Prahos lingvistinio būrelio posėdyje pranešimą skaitys doc. habil. dr. Ilja Lemeškinas

This page is only available in Lithuanian.

2021 m. balandžio 12 d. vyks Prahos lingvistinio būrelio posėdis, kuriame Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro mokslininkas doc. habil. dr. Ilja Lemeškinas čekų kalba skaitys pranešimą „Prūsų kalba intelektualų raštuose: Karolio IV dvare ir husitų Prahoje“.

Prūsų kalba yra trečioji ir paskutinė raštu paliudyta baltų kalba. Nuo XVII a. buvo konstatuojama, kad ji yra mirusi. Prūsų kalbos fiksavimo situacija yra specifinė: iš prūsų apgyventos teritorijos kilę kalbos paminklai paženklinti tuo, kad juos (nu)rašydavo žmonės, nemokantys prūsų kalbos. Ir tik pastaruoju metu randama autentiškų prūsų kalbos tekstų, kuriuos toli nuo prūsų žemės sukūrė lotyniškai išprusę ir europietiškai išsilavinę baltai – prūsai. Kol kas turime 1974 m. ir 1992 m. rastus Bazelio ir Kretos kolofonus. Išsamus viduramžių rankraščių katalogavimas, tikimasi, bus rezultatyvus – bus atrasta daugiau panašių paminklų.

Kolofonas yra neatskiriama ir labai svarbi viduramžių knygos dalis: tai yra gestas, kuriuo scrīptor užbaigia savo darbą. Tik kolofone, atsiremdamas į knygos intencijas ir jos kalbą, jis gali reikštis individualiai. Lotyniškus filosofinius traktatus vainikuojantys „prūsų kolofonai“ yra lotyniški kolofonai, kurie turi prūsų kalbos dalį, – ji rodo, kad knygą (per)rašė prūsų intelektualas. Bazelio kolofonas pats save datuoja 1369 m., Kretos kolofoną galima patikimai datuoti 1422 m. – tai juos leidžia skirti prie seniausių baltų kalbų paminklų.

Ilja Lemeškinas pirmasis pateikė (ir tai yra didžiulis jo nuopelnas) konsistentišką abiejų kolofonų interpretaciją – per visuminės filologijos prizmę suvokė ir išnagrinėjo juos įvairialypio europinio žanro kontekste, kartu įrodė, kad į lotyniškus filosofinius traktatus jie pateko iš tautosakos. Išsamiai ištyręs šiuos kūrinius – sąmoningai sukurtus artefaktus – jis nustatė, kokius istorinius įvykius jie atliepia. Lingvistinio būrelio narys įrodė, kad Bazelio bei Kretos kolofonai yra glaudžiai susiję su Praha: seniausią iš jų parašė „lietuvių karaliaus“ dvarionis, t. y. prūsas, tarnaujantis Kęstutaičiui, didikui Butautui-Henrikui, priklausančiam artimiausiai imperatoriaus aplinkai; vėlesniojo kolofono kūrėjas buvo prūsas Petrus Turnau, Prahos universiteto auklėtinis ir Jano Huso sekėjas.

Maloniai kviečiame į Prahos lingvistinio būrelio posėdį, kuris nuotoliniu būdu vyks balandžio 12 d., 19 val. Lietuvos laiku. Papildomos informacijos rasite adresu: www.cercledeprague.org

Prahos lingvistinio būrelio kvietimas čekų ir lietuvių kalba.

Prisijungimo duomenys: https://cuni-cz.zoom.us/j/93351948636