrodyti, kad originãlios paliktinos absoliučiai visos nelietuviškos santrumpos. Vis dėlto tai paneigti turėtų pirmiausia sveikas protas. Juk kitaip iš anglų kalbos verčiamuose tekstuose net ir ES tebūtų galima užrašyti tik EU, JAV – tik USA, o galop būtų prieita prie to, kad lietuviškomis santrumpomis galėtų būti trumpinami tik Lietuvoje veikiančių institucijų pavadinimai. Be to, tokią interpretuotę paneigia cituotasis 3-iasis papunktis, numatantis lietuviškų santrumpų vartojimo galimybę. O paskaičius dar ir antrąjį, kuriuo nurodoma, kad kalbų, kurios vartoja ne lotyniško pagrindo rašmenis, santrumpos perrašytinos lietuviškomis raidėmis (ITAR-TASS, GOST), turėtų paaiškėti, kad pirmuoju papunkčiu daugiausia orientuojamasi į rašmenis, o ne į nelietuviškų (tarptautinių) santrumpų perrašymo originalo kalba aksiomą.

Vis dėlto pasakymas „nelietuviškos (tarptautinės) santrumpos“ neaiškumų gali kelti. Nežinia, ar tos tarptautinės minimos kaip viena iš nelietuviškų santrumpų rūšių, ar kaip nelietuviškų sinonimas, juolab kad sąvoka tarptautinės santrumpos daugiau niekur kitur nevartojama, neapibrėžiama ir neaiškinama. O nepaaiškinta ji gali sudaryti terpę įvairiausioms interpretacijoms. Gal net tokioms, kad tarptautinė santrumpa tapatintina su tarptautine institucija, nors tai irgi vestų ta kryptimi, kad lietuviškos galop liktų tik Lietuvos įstaigų pavadinimų santrumpos. Kìtas tarptautiškumui suvokti gali pasitelkti tarptautinio žodžio sampratą, bet ir ji veda pavojingais keliais: jei tarptautiškumo kriterijus būtų susiaurinamas iki angliškosios santrumpos vartojimo vos keliose Europos kalbose, tarp jų gali pasitaikyti ir tokių, kurios linkusios kuo mieliausiai prisiimti visokias angliškas santrumpas.

Išeina, kad kriterijus lyg ir suformuluotas, bet neaiškumų kyla. Tokiomis aplinkybėmis tekstuose išryškėja dar vienas polinkis, savaiminis: nelietuviškas linkstama palikti tas santrumpas, kurios yra į skiemenį ar žodį panašus darinys. Sakykim, tik APEC (liet. Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių bendradarbiavimo forumas), tik ICAN (liet. Tarptautinė kampanija už branduolinių ginklų panaikinimą) ar tik EFRAG (Europos finansinės atskaitomybės patariamoji grupė) vartojimą gal dar ir galima aiškinti siauresniu pavadinimų paplitimu, bet tik kaip FIDE yra trumpinamas ir jau iš seniau žinomas Tarptautinės šachmatų federacijos pavadinimas (beje, prancūziškas – Fédération Internationale des Échecs!). Bendra mokėjimų eurais erdvė irgi jau žinoma tik kaip SEPA, Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartis – kaip NAFTA, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pavadinimas užrašomas ESMA, Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos pavadinimasIOSCO. O jei į žodį ar skiemenį ne ką mažiau panašus darinys susidaro ir lietuvių kalboje, pavyzdžiui, ELPA iš pavadinimo Europos laisvosios prekybos asociacija (plg. EFTA), ELLIEuropos lyčių lygybės instituto (plg. EIGE) ar PINOPasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (plg. WIPO) pavadinimo, nevengiama vartoti lietuviškos santrumpos, juolab jei toks darinys susidaro tik lietuvių kalboje, pavyzdžiui, BUSP iš pavadinimo Bendra užsienio ir saugumo politika (plg. CFSP). Antai angliškas terminas targeted longer-term refinancing operationssudaro santrumpą TLTRO, o lietuviškas jo atitikmuo tikslinės ilgesnės trukmės refinansavimo operacijosTITRO, todėl kuo noriausiai vartojama lietuviška santrumpa.

Toks savaime besiklostantis kriterijus atrodytų labai originalus. Tačiau jau ir minėtoje LKRS pasitaikantys nelietuviškų santrumpų pavyzdžiai yra būtent tokios sandaros (NATO, FIAT, TASS), nors leidinys išleistas 1992 m. O tai skatina manyti, kad iš nelietuviškųjų labiau linkusios įsigalėti santrumpos, panašesnės į skiemenį ar žodį, – jos skambesnės ir lengviau įsimenamos. Ar lemia tik skambumas, turėtų paaiškėti vėliau, o čia dar reikėtų pasakyti, kad minėtuoju nutarimo 10 punktu, bent jau kaip rodytų pavyzdžiai, apimamos tik iš pirmųjų didžiųjų raidžių sudarytos santrumpos. Iš tikrųjų svetimkilmių sandara sudėtingesnė.


Raidinės ar skiemeninės?

Ieškant atsakymo, kaip rašyti kitokios sandaros santrumpas, nelieka nieko kita kaip atsiversti atraminį leidinį – LKRS, nors jo paskutinis leidimas ir senokas. Kalbos komisijos svetainėje skelbiamos naujienos leidžia tikėtis, kad greitai pasirodys ir šio leidinio pakaitas – Rasuolės Vladarskienės ir Palmiros Zemlevičiūtės parengta „Lietuvių kalbos rašyba. Taisyklės, patarimai, komentarai“. Naujosios taisyklės jau recenzuotos, apsvarstytos atitinkamos pakomisės ir laukia tik pačios komisijos svarstymo (VLKK 2020). Vis dėlto žinant, kad rašybos lygmuo yra vienas iš pastoviausių, didelių santrumpų rašymo perversmų vargu ar verta tikėtis.

Dabar galiojančiame leidinyje aiškiau skiriamos dvi santrumpų rūšys: sudarytos iš raidžių santrumpos (LDK, FIAT, NATO) ir tos, kurias sudaro „pavadinimo kiekvieno žodžio pirmosios dvi ar trys raidės arba pirmieji skiemenys“ (Elfa ir Kuzbasas). Rūšys viena kitai per daug nepriešinamos, tik atsargiai užsimenama, kad pastarąsias santrumpas tiksliau vadinti skiemeninėmis. Vis dėlto rašymo taisyklė formuluojama skirtinga: pirmosios rašytinos visomis didžiosiomis raidėmis, o antrosios, kaip matyti ir iš pavyzdžių Elfa ir Kuzbasas, tik pirma didžiąja.

Pirmajai rūšiai atstovaujančių grynųjų raidinių santrumpų rašymas problemų neturėtų kelti. Įsidėmėtina gal tik tai, kad kai kurios (pavyzdžiai rodytų, kad sudarančios skiemenis: TASS, FIAT) gali būti rašomos su galūnėmis, o galūnės pridedamos arba po brūkšnelio, arba po apostrofo. Taigi, FARK naudininkas galėtų būti užrašomas trejopai: FARK, FARK-ui, FARK’ui.

Skiemeninių santrumpų rašymo taisyklę taikyti kiek sunkiau. Pirmiausia, paisant pateiktojo apibūdinimo, reikėtų žinoti, iš ko santrumpa sudaryta. Skrupulingai stengiantis paisyti sąlygos, kad skiemeninę santrumpą gali sudaryti tik „pavadinimo kiekvieno žodžio pirmosios dvi ar trys raidės arba pirmieji skiemenys“, tektų spręsti galvosūkį, ar skiemenine galima laikyti, pavyzdžiui, ESTEC. Sudarant ją, vieno žodžio pradžia įtraukta, bet šiaip ši santrumpa sudaryta iš raidžių: European Space Research and Technology Centre. Tektų sukti galvą ir dėl palūkanų normas nurodančių EURIBOR ar VILIBOR – į jas irgi įtraukta po žodžio pradžią, bet kitų žodžių jau imamos tik raidės: European Interbank Offered Rate, Vilnius Interbank Offered Rate. (Žodžio interbankimamos dvi raidės, bet tai atitinka raidinių santrumpų sudarymo išimtį: jei žodis turi tarptautinį dėmenį, gali būti imamos ir žodžio, ir dėmens pirmosios raidės, pavyzdžiui, HEhidroakumuliacinė elektrinė.)

Kìtos skiemeninių santrumpų apibūdinimą visiškai atitiktų – imamos tik žodžių pradžios, bet pavadinimo žodžiai imami ne visi: BALTBATBaltic Peacekeeping Battalion; ECOFINEconomic and Financial Affairs; ECOSOCUnited Nations Economic and Social Council; EURODOCEuropean Council for Doctoral Candidates and Junior Researchers. Į kitas santrumpas, pavyzdžiui, BREXIT, įtrauktas visas žodis: Britain (British?) exit. Taigi, pateiktojo apibūdinimo paisant skrupulingai, kiltų nelietuviškos santrumpos priskyrimo, atitinkamai – ir rašymo neaiškumų. Jų ir kyla. Vienur rašoma Kodėl jūs tuo metu nesiūlėte atsisakyti Viliboro? (www.delfi.lt), kitur – Kadangi nuo 2015 m. sausio 1 d. oficialia Lietuvos valiuta tapo euras, VILIBOR palūkanų normos nebenustatinėjamos ir nebeskelbiamos (www.bankai.lt).

Vis dėlto paisyti pateiktojo apibūdinimo labai skrupulingai nereikėtų. Juk ir pačioje LKRS kaip pavyzdys nurodytas Kuzbasas sudarytas imant ne kiekvieną žodį (Kuznecko akmens anglies baseinas). O ir santrumpos ELTA, kuri čia aptarta kaip raidinė, rašymas numatytas ne tik kaip raidinės, bet ir kaip skiemeninės – Elta. Tai rodo, kad tarp raidinių ir skiemeninių santrumpų, juolab jei jos nelietuviškos kilmės, brėžti griežtą ribą nėra paprasta, gali pasitaikyti paribių. O kartu stebina tai, kad iš pažiūros labai jau įmantrus šiandieninių santrumpų sudarymo būdas, pasirodo, buvo aktualus ir tais laikais, kai būdingesnės buvo tokios santrumpos kaip Kuzbasas ar TASS’as.

Tačiau anglų kalbos fonetika ir rašyba, palyginti su rusų, turi savų ypatumų. Skiemeniniu būdu sudarytoms anglų kalbos santrumpoms taikyti tokią pačią rašymo taisyklę kebliau. Juk kaip skiemenines rašant, pavyzdžiui, ECOFIN, EURODOC, HELCOM (Helsinki Commission) ar BREXIT, raides c, x reikėtų keisti į k, ks: Ekofinas, Eurodokas, Helkomas, Breksitas (rašant EUROSOC, dar kiltų ir klausimas dėl galūnės). Oficialiajame dalykiniame stiliuje, kuriam keliamas tikslumo reikalavimas, raidžių keitimas gali būti vertinamas kaip originalaus pavadinimo iškraipymas, taigi turbūt ir dėl to, ne vien dėl sandaros neaiškumų, oficialiojo stiliaus tekstuose ir tokias santrumpas linkstama rašyti pagal raidinių rašymo taisyklę, pavyzdžiui, 2003 m. birželio 3 d. ECOFIN taryba priėmė direktyvą ar 2013 m. HELCOM patvirtino peržiūrėtą maistinių medžiagų mažinimo planą (https://eur­lex.europa.eu). Ir toks argumentas svarus. Klaida šitoks rašymas negalėtų būti laikomas. O laisvesnio stiliaus tekstuose, kuriems toks griežtas tikslumas nebūdingas, parašoma ir laisviau: Gaila, kad ES Taryba ir Ekofinas nepriima sprendimo (15min.lt); Atrodė, kad pasaulyje nieko nėra svarbiau ir reikšmingiau už Breksitą (Alkas.lt). Tiesa, parašoma ir taip: Siūlymą, kokiu santykiu turės būti keičiamos kronos į eurus, Ecofinui teikė Europos Komisija (Kauno.diena.lt). Akivaizdi klaida būtų tik toks rašymas, kai taikoma skiemeninių santrumpų rašymo taisyklė, t. y. santrumpa verčiama žodžiu, bet žodis rašomas be galūnės, pvz.: Kas galėjo lemti Vilibor ir Euribor skirtumą?(Delfi.lt). Juk žodžių ryšiai lietuviškame sakinyje, tarp jų ir tiesioginės reikšmės pavadinimų, kitaip nei angliškame, parodomi galūnėmis. Kiek kitaip būtų su simboliniais, bet apie tai – toliau.

O baigiant kalbą apie sandarą, dar reikėtų pasakyti, kad užsibrėžus pateikti išsamią santrumpų klasifikaciją pagal sandarą tektų atkreipti dėmesį ir į kai kurias kitas ypatybes, pavyzdžiui, į tai, kad santrumpų yra ir sudarytų su skaitmenimis. Tiesą sakant, daugumos jų pagrindas dažnai irgi būna arba raidė, kaip kad KRD IV (Ketvirtoji kapitalo reikalavimų direktyva) ar G 8 (Didysis aštuonetas), arba skiemuo (COVID-19 arba Covid­19), taigi atskirõs grupės skirti gal ir nereikėtų. Tačiau jei į bendrą klasifikacijos schemą būtų užsimota įtraukti ir visas nelietuviškas santrumpas, grupių ir pogrupių jau prireiktų daugiau, nes anglų kalboje be jokių skrupulų sudaroma ir tokių santrumpų kaip TARGET2­-Securities, WISE-Marine (arba WISE-marine), EuroGOOS, EMODnet, ur-EMODnet, eu-LISA, iTrace, i-BEC ar net €STR. Vis dėlto angliškų santrumpų klasifikacija nėra lietuvių kalbos rašybos leidinių reikalas, o ir bendros klasifikacijos schemos nelabai galėtų būti, nes lietuviškų ir angliškų santrumpų sudarymo polinkiai skiriasi. Rašybos požiūriu tik aktualu nustatyti, kaip rašyti patekusias į lietuvių kalbą santrumpas, o iš netipiškųjų rašymo polinkių matyti, kad kol kas netipiškąsias labiau linkstama rašyti pagal raidinių rašymo taisyklę, nes LKRS skiemeninėms santrumpoms numatomos taisyklės taikymas šiais atvejais keltų problemų tiek dėl priebalsių ar raidžių pavidalo, tiek dėl galūnės. Tačiau tiek tokios, tiek visiškai tipiniu skiemeniniu būdu sudarytos santrumpos rašomos ir dar vienaip – kaip simboliniai pavadinimai.


Santrumpa ar simbolinis pavadinimas?

Jei skaitytume tik LKRS santrumpų skyrių, tokį santrumpų rašymą kaip „Eurostat“, „Vilibor“ ar „EMODnet“ tektų atmesti, nes jis neminimas. Bet neminimas galbūt tik todėl, kad simboliniai pavadinimai nelaikomi skyriaus apie santrumpas objektu. O simbolinių pavadinimų skyriaus objektu nelaikomos santrumpos, ir taip išeina, kad santrumpos rašymas su kabutėmis nenumatomas.

Tačiau dėmesys į skiemeninių santrumpų ir simbolinių pavadinimų panašumą atkreipiamas vėlesniuose darbuose. Štai Astos Kazlauskienės straipsnyje „Santrumpos, sutrumpinimai, simboliai“ (2008) svarstoma, kad santrumpas „Eurostatas“, „Europolas“ ar „Euratomas“ būtų galima rašyti su kabutėmis (tuo metu svarstyta VLKK Rašybos grupėje). Taip jos rašomos Nijolės Linkevičienės „Redagavimo pradmenyse“ (2013). O „Europos Sąjungos institucijų vertimo į lietuvių kalbą vadove“ (2014; apsvarstyta VLKK pakomisės) jau aiškiai sakoma, kad skiemeninės santrumpos prilygintinos simboliniams pavadinimams („Sodra“, ES duomenų bazės „EUR-Lex“, „PreLex“), tačiau pateikiama pastaba, kad Europolas, Eurostatas, Euratomas, Eurojustastradiciškai rašomi be kabučių. Taigi, dėl tų pačių skiemeninių santrumpų vertinimo lyg ir susidaro svyravimų.

Bet jų veikiausiai nė negali nebūti. Juk iš tekstų matyti, kad svyruoja pãčios santrumpos. Vienais atvejais jos atlieka tokią funkciją kaip grynosios raidinės, t. y. atstoja ilgesnį pavadinimą: Lietuvoje toks padalinys yra įsteigtas Lietuvos kriminalinės policijos biure – Europolo ir Interpolo nacionalinis skyrius(policija.lrv.lt/lt); Nedarbas vasarį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas (Delfi.lt). Kitais atvejais santrumpos ilgesnio pavadinimo atstoti negali ir yra reikalingos tam tikro paaiškinimo, o juo neretai eina ne kas kita kaip ilgasis pavadinimas. Antai „Eurostat“ paaiškinamas kaip ES statistikos agentūra, nors pati santrumpa sudaryta iš pavadinimo European Statistics: Vadinasi, gyventojų skaičiaus pokyčius lėmė migracija, antradienį pranešė ES statistikos agentūra „Eurostat“ (Kauno.diena.lt). „Vilibor“ įvardijama kaip tarpbankinė palūkanų norma (Praėjusią savaitę Lietuvos bankas viešai paskelbė su tarpbankinių palūkanų „Vilibor“ pokyčių analize susijusius dokumentus; Delfi.lt)), nors žodžiai interbank offered rate jau įtraukti sudarant santrumpą. Tai ir rodo, kad šios santrumpos nebėra tik ilgųjų pavadinimų sutrumpinti variantai, jų sąsajos su tais pavadinimais nebeatsekamos.

Kitos santrumpos akivaizdžiai kuriamos kaip tam tikri pavadinimai. Antai Interpolo duomenų bazės Fixed Interpol Networked Database pavadinimo santrumpą FIND (angl. „rask“) gal dar ir būtų galima palaikyti susidariusia atsitiktinai, bet Prekybos kontrolės ir ekspertizių sistemą žyminčios TRACES(angl. „pėdsakai“), su įvardijamu objektu turinčios akivaizdžių reikšmės sąsajų, atsitiktinumu nebepalaikysi – Trade Control and Expert System. Ne atsitiktinumas ir iš Interpolo duomenų apie neteisėtus ginklus ir jų sekimo valdymo sistemą angliškojo pavadinimo INTERPOL Illicit Arms Records and Tracing Management System sudaryta santrumpa iARMS – jos didžiosiomis raidėmis rašoma dalis atitinka angl. žodį „ginklai“, o mažoji pradžioje parinkta veikiausiai tam, kad tas žodis išryškėtų. Kitais atvejais žodis susidaro tik dirbtinis, pavyzdžiui, EMPACT (angl. European Multidisciplinary Platform Against Criminal Threats). Tačiau panašumo į tikrą ar dirbtinį žodį sąmoningai siekiama – tam parenkamas atitinkamas tiesioginės reikšmės pavadinimas arba iš jo atsirenkamos tik tos raidės ir skiemenys, kurie kažką panašaus į žodį sudarytų: PRADO (Public Register of Authentic Travel and Identity Documents Online), ORPHEUS (Organisation for PhD Education in Biomedicine and Health Sciences in the European System). Šitokių santrumpų paskirtis kita, jos ir pavadinamos kitaip (Asta Kazlauskienė yra vadinusi akronimais). O vyraujant tokiam panašumo į žodį siekiui tampa suprantamas ir anksčiau aptartas polinkis – renkantis tarp lietuviškos ir nelietuviškos santrumpos dažnai pasirenkama ta, kuri primena jei ne keliaskiemenį, tai bent vienskiemenį žodį.

Taigi nieko nuostabaus, kad net ir oficialiojo stiliaus tekstuose tiek tipiniu, tiek nevisiškai tipiniu skiemeniniu būdu sudarytos santrumpos, ypač nurodančios įvairias bazes, sistemas ar programas, parašomos ir kaip simboliniai pavadinimai – skiriant kabutėmis ar kitu šriftu: Kad ištekliai būtų naudojami kuo geriau ir kad būtų įgyvendinta Jūrų strategijos pagrindų direktyva, programos„WISE-Marine“ ir „EMODnet“ bus susietos (Eur­lex.europa.eu); Sprendimu ECB/2011/20 nustatoma centrinio vertybinių popierių depozitoriumo prieigos prie TARGET2-Securities paslaugų gavimo taikymo tvarka (ECB.europa.eu). Laisvesniuose stiliuose irgi neretai parašoma „Eurostat“ skelbia, kad iki 2050 metų vaikų sparčiausiai daugės Lietuvoje (Alkas.lt) ar ES ir JK susitarė dėl „Brexit“ (Delfi.lt). Lieka tik priminti VLKK 2007 m. priimtą nutarimą, kad nekaitomi gali būti tik su nomenklatūriniu žodžiu einantys pavadinimai (bendrovės „Sonex“ teikiamos paslaugos), o einančius vienus rekomenduota linksniuoti („Sonexo“ teikiamos paslaugos). Taigi, jei iš skiemeninės santrumpos sudarytas pavadinimas eina vienas, rekomendaciją atitinkantis jo rašymas būtų Tačiau po „Brexito“ iškilo klausimas, kas nuo šiol rinks derlių Jungtinėje Karalystėje (15min.lt).

Tokių dirbtiniu būdu kuriamų santrumpų jau randasi ir Lietuvoje, tačiau santrumpų sudarymas jau būtų atskiras klausimas, kaip ir jų įtraukimo į tekstą ypatumai.

Straipsnis publikuotas svetainėje vlkk.lt 2020 m. birželio 1 d.