Pristatome prof. habil. dr. Sergejaus Temčino monografiją

ТЕМЧИН Сергей Юрьевич

Сербское рукописное и печатное богослужебное наследие XII–XIX веков: источниковедение и культурные связи, Београд: Институт за српски језик САНУ; Подгорица: Матица српска – Друштво чланова у Црној Гори; Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. – IX, 387 с. (Старословенско и српско наслеђе 3).

Dalijamės džiugia naujiena: išėjo nauja knyga – Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausiojo mokslo darbuotojo prof. habil. dr. Sergejaus Temčino monografija „Сербское рукописное и печатное богослужебное наследие XII–XIX веков: источниковедение и культурные связи“ („XII–XIX a. serbų rankraštinis ir spausdintas liturginis paveldas: šaltiniotyra ir kultūriniai ryšiai“). Ji išleista Serbijoje, įtraukta į specialią knygų seriją „Старословенско и српско наслеђе“ („Senasis slavų ir serbų palikimas“), skirtą Viduramžių ir ankstyvųjų Naujųjų laikų kultūros ir raštijos paveldo tyrimams.

Ši monografija – tai dešimties metų kruopščių ir nuoseklių tyrimų įvairiuose pasaulio rankraštynuose rezultatas. Mokslininko dėmesio centre – liturginiai tekstai ir jų likimai skirtingose stačiatikių tradicijose. Daug vietos knygoje skiriama serbų himnografijai: ankstyvosios ir vėlyvosios bažnytinės (liturginės) poezijos šaltiniams bei naujų himnų autorių paieškoms, nežinomų akrostichų perskaitymui, jų rekonstrukcijai ir pan.

Monografija pirmiausia skirta paleoslavistams ir senosios serbų literatūros bei kultūros specialistams. Bet ji bus įdomi ir Lietuvos skaitytojui: joje gausu medžiagos, liudijančios ne tik Serbijos ir Kijevo bei Maskvos Rusios literatūrinius ryšius, bet ir Serbijos bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrinius kontaktus. Pavyzdžiui, autorius nustatė, kad seniausias datuotas originalus serbų literatūros paminklas – vienuolio Izaijo 1183 m. epilogas Apaštalų darbams – išliko Motiejaus Dešimtojo Biblijos knygų sąvade, kuris 1507 m. buvo baigtas garsiajame Supraslio vienuolyne (dabar – Lenkijoje).