Sorry, this entry is only available in Lithuanian. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2015 m. rugsėjo 30 d. posėdyje pritarė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyvai rengti Lietuvių kalbos dienas. Buvo nuspręsta, kad programa, skirta lietuvių kalbai, bus vykdoma laikotarpiu tarp dviejų Lietuvai svarbių švenčių: nuo vasario 16 d. iki kovo 11 d. Šiuo laikotarpiu – vasario 21 d. – minima ir Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Pirmą kartą Lietuvių kalbos dienos buvo surengtos 2016 m. O 2020 m. į pagrindinių renginių sąrašą Valstybinė lietuvių kalbos komisija įtraukė ir Gramatikos dieną Lietuvių kalbos institute. Renginyje buvo pristatyta pradėta kurti Lietuvių kalbos gramatikos informãcinė sistema – LIGIS.   Truputis istorijos   Šiuo metu kompiuteriai skverbiasi į visas žmogaus gyvenimo sritis. Ne išimtis ir kalba. Praeito amžiaus viduryje atsiradus kompiuteriams labai greitai paaiškėjo, kad jie gali apdoroti ne tiktai skaičius, bet ir kitus simbolius, pavyzdžiui, raides, taigi kompiuteriai gali apdoroti ir kalbas. Kalbos patekimas į kompiuterinę terpę yra jos išlikimo garantas, ir tai darosi ypač aktualu dabar, kai pasaulis susiduria su nykstančių kalbų problema.   Kompiuterizuojant lietuvių kalbą atlikta nemaža darbų: suskaitmeninti pagrindiniai žodynai, sukurti morfologiniai ir sintaksiniai analizatoriai, surinkti ir anotuojami tekstynai, pradėta kurti skaitmeninė gramatika (žr. literatūros ir nuorodų sąrašą) ir kt.   Kiekvienõs kalbos pagrindą sudaro du dalykai: žodynas ir gramatika. Yra du esminiai skirtumai tarp spausdintų popierinių ir kompiuterizuotų žodynų ir gramatikų: pateikimo forma
Sorry, this entry is only available in Lithuanian. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro mokslininkai dirba iš peties ir šiuo metu nuotoliniu būdu gilina įgūdžius dirbti su informacinių technologijų platforma ArcGIS. Jos pagrindu kuriamas tarmių duomenyno modelis. Tai – projektinis darbas, kuris visuomenei bus prieinamas kaip šiuolaikinė Lietuvos vietinių kalbos variantų bazė, pirmiausia veikianti kaip saugykla, – joje bus saugoma esama, Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve sukaupta, tarminė medžiaga ir būsimi, ArcGIS įrankiais naujai surinkti, duomenys. ArcGIS platformos įrankiais mokslininkai analizuos tarminę medžiagą, ją eksplikuos žemėlapiais, diagramomis ir kt. Pasitelkta technologija teikia erdvinę informaciją, patogias priemones ją surasti, panaudoti, apdoroti ir dalytis. Šiame ypatingame projekte dirba prof. dr. Danguolė Mikulėnienė, dr. Agnė Čepaitienė, dr. Rima Bakšienė, dr. Laura Geržotaitė ir dokt. Žydrūnas Šidlauskas, o mokymuose, be minėtų mokslininkų, dar dalyvauja dr. Violeta Meiliūnaitė, Simona Vyniautaitė ir Diana Dambrauskienė. Mokymus veda UAB „Hnit-Baltic“ GIS konsultantas-analitikas Donatas Bružas. Projektą finansuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Sorry, this entry is only available in Lithuanian. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.Informuojame, kad gegužės 30 d. Kalnalyje (Kretingos r.) vyks atsisveikinimas su kalbininku Pranu Kniūkšta. 13 val. Kalnalio bažnyčioje vyks šv. Mišios, po kurių velionio urna bus laidojama Kalnalio kapinėse.  
Sorry, this entry is only available in Lithuanian. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.Gegužės 15-ąją dieną minime Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmetį. Kviečiame prisiminti šio ypatingo įvykio reikšmę ir atlikti (ne)sunkų testą žinioms pasitikrinti! Testą rasite čia.
Sorry, this entry is only available in Lithuanian. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.Paryžiuje, vienoje didžiausių Prancūzijos meno ir mokslo leidyklų „Hermann éditeur“ (įkurta 1876 m.), išėjo VU Filologijos fakulteto profesorės Danguolės Melnikienės „Lietuvių–prancūzų kalbų žodynas“. Šis leidinys įtrauktas į prestižinę kolekciją „Vertige de la langue“. Tai didžiausias ir išsamiausias iki šiol pasirodęs dvikalbis žodynas, lyginantis lietuvių ir prancūzų kalbas. Žodyno autorė – leksikografijos ir metaleksikografijos specialistė, perengusi keturis dvikalbius žodynus, tris tarptautines mokslines monografijas, kelias dešimtis Italijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje publikuotų mokslinių straipsnių, skirtų sinchroninei ir diachroninei leksikografijai. Žodynas buvo rengiamas šešerius metus pagal Prancūzų instituto Lietuvoje ir Lietuvių kalbos instituto projektą. Jo leidybą rėmė Lietuvos mokslo taryba. Leidinį recenzavo Barselonos autonominio universiteto profesorius Xavier Blanco ir VDU profesorė Aurelija Leonavičienė. Žodyno antraštyną sudaro daugiau kaip 30 000 žodžių. Rengiant žodyną buvo remiamasi naujausiomis tarptautinės leksikografijos nuostatomis, taikomas fraziškumo principas, kuomet žodžių leksinė reikšmė atskleidžiama per sintagminius ryšius ir realius žodžių vartojimo kontekstus (laisvuosius žodžių junginius, kolokacijas, pragmatemas, frazeologizmus). Be bendrinės kalbos žodžių, į žodyną įtraukta ir vadinamosios diasisteminės leksikos, reprezentuojančios diachroninius, diastratinius, diatopinius, diatechninius lietuvių ir prancūzų kalbų variantus. Šį leidinį kviečiame įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygynėlyje. Daugiau informacijos el. p. .
Sorry, this entry is only available in Lithuanian. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.  Lietuvių kalbos instituto mokslininkai sveikina Jus Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga ir dalijasi mintimis apie spaudos ir tekstų prasmę.
Sorry, this entry is only available in Lithuanian. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.Filologijos mokslo krypties disertacijų tematikų ir doktorantų vadovų konkursą laimėjo du Lietuvių kalbos instituto kandidatai: akad. prof. dr. Grasilda Blažienė (tema „Kalbos struktūra, vartosenos ir normos tyrimai (kalbos politika)“, potemė „Vilniaus apskrities drimonimų ir oronimų semantika ir motyvacija kognityvinės lingvistikos aspektu“) ir doc. dr. Andrius Utka (tematika „Tekstynų lingvistika ir kalbos technologijos“, potemė „Tekstynais paremta diskurso ryšių analizė“). Konkursą organizavo Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Klaipėdos universitetu, Šiaulių universitetu ir Lietuvių kalbos institutu.
Sorry, this entry is only available in Lithuanian. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.Gegužės 4 d. netekome ilgamečio aktyvaus lietuvių kalbos puoselėtojo, kalbininko, Kalbos kultūros leidinio vyriausiojo redaktoriaus Prano Kniūkštos.  Pranas Kniūkšta gimė 1933 m. rugsėjo 24 d. Barzdžių kaime, Salantų valsčiuje, Kretingos apskrityje. Mokėsi Klausgalvų pradžios mokykloje, nuo 1946 m. – Salantų vidurinėje mokykloje, 1954–1959 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.  Profesinę veiklą pradėjo kaip pedagogas Dieveniškių vidurinėje mokykloje (Šalčininkų r.), vėliau buvo paskirtas Eišiškių švietimo skyriaus metodinio kabineto vedėju.  Nuo 1967 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute. 1971 m. apgynė filologijos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją Būdvardžiai su priesaga -inis ir jų gramatiniai sinonimai, o 1976 m. jos pagrindu išleido monografiją Priesagos -inis būdvardžiai. Daryba, reikšmės, gramatiniai sinonimai. Atkurtame Lietuvių kalbos institute nuo 1991 iki 2000 m. vadovavo Kalbos kultūros skyriui.  Prano Kniūkštos darbų laukas buvo platus ir įvairiapusis: rašė mokslinius veikalus, nuo 1971 iki 2002 m. buvo tęstinio leidinio Kalbos kultūra rengėjas. Ypač daug jėgų ir energijos kalbininkas skyrė kalbos norminamajai veiklai ir šviečiamajam darbui: tyrė, vertino naujus probleminius kalbos reiškinius, teikė jų vartojimo rekomendacijas. Parašė po keletą skyrių svarbiausioms XX a. antrosios pusės lietuvių kalbos gramatikoms (Lietuvių kalbos gramatikai (3 t.), Dabartinės lietuvių kalbos gramatikai, rusų kalba išleistai Lietuvių kalbos gramatikai), taip pat prisidėjo prie norminamojo leidinio Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba parengimo. Dirbdamas kalbos norminamąjį darbą Pranas Kniūkšta visada buvo pačių aktualiausių įvykių sūkuryje. 1987–1991 m. buvo Lietuvių kalbos komisijos
Sorry, this entry is only available in Lithuanian. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.Džiugi naujiena žodynininkams, fonetikams, fonologams, tarmėtyrininkams ir visiems, kurie tekstus transkribuoja „Palemono“ šriftu!  Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotojas doc. dr. Mindaugas Strockis sukūrė fonetinę klaviatūrą „Kopenhagos transkripcija“. Ji skirta rinkti tekstus, parašytus lietuvių dialektologijos fonetine transkripcija, naudojant šrifto „Palemonas“ simbolius.  Klaviatūros tvarkyklę galite parsisiųsti čia: http://lki.lt/fonetine-klaviatura/