Negirdėti faktai apie Povilą Frydrichą Ruigį Lietuvių kalbos instituto mokslininkių parengtuose mokslo leidiniuose

Pirmą kartą Lietuvoje išleisti du kapitaliniai mokslo leidiniai – dr. (HP) Onos Aleknavičienės ir akademikės prof. habil. dr. Grasildos Blažienės parengta Povilo Frydricho Ruigio gramatika Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick (Lietuvių kalbos gramatikos pradmenys) (1747), kuri iki šiol nebuvo išversta į lietuvių kalbą, ir minėtų mokslininkių monografija Povilas Frydrichas Ruigys.

Išstudijavus XVIII a. rankraštinius šaltinius, kuriuos mokslininkėms pavyko rasti archyvuose, daugiausia Prūsijos kultūros paveldo Slaptajame valstybiniame archyve Berlyne, paaiškėjo, kad esama šiek tiek daugiau medžiagos apie Pilypo ir Povilo Frydricho Ruigių gyvenimą, jų aplinką, negu iki šiol buvo manyta. Ta medžiaga leido patikslinti jau žinomus dalykus, atskleisti iki šiol nežinotų faktų apie tėvo ir sūnaus Ruigių, nusipelniusių lietuvių kalbai ir raštijai, gyvenimą bei veiklą.

Pateikiame keletą įdomių, iki šiol nežinotų faktų apie Povilą Frydrichą Ruigį, kuriuos atrasite minėtose knygose:

• Povilo Frydricho Ruigio gramatika Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick, išėjusi 1747 m. Karaliaučiuje, iki šiol į lietuvių kalbą nebuvo išversta ir mokslo reikmėms neišleista.
• Ruigys gramatiką rašė būdamas Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaro docentu ir skyrė ją visų pirma šio seminaro lankytojams, būsimiesiems kunigams ir mokytojams, todėl formavo tolesnę bendrinės kalbos vartojimo viešajame gyvenime tradiciją.
• Ruigys rėmėsi ankstesne gramatine tradicija, prasidėjusia XVII a. viduryje nuo Danieliaus Kleino. Jo šaltiniai – visos iki tol parašytos Prūsijos Lietuvos lietuvių kalbos gramatikos ir tėvo Pilypo Ruigio (Philipp Ruhig, 1675–1749) veikalai, skatinę praktinę gramatiką kreipti mokslinės link.
• Gramatikoje užfiksuota apie 9 000 lietuviškų žodžių formų, todėl tiek sinchroninė, tiek diachroninė analizė gali duoti įdomių rezultatų įvairiomis kryptimis dirbantiems kalbininkams.
• Būsimasis gramatikos autorius studijavo su vėliau garsiu tapusiu vokiečių teologu ir giesmynų autoriumi Johannesu Wilhelmu Milo. Ruigys aktyviai dalyvavo jo disertacijos gynime 1744 m.: buvo atsakingas už gynimą, šių dienų žodžiais tariant, buvo tarsi gynimo pirmininkas ir dalyvavo diskusijose. Aišku, kad Povilas Frydrichas gerai mokėjo mirusią hebrajų kalbą ir išsamiai buvo susipažinęs su disertacijoje aprašoma Kabala.
• Povilo Frydricho Ruigio gramatika XVIII ir XIX a. buvo paminėta kur kas daugiau autorių, negu nurodyta Vaclovo Biržiškos Aleksandryne. Gramatika tapo bibliografine retenybe dar autoriui gyvam esant ir skurstant. Ji minima garsiuose XVIII a. literatūros ir rašytojų sąvaduose. Jeigu jis būtų buvęs ne pasaulietis, tai apie jį žinotume kur kas daugiau.

Daugiau apie Povilą Frydrichą Ruigį ir jo veiklą sužinosite perskaitę dr. (HP) Onos Aleknavičienės ir akademikės prof. habil. dr. Grasildos Blažienės parengtus mokslo leidinius. Juos galite įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygyne, parašę laišką adresu arba paskambinę telefonu (8 5) 234 6058.

Nekantraudami laukiame rudenį vyksiančių minėtų knygų sutiktuvių Lietuvos mokslų akademijoje!