This page is only available in Lithuanian. Vasario 15 d. pasirodė Metų žodžio komisijos narių − Bendrinės kalbos tyrimų centro jaunesniosios mokslo darbuotojos dr. Agnės Aleksaitės ir Ritos Urnėžiūtės – interviu LNK Vidurdienio žiniose. Interviu buvo kalbėta apie paaiškėjusius Metų žodžio ir Metų posakio pretendentus. Dr. Agnės Aleksaitės ir Ritos Urnėžiūtės interviu LNK Vidurdienio žiniose.   Primename, kad iki vasario 20 d. vyksta Metų žodžio ir posakio rinkimai naujienų portale Alfa.lt. Balsavimo rezultatai bus skelbiami vasario 21 d. – Tarptautinę gimtosios kalbos dieną. Rinkimus rengia Lietuvių kalbos draugija, Lietuvių kalbos institutas ir naujienų portalas Alfa.lt. Už Metų žodį galima balsuoti čia. Už Metų posakį galima balsuoti čia.  
This page is only available in Lithuanian. Lietuvių kalbos institutas sveikina visus Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.
This page is only available in Lithuanian. Šių metų vasario 25 d. 14 val. parodų ir kongresų centro LITEXPO Rašytojų kampe vyks diskusija „Lietuvio kaimynai: draugai ar priešai?“. Diskusijoje dalyvaus dr. Mindaugas Nefas, dr. Aurelija Gritėnienė, dr. Loreta Vaičiulytė-Semėnienė. Moderatorius − Donatas Puslys. Apie tai, kas ir koks yra lietuvio kaimynas, savo darbuose yra rašę sociologai, socialiniai psichologai, istorikai, kalbininkai ir kitų sričių atstovai. Kaimynus vienijančioje bendroje erdvėje vyksta visos grupės ir kiekvieno atskiro tos grupės nario gyvenimas. Tarpusavio santykiai tarp kaimynų kuriami veikiant. Pagal tai, kas ir kaip veikiama, apibrėžiama kaimynų santykių dinamika, o pagal tai, kaip suvokiama bendra erdvė, galima kalbėti, kur prasideda ir baigiasi kaimynystė. Taigi, diskusijoje apie kaimyną bus pristatoma kolektyvinė monografija Lietuvio kaimynai: draugai ar priešai? Kalbinė vaizdinių analizė (autorės Loreta Vaičiulytė-Semėnienė, Veslava Čižik-Prokaševa, Aurelija Gritėnienė, Danutė Liutkevičienė, Anželika Gaidienė). Renginyje bus gvildenami klausimai: kaip, remiantis kalbos tyrimais, suvokiami (vertinami) lietuvio kaimynai: latvis, baltarusis / gudas, lenkas, rusas ir vokietis; ar kintant istorinėms, politinėms, ekonominėms, kultūrinėms ir kt. aplinkybėms keičiasi lietuvio požiūris ir santykis su kaimynu. Po renginio 15:00−15:30 val. Lietuvių kalbos instituto stende (3.65) bus dalijami autografai. Maloniai kviečiame dalyvauti!
This page is only available in Lithuanian. Šių metų vasario 24 d. 19 val. parodų ir kongresų centro LITEXPO 1.3 salėje vyks Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Almos Ragauskaitės monografijos XVII–XVIII a. kėdainiečių asmenvardžiai pristatymas. Renginyje dalyvaus dr. Alma Ragauskaitė (autorė), dr. Laimutis Bilkis, dr. Janina Švambarytė-Valužienė. Moderatorė − prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė. Savo naujojoje knygoje autorė pamėgino atkurti autentišką XVII–XVIII a. Radvilų miesto gyventojų istorinės antroponimijos vaizdą, daugiausia remdamasi unikaliomis Kėdainių aktų knygomis. Šiame darbe analizuojama kėdainiečių vyrų ir moterų įvardijimo raida, pavardžių formavimasis, asmenvardžių lenkinimo, darybos ir kilmės tendencijos. Norisi tikėti, kad pateikiama antroponiminė medžiaga, jos analizė ir išvados bus aktualios ne tik istorinei lietuvių antroponimikai, bet ir Lietuvos miestų istorijos, miestiečių tautinės sudėties, šeimos istorijos, lyčių istorijos tyrimams. Pristatymo dalyviai diskutuos ir stengsis mintis dėstyti tokiu stiliumi ir forma, kad monografija būtų prieinama ne tik onomastikos specialistams, bet ir platesniam klausytojų ratui. Todėl prezentacijoje bus daugiausia akcentuojamas miesto bendruomenės daugiatautis ir daugiakultūris fenomenas, atskirai aptariami Kėdainių gyventojų etninių grupių asmenvardžiai. Po renginio 20:00−20:30 val. Lietuvių kalbos instituto stende (3.65) bus dalijami autografai. Maloniai kviečiame dalyvauti!
This page is only available in Lithuanian. Šių metų vasario 24 d. 15 val. parodų ir kongresų centro LITEXPO 5.5 salėje vyks Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausiosios mokslo darbuotojos doc. dr. Galinos Miškinienės sudaryto leidinio The Kitab of Ivan Lutskevich a Monument of Lithuanian Tatar Culture pristatymas. Renginyje dalyvaus doc. dr. Galina Miškinienė (sudarytoja), prof. habil. dr. Sergejus Temčinas, doc. dr. Grigorijus Potašenko, prof. dr. Egdūnas Račius, dr. Lina Leparskienė. Moderatorius − doc. dr. Sigitas Narbutas. Pristatoma knyga skirta vienam svarbiausių Lietuvos totorių rankraščių – Ivano Luckevičiaus kitabui (XVIII a. pirmoji pusė). Šiuo rankraščiu susidomėta XX a. pradžioje, jį radus Keturiasdešimt Totorių kaime. Surašytas trimis, o kartais ir keturiomis kalbomis, rankraštis yra savotiškas musulmonų katekizmas, kuriame pateikiama informacija apie svarbiausias musulmonų šventes, šventus mėnesius, dienas ir naktis, Ramadano pasninką, maldas ir t. t. Rankraščio kultūrinę vertę ir svarbą atspindi jame surinkti tekstai, liudijantys vienos iš seniausių Rytų Europoje apsigyvenusių musulmonų bendruomenės vertybes ir prioritetus. Knygą sudaro įvadas, transliteruotas tekstas, rankraščio vertimas į anglų kalbą, sąvokų ir terminų, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės. 2009 m. Lietuvių kalbos instituto išleistas I. Luckevičiaus kitabo leidimas buvo skirtas Lietuvos auditorijai, o 2021 m. pasirodęs angliškas papildytas leidimas atveria galimybę su unikaliu LDK totorių rankraštiniu palikimu supažindinti tarptautinę bendruomenę. Renginio metu bus kalbama apie Lietuvos totorių kultūrą, religiją, papročius ir galimybę išlaikyti savo tapatybę. Po renginio 16:00−16:30 val. Lietuvių kalbos instituto stende (3.65) bus dalijami autografai. Maloniai kviečiame dalyvauti!    
This page is only available in Lithuanian. Šių metų vasario 23 d. 14 val. parodų ir kongresų centro LITEXPO 5.5 salėje vyks tarmėtyros leidinių – Kuršių nerijos kuršininkų kalba I. Fonologija (autorė Dalia Kiseliūnaitė), Vakarų aukštaičiai kauniškiai: arealai ir diferenciniai požymiai (autorė Rima Bakšienė),  Pietų aukštaičių daiktavardžio gramatinės kategorijos (autorė Asta Leskauskaitė) – pristatymas. Renginyje dalyvaus dr. Dalia Kiseliūnaitė, doc. dr. Rima Bakšienė, dr. Asta Leskauskaitė. Moderatorė − prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė. Elektroninė knyga  „Kuršių nerijos kuršininkų kalba. 1 dalis. Fonetika ir fonologija“ yra pirmoji monografija lietuvių kalba apie Kuršių nerijos gyventojų kalbą, kuria buvo kalbėta iki II pasaulinio karo pabaigos. Pirmojoje knygos dalyje išsamiai aprašoma, kaip ši kalba atsirado pamaryje, kokiomis sąlygomis gyveno, kaip ir kodėl ji išnyko. Šiam baltų geolektui pasisekė labiau negu prūsų kalbai, nes kuršininkų kalba dokumentuota rašytiniuose šaltiniuose ir garso įrašuose. Šiais duomenimis remiasi antroji knygos dalis − mokslinė garsyno analizė. Elektroninė knyga suteikia skaitytojui galimybę pačiam išgirsti pavyzdžius, o jos prieduose pateikti keli rišlaus teksto fragmentai ir jų įrašai. Knygoje „Vakarų aukštaičiai kauniškiai: arealai ir difrenciniai požymiai“  kompleksiškai ištirta kauniškių patarmės diferenciacija pagal vokalizmo požymius, gilintasi į šios diferenciacijos priežastis. Atlikta analizė parodė, kad patarmė, tradiciškai laikoma artimiausia bendrinei kalbai, yra nevienalytė, atskiri jos arealai išsaugoję tarminių požymių, sietinų, nors ir netiesiogiai, su daugeliu istoriškai svarbių dalykų. Kaip nevienoda yra Sūduvos (ar Suvalkijos) gamta – šiaurės vakarų dalyje, kiek akys užmato, iki pat horizonto driekiasi lygumos, o pietrytinės pusės peizažas jau primena kalvotas Dzūkijos ar net Aukštaitijos apylinkes, – taip skiriasi ir kalba. Monografijoje šnektų skirtumai grindžiami modernių eksperimentinės