This page is only available in Lithuanian. Šių metų kovo 16 d., Knygnešio dieną, Biržų r. savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos (Radvilos g. 3, Biržai) salėje vyks konferencija, skirta Antano Macijausko 150-osioms gimimo metinėms ir lietuviškos spaudos atgavimo 120-osioms metinėms paminėti. Joje pranešimą „Antano Macijausko indėlis į lituanistiką“ skaitys Raštijos paveldo tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jurgita Venckienė. Renginį moderuos Vytautas Jonas Juška. Projektas „Vienos dainos ir lauko žmonės“ skirtas A. Macijausko 150-osioms gimimo metinėms ir lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo 120-osioms metinėms. Projektas yra „Biržai – Lietuvių kalbos dienų sostinė 2024“ ciklo dalis. A. Macijausko 150-osioms gimimo metinėms paminėti skirtų renginių programa
This page is only available in Lithuanian. Šių metų vasario 29 d. Lietuvos audiosensorinėje bibliotekoje Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Agnė Aleksaitė skaitė pranešimą „Metų žodis ir mes“. Jame mokslininkė pristatė 2023-iųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatus.
This page is only available in Lithuanian. Išleista Geolingvistikos centro vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Violetos Meiliūnaitės sudaryta knyga Taujėnų apylinkių tekstai. Tai 16-a Lietuvių kalbos institute leidžiamos tarminių šaltinių serijos „Tarmių tekstynas“ knyga. Kaip ir kiti šios serijos leidiniai, ji pristato vieną iš Europos kalbų atlaso (Atlas linguarum Europae) punktų. Tokių punktų Lietuvoje iš viso 42, jų visų specifiką tikimasi atspindėti atskiromis „Tarmių tekstyno“ knygomis. Knygą Taujėnų apylinkių tekstai sudaro įvadinė dalis, kurioje pristatoma Taujėnų ir jų apylinkių istorija, ryšys su iškiliais Lietuvos visuomenės veikėjais ir svarbiais įvykiais, šnektos padėtis kaimynų kontekste, tarminės kalbos ypatybės, ir transkribuoti šnektos tekstai su komentarais. Įvadinė dalis orientuojama ne tik į „grynuosius“ kalbininkus, bet ir į kiek platesnę visuomenę, todėl joje pateikiama nemažai kraštotyrinės medžiagos. Komentaruose stengiamasi akcentuoti tarminių ypatybių išskirtinumus, atkreipti dėmesį į leksikos įdomybes, paaiškinti, apie kokius istorinius įvykius kalba pateikėjai, parodyti ir gretimų skirtingoms patarmėms priklausančių šnektų ypatybių persipynimą. Taujėnų šnekta tarsi įsiterpusi tarp pagrindinės panevėšiškių patarmės dalies, širvintiškių ir anykštėnų, todėl neretai ir pateikėjų kalboje aiškiai matyti kalbinių ypatybių netolygumas. Knygos pabaigoje pridedamas naudotos literatūros sąrašas ir išsami santrauka anglų kalba. Prie knygelės pridedama ir laikmena su transkribuotų tekstų garso įrašais. Leidinys skiriamas ne vien Taujėnų ir jų apylinkių gyventojams, bet ir besidomintiesiems istorija, kraštotyra, tarmių raida ir autentiška krašto dokumentika. Į šiuos puslapius stengtasi sudėti gyvąją žmonių atmintį, kuri didžiųjų įvykių kontekste dažnokai lieka nuošalyje, bet kaip tik ji geriausiai ir atspindi (ne)paparastą kasdienį gyvenimą. Leidinį galite įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygynėlyje (Petro Vileišio g. 5, Vilnius). Knygynėlis dirba
This page is only available in Lithuanian. Šių metų vasario 29 d. naujienų portale LRT.lt pasirodė žurnalistės Emilijos Lukštaraupytės straipsnis „Naujus žodžius kuria ir Skvernelis, ir Čepulis – naujadarų kalboje atsiranda ne tik dėl kalbininkų“. Jame žurnalistė aptaria Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Ritos Miliūnaitės sudaryto žodynėlio Naujadarai, kurie gali praversti pristatymą 24-ojoje Vilniaus knygų mugėje. Straipsnyje pasakojama apie šių metų Vilniaus knygų mugėje įvykusią diskusiją, kurios metu buvo pristatytas mokslininkės sudarytas naujažodžių žodynėlis. Žurnalistės Emilijos Lukštaraupytės straipsnis „Naujus žodžius kuria ir Skvernelis, ir Čepulis – naujadarų kalboje atsiranda ne tik dėl kalbininkų“
This page is only available in Lithuanian. Po ilgesnės nei įprasta pertraukos šiemet Lietuvių kalbos institute surengtas 6-asis nacionalinis konkursas „Mano žodynas“, skirtas Kazimiero Būgos pirmojo Lietuvių kalbos žodyno sąsiuvinio 100-mečiui paminėti. Šiuo jau seniai tradicija tapusiu konkursu siekiama skatinti visuomenę domėtis lietuvių kalba, jos žodžiais ir žodynais; ugdyti filologinę kultūrą, stiprinti tautinę tapatybę ir sąmoningumą; pabrėžti lietuvių kalbos ir įvairių jos atmainų mokslinę, kultūrinę ir visuomeninę vertę; lavinti kalbos vartotojų kūrybingumą; plėtoti mokinių analitinius ir raiškos gebėjimus. Vertinimo komisiją pasiekė 28 įvairios tematikos, apimties ir pavidalo žodynai. Konkurso dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes: 5–8 klasių mokiniai, 9–12 klasių mokiniai ir suaugusieji. Be pagrindinių, skirta ir paskatinamųjų bei specialiųjų prizų. Geriausių darbų autoriai bus pakviesti į šiais metais kovo 18 d. Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje vyksiantį renginį ir apdovanoti Lietuvių kalbos instituto ir konkurso partnerių bei rėmėjų prizais. Nuoširdus ačiū visiems konkurso dalyviams ir jų pagalbininkams, mokinius konsultavusiems mokytojams. Taip pat dėkojame konkurso informaciniam partneriui – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, konkurso partneriams ir rėmėjams – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, Valstybinės lietuvių kalbos komisijai, renginio partneriams ir rėmėjams – Kėdainių rajono savivaldybei, Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešajai bibliotekai. Skelbiame geriausių darbų autorius ir jų kūrinius. 5–8 klasių mokiniai I vieta – Augustė Kazancevaitė, Solvita Jurevičiūtė, Gabrielė Sklinsmontaitė, Kotryna Samanytė, Ugnė Ledzinskaitė (Zarasų Pauliaus Širvio progimnazija, 5 kl.), Zarasų mokyklos „Lakštingala“ mažylių (2–4 metų vaikučių) pirmųjų žodelių aiškinamasis žodynas. II vieta – Agnė Volungevičiūtė (Kalvarijos sav. Jungėnų pagrindinė mokykla, 6 kl.), žodynėlis Iš močiutės lūpų. III vieta – Ignas Kavaliauskas (Vilniaus raj. Pagirių gimnazija, 8 kl.), Specialusis krepšinio žodynėlis. III vieta – Sonata Petruk (Vilniaus raj. Pagirių gimnazija,
This page is only available in Lithuanian. Kviečiame susipažinti su 2023 m. Lietuvių kalbos instituto mokslinės veiklos ataskaita.
This page is only available in Lithuanian. Išleista dr. Ritos Šepetytės knyga Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos veikalo „Taislius augyminis“ bendrinių žodžių indeksas. Indekse pateikti visi Jurgio Ambraziejus Pabrėžos veikale Taislius augyminis pavartoti bendriniai žodžiai, transponuoti į bendrinę kalbą (tikrinių žodžių rodyklės išspausdintos trečiojoje knygos perrašo dalyje). Į Indeksą įtraukti ir kai kurie vietovardžių rodyklėje nurodyti žodžiai: būdvardžiai, padaryti iš pasaulio šalis reiškiančių žodžių (pietinė ir t. t.), daiktavardžiai ežeras, kalnas, daiktavardžio žemė vietininkas, kuris nebuvo pateiktas vietovardžių rodyklėje kaip junginio žodis. Indeksas galėtų būti naudingas kalbos istorikams, dialektologams (J. A. Pabrėža rašė žemaitiškai), galbūt botanikams, žinoma, ir visiems tiems, kurie domisi J. A. Pabrėžos rankraštiniu palikimu. Knygos pratarmė Leidinį galite įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygynėlyje (Petro Vileišio g. 5, Vilnius). Knygynėlis dirba antradieniais−ketvirtadieniais 10−12 val. ir 14−17 val. Daugiau informacijos tel. +370 523 46058 ir el. p. .
This page is only available in Lithuanian. Šių metų kovo 5 d. 16 val. vyks XXIX senosios literatūros seminaras, kuriame pranešimą „Petro Skargos Šventųjų gyvenimai rusėnų raštijoje“ skaitys Raštijos paveldo tyrimų centro jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Galina Sapožnikova. Seminaras vyks nuotoliniu būdu. Prisijungimo nuorodą rasite čia. Seminarą rengia Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyrius. Kvietimas
This page is only available in Lithuanian. Šių metų kovo 1 d. Ignalinos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Atgimimo g. 20/1, Ignalina) vyks konferencija „Lietuvių kalbos žodynui 100 metų – nuo pirmojo lapelio iki paskutinio lapo“. Konferencija skirta šiemet minimam „Lietuvių kalbos žodyno“ 100-mečiui ir Lietuvių kalbos dienoms paminėti. Konferencijoje pranešimus skaitys Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Vilija Sakalauskienė, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jolita Urbanavičienė, Geolingvistikos centro vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Violeta Meiliūnaitė ir dr. Vilija Ragaišienė. Konferenciją galima bus stebėti ir nuotoliniu būdu. Prisijungti galite čia. Programa