This page is only available in Lithuanian. Pasirodė elektroninė Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Ramunės Vaskelaitės mokslo studija Paskirties naudininkas: sampratos ir norminimo ryšys. Naudininkas lietuvių kalboje turi palyginti nedaug reikšmių ir jo vartojimas tam tikromis reikšmėmis didesnių keblumų nesudaro. Tačiau šio linksnio vartojimas paskirties reikšme, kuri laikoma naudininkui viena būdingiausių reikšmių, siekiant šį linksnį vartoti taip, kaip numato kodifikuotos lietuvių bendrinės kalbos normos, kelia nemažų neaiškumų. Tai rodytų, kad ir tokiuose sakiniuose kaip Priėmė nutarimą mokesčiams didinti ir Priėmė nutarimą didinti mokesčius, Parašiau prašymą paskolai gauti ir Parašiau prašymą gauti paskolą, Parduodamas tušas blakstienoms ir Parduodamas blakstienų tušas pasitaiko svyravimų. Mokslo studijoje susitelkiama į problemas, kurias paskirties naudininkas kelia bendrinės kalbos norminimo požiūriu. Siekiant užčiuopti problemų priežastis, darbe keliama prielaida, kad norminimo problemos gali būti susijusios su paskirties naudininko teorinės sampratos problemiškumu, ir analizuojama, kaip susijusi teorinė ir norminamoji paskirties naudininko sampratos. Kitaip tariant, paskirties naudininko norminamosioms problemoms analizuoti pasitelkiama ir teorinę paskirties naudininko sampratą pateikiančių darbų, pirmiausia – kalbos gramatinės sandaros aprašų. Paskirties naudininkas atskleidžiamas kaip daugialypis norminamasis objektas, keliantis ne tik norminimo, bet ir teorinės sampratos problemų. Dr. Ramunės Vaskelaitės mokslo studija Paskirties naudininkas: sampratos ir norminimo ryšys
This page is only available in Lithuanian. Šių metų kovo 27 d. 15 val. vyks Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rengiamas nuotolinis kalbos forumas „Kieno rankose lietuvių kalbos kūryba?“. „Ką tie kalbininkai su mūsų kalba daro!“ – vis dar galima išgirsti sakant. Papriekaištaujama, kad lietuvių kalba tampa vis dirbtinesnė, o žodžio meistrai, kūrėjai nustumti nuo kalbos reikalų. Tačiau vos ne kiekvienas iškilęs kalbos klausimas sukelia audringų visuomenės reakcijų ir aštrių nuomonių. Kartais pajuokaujama, jog lietuviai visi kalbininkai. O kaip yra iš tiesų? Kas ir kaip formuoja naujus kalbos reiškinius? Kuria linkme mūsų kalba vystosi? Forume pranešimus skaitys Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Agnė Aleksaitė, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos docentė dr. Jolanta Vaskelienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorius Saulius Keturakis. Diskusijoje dalyvaus Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotoja dr. Jogilė Teresa Ramonaitė, Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato vertėjas terminologas dr. Egidijus Zaikauskas, „Auksinės lupos“ premijos laureatė redaktorė Asta Bučienė ir lietuvių rašytoja, šių metų Nacionalinio diktanto teksto autorė Agnė Žagrakalytė. Renginį moderuos Vilniaus universiteto docentas dr. Antanas Smetona. Forumą galima bus stebėti tiesiogiai per Valstybinės lietuvių kalbos komisijos „Youtube“ kanalą. Forumo programa
This page is only available in Lithuanian. Pasirodė elektroninė Geolingvistikos centro habil. dr. Miroslawo Jankowiako monografija Šiuolaikinės baltarusių šnektos Lietuvoje. Pirmasis tomas: Varėnos rajonas. Ši knyga yra pirmasis nedidelių monografijų serijos, skirtos Lietuvos baltarusių šnektoms, leidinys. Kiekviena publikacija bus skirta vienam rajonui, pradedant nuo pietų: Varėnos, Šalčininkų, Vilniaus, Trakų, Švenčionių ir Ignalinos. Jose bus aptarti įvairūs aspektai, pradedant istorinėmis ir visuomeninėmis sąlygomis, sociolingvistine situacija ir baigiant tiriamų tarmių struktūra, t. y. atrinktomis fonetinėmis, morfologinėmis ir sintaksinėmis ypatybėmis, leksika ir frazeologizmais. Labai svarbi problema taip pat yra tiriamų šnektų skoliniai, pirmiausia baltizmai, tarp jų ir lituanizmai, polonizmai, rusicizmai. Be to, knygoje pateikiamas Varėnos rajono baltarusių šnektų žodynėlis ir atrinkti tirtų kaimų šnektų tekstai. Habil. dr. Miroslawo Jankowiako monografija Šiuolaikinės baltarusių šnektos Lietuvoje. Pirmasis tomas: Varėnos rajonas
This page is only available in Lithuanian. Šių metų kovo 15 d., eidamas 88-uosius metus, mirė doc. dr. Stasys Keinys, vienas žymiausių lietuvių terminologų ir leksikografų. Netekome lituanisto, palikusio reikšmingą pėdsaką įvairiuose kalbos baruose. St. Keinys gimė 1936 m. rugsėjo 20 d. Mažeikių apskrities Viekšnių valsčiaus Pakalupio kaime. 1954 m. baigęs Viekšnių vidurinę mokyklą savo kelionę kalbos mokslo keliais pradėjo Vilniaus universitete (anuomet – Vilniaus valstybinis universitetas), 1963–1966 m. studijavo to paties universiteto aspirantūroje ir vadovaujamas Vinco Urbučio parašė ir 1968 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro (anuomet – filologijos mokslų kandidato) disertaciją Lietuviškų vienažodžių terminų darybos tipai. Iš karto po aspirantūros studijų ėmėsi pedagoginio darbo – pradėjo dėstyti kalbos dalykus Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete (nuo 2016 m. Vilniaus universiteto Kauno fakultetas) ir dirbo ten iki pat 1975 m. (tais metais jam suteiktas docento vardas). Reikšmingas pokytis St. Keinio mokslo kelyje įvyko 1974 m., kai Jono Kruopo, kuris rūpinosi terminologijos darbu, pakviestas atėjo dirbti į tuometinį Lietuvių kalbos ir literatūros institutą (nuo 1990 m. – Lietuvių kalbos institutas). Čia jis rimtai ėmėsi terminologijos, terminografijos ir organizacinių darbų – apie 15 metų dirbo Terminologijos tarybos prie Mokslų akademijos Prezidiumo pirmininko pavaduotoju (iki Tarybos panaikinimo Nepriklausomybės pradžioje), taip pat vadovavo Instituto Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos skyriui (1987–1989), vėliau – Kalbos kultūros ir terminologijos skyriui (1989–1991). Neapleido ir pedagoginės veiklos – be minėto Vilniaus universiteto, su pertraukomis dirbo Šiaulių pedagoginiame institute (nuo 1997 m. – Šiaulių universitetas, nuo 2021 m. – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija), Vytauto Didžiojo universitete, Vilniaus pedagoginiame universitete (2011–2018 m.
This page is only available in Lithuanian. Pasirodė elektroninė Geolingvistikos centro vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Nijolės Tuomienės monografija Kalba ir tapatybė Pietryčių Lietuvos ir Baltarusijos paribiuose (XX a. II pusė – XXI a. pradžia). 1 dalis. Ši monografija – tai pirmoji pietrytinio Lietuvos paribio ir etninių Lietuvos plotų Baltarusijoje sociolingvistinio ir etnolingvistinio konteksto analizės, kelių kalbų paplitimo, kodų ir kalbų funkcijų kaitos tyrimo dalis, kuri papildys jau turimas žinias apie vieną įdomiausių ir sudėtingiausių regionų – pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių paribius su Baltarusija, taip pat – ir lietuvių kalbos likimą šiaurvakarinėje Baltarusijos dalyje – lietuviškose salose, kuriose iki XX a. vidurio dar skambėjo pietų aukštaičių šnektos. Monografija parengta remiantis lingvistiniais ir sociolingvistiniais Pietryčių Lietuvos paribių ir lietuviškų salų Baltarusijoje tyrimais. Darbe analizuojami duomenys, surinkti iš 17-os Lietuvių kalbos atlaso (LKA) punktų, esančių pietiniame ir pietrytiniame Lietuvos pakraščiuose, ir iš 4-ių LKA punktų, buvusių ar dar esančių lietuviškose salose Baltarusijoje. Tiriamosios medžiagos laikotarpis apima beveik septynis dešimtmečius – nuo XX a. antrosios pusės iki XXI a. antrojo dešimtmečio. Monografija suteiks naudingų duomenų pirmiausia dialektologams ir sociolingvistams, etnologams ir etnolingvistams, baltistams ir slavistams, istorikams ir kalbos istorijos specialistams. Dr. Nijolės Tuomienės monografija Kalba ir tapatybė Pietryčių Lietuvos ir Baltarusijos paribiuose (XX a. II pusė – XXI a. pradžia). 1 dalis
This page is only available in Lithuanian. Pasirodė elektroninė Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslininkių dr. Aurelijos Tamulionienės, Nidos Poderienės ir Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos ekspertės doc. dr. Sonatos Vaičiakauskienės mokslo studija Lietuvos mokyklų lenkų ir rusų kalba mokinių kalbos vartojimo polinkiai ir kalbinės nuostatos. Mokyklų lenkų ir rusų ugdomąja kalba mokiniams, kaip ir visiems Lietuvoje gimusiems ir augantiems vaikams, lietuvių kalba – tėvynės kalba. Lietuvių kalbos mokomasi nuo ikimokyklinio ugdymo iki baigiant mokyklą pagal vienodas visoms Lietuvos mokykloms lietuvių kalbos ir literatūros bendrąsias programas, lietuvių kalbos mokymosi pasiekimai įvertinami įgyjant pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą. Lietuvių kalbos vartojimą palaikanti kalbinė aplinka ir teigiamos nuostatos, veikiančios kalbinį elgesį, padeda sparčiau išmokti kalbą, kalbinė kompetencija įgyjama ir jos mokantis, ir vartojant visose komunikacinėse srityse bei kontekstuose. Studijoje parodomas mokyklose lenkų ir rusų kalba besimokančių vaikų kalbinis paveikslas, pradedant kalbos vartojimo polinkiais ir baigiant kalbinių nuostatų ir mokymosi ryšiu. Ši studija naudinga tyrėjams, mokytojams, tautinių mažumų mokyklose besimokančių vaikų tėvams, švietimo ir kalbos politikos formuotojams. Dr. Aurelijos Tamulionienės, Nidos Poderienės, doc. dr. Sonatos Vaičiakauskienės mokslo studija Lietuvos mokyklų lenkų ir rusų kalba mokinių kalbos vartojimo polinkiai ir kalbinės nuostatos