Sorry, this entry is only available in Lithuanian. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.Kviečiame skaityti pranešimus moksliniame seminare Terminologija: mokslo ir praktikos klausimai. Seminaras vyks 2020 m. spalio 16 d. Lietuvių kalbos institute. Pranešimų pavadinimus prašome siųsti iki rugpjūčio 31 d. el. paštu .
Sorry, this entry is only available in Lithuanian. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.Dabartinėje lietuvių kalboje jungties darytis / pasidaryti konstrukcijos neabejotinai turi savo vietą greta kitų aspektinių jungčių konstrukcijų, tokių kaip jungties konstrukcijos (JK) su veiksmažodžiais tapti ir virsti. Tačiau mūsų raštijos pradžioje jungties darytis / pasidaryti konstrukcijos žengė dar tik pirmuosius žingsnius. Pagrindinis šios mokslo studijos tikslas – atskleisti JK su šiuo veiksmažodžiu ištakas. Tam buvo pasitelkti Jono Bretkūno Biblijos (BB) vertimo, konkrečiai vienuolika Senojo Testamento knygų, prieinamų Lietuvių kalbos instituto Senųjų raštų duomenų bazėje, duomenys. Relevantiškais aspektais taip pat buvo pasižiūrėta ir į kitus svarbesnius Mažosios bei Didžiosios Lietuvos senųjų raštų šaltinius.  Yra pagrindo manyti, kad medialinės reikšmės JK su darytis / pasidaryti kilmės konstrukcijos buvo tirtoje medžiagoje gausiai reprezentuotos rezultatinės kulminatyvinės kauzacijos konstrukcijos (RKKK) su veiksmažodžiu (pa)daryti. Jų bendrą reikšmę galima apibrėžti taip: ‘kas nors ką nors (pa)daro kuo / kokį nors’; arba, pasitelkus semantinę dekompoziciją, dar bendriau – ‘kas nors (pa)veikia ką nors taip, kad šis tampa kuo / koks nors’. Dar bendriau tokias konstrukcijas galėtume apibūdinti kaip kauzuojamo pokyčio įvykio, kurio rezultatą fiksuoja veiksmažodžio (pa)daryti (daiktavardinis ar būdvardinis) komplementatyvas, konstrukcijas. Iš RKKK su (pa)daryti antikauzatyvinės derivacijos keliu (pasitelkus sangrąžos formantą) imtos darytis medialinės reikšmės konstrukcijos su veiksmažodžio formomis darytis / pasidaryti – jomis buvo perteikiamas savaiminio pokyčio įvykis. Dar tik sporadiškai BB vertime vartoti kalbami derivatai reikšmės atžvilgiu tebebuvo artimi tikrosios sangrąžos konstrukcijoms, kuriose subjektas
Sorry, this entry is only available in Lithuanian. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.Džiugiai pranešame, kad jau pasirodė 82-asis mokslo žurnalo „Acta Linguistica Lithuanica“, tyrinėjančio lietuvių ir baltų kalbotyrą, numeris! Leidinyje rasite Danguolės Mikulėnienės straipsnį apie naujas šiuolaikines lietuvių dialektologijos kryptis, Janinos Švambarytės-Valužienės tekstą apie Žagarės šnektos sintaksines ypatybes, Gedos Montvilaitės ir Annos Tollarovos keliamą klausimą apie rankraštinio „Lietuvių kalbos žodyno“ autorystę, Pietro U. Dinio įžvalgas apie katalonų kalbą ir jos paraleles su lietuvių kalba bei dar daug kitų tekstų. Leidinį galite įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygynėlyje.
Sorry, this entry is only available in Lithuanian. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.Nuo liepos 1 d. skelbiame priėmimo į doktorantūros studijas konkursą.  Platesnė informacija: http://lki.lt/doktoranturos-studijos/
Sorry, this entry is only available in Lithuanian. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.Esame labai laimingi galėdami su jumis pasidalyti žinia, kad kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimą įamžinanti premija skiriama Lietuvių kalbos instituto mokslininkei dr. (HP) Ritai Miliūnaitei! Premiją bendru sutarimu atkūrė Kazickų šeimos fondas ir Lietuvių kalbos draugija. Šis apdovanojimas skiriamas už reikšmingus mokslo ir mokslo populiarinamuosius bei mokomuosius darbus, atitinkančius pagrindines Petro Būtėno mokslinės ir pedagoginės veiklos sritis (akcentologiją, dialektologiją, norminamąją kalbotyrą, onomastiką, leksikologiją ir leksikografiją, tautosaką, kraštotyrą, mokyklinę lituanistiką), ir lituanistinės veiklos organizavimą. Lietuvių kalbos instituto vadovė dr. Albina Auksoriūtė džiaugiasi ir didžiuojasi, kad šiemet minėtos premijos laureate tapo mūsų Instituto mokslininkė habilituota daktarė Rita Miliūnaitė: „Mokslininkės atlikti bendrinės kalbos norminimo, dabartinės vartosenos, kalbos vartotojų kalbinių nuostatų tyrimai, informacijos apie dabartinę kalbos vartoseną ir kalbos norminamąjį darbą kaupimas bei kompiuterizavimas, mokomųjų kompiuterinių lietuvių kalbos žaidimų, Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno kūrimas labai svarbūs, reikšmingi ir šiandien aktualūs darbai. Neseniai interviu ji pati labai tiksliai pasakė, kad, „pastarąjį dešimtmetį nagrinėdama naująją lietuvių kalbos leksiką, dažnai jaučiuosi, tarsi laikyčiau pirštus ant lietuvių kalbos pulso“.“ Birželio 17 d., 18 val., Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje, pagerbiant Aleksandros Kazickienės atminimą, bus aukojamos šv. Mišios, o 19 val. vyks premijos įteikimo šventė.
Sorry, this entry is only available in Lithuanian. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.Europos nacionalinių kalbos institucijų federacija (angl. European Federation of National Institutions for Language, EFNIL) kviečia studentus dalyvauti geriausių Europoje magistro darbų konkurse kalbų vartojimo, kalbos politikos ir daugiakalbystės tematika.  PRIZAS. Kiekvienam iš trijų geriausių darbų autorių bus skirti tokie apdovanojimai: EFNIL magistro darbo premija (1 500 eurų). Kvietimas pristatyti savo darbą kasmetinėje tarptautinėje EFNIL konferencijoje (apmokant visas išlaidas). Galimybė publikuoti straipsnį, parengtą darbo pagrindu, kasmetinės EFNIL konferencijos knygoje. Galimybė publikuoti visą darbą EFNIL tinklalapyje www.efnil.org. APIE EFNIL. Europos nacionalinių kalbos institucijų federacija (EFNIL) yra nepriklausoma organizacija, vienijanti Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų šalių partnerių svarbiausių kalbos organizacijų ir kitų nacionalinių kalbos institucijų atstovus. Federacija siekia skatinti Europos kalbų įvairovę, ypač daug dėmesio skiriama nacionalinėms Europos Sąjungos kalboms. Lietuvių kalbos institutas taip pat yra EFNIL narys. Pagrindiniai EFNIL tikslai: skatinti Europos kalbinę įvairovę kaip priemonę saugoti ir gausinti Europos kultūros lobyną bei stiprinti bendros europinės tapatybės suvokimą; remti nacionalines Europos kalbas kaip tvirčiausią kalbinių galimybių atitinkamose valstybėse narėse garantą; remti Europos kalbų institucijas – kalbotyros kompetencijos centrus, teikiančius patarimus kalbos politikos klausimais atitinkamoms politinėms institucijoms; lengvinti informacijos mainus ir kalbos institucijų bendrų Europos kalbinių tyrimų projektų plėtrą ir propagavimą; kiekvienoje valstybėje narėje skatinti: nacionalinės kalbos ar kalbų mokymą visais švietimo lygmenimis ir taip padėti įgyti rašytinę bei šnekamąją kompetenciją, suteikiančią žmogui galimybę būti visaverčiu visuomenės nariu; užsienio kalbų mokymą
Sorry, this entry is only available in Lithuanian. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.Lietuvių kalbos instituto elektroninių publikacijų skyrius pasipildė nauju leidiniu. Tai – Zitos Nauckūnaitės metodinė priemonė „Argumentavimas: didaktiniai aspektai“. Diskusija, kaip geriau parengti žmones gyvenimui, toli gražu nėra nauja. Efektyvios pedagogikos paieškos siekia net antikinį pasaulį. Ypač kai kalba pakrypsta apie samprotavimą, kurio ašis – argumentavimas – yra vienas svarbiausių komunikacinės kompetencijos ir vadinamojo kritinio mąstymo gebėjimų. Tinkamai ir etiškai argumentuoti turi mokėti kiekvienas, nes, pasak Barselonos universiteto prof. Miquelio Martínezo, „argumentacinės kompetencijos trūkumas yra viena didžiausių mūsų visuomenės problemų; jis dažnai tampa netiesiogine prievartos priežastimi“. Negebėti argumentuoti yra ne šiaip sau trūkumas – tai žodžių ir sintaksinių konstrukcijų (logos), vertybinių nuostatų (ēthos), emocinės ir estetinės raiškos (pathos) stoka – savotiškas argumentacinis nebylumas, proto tyla… Todėl mokydami samprotauti prisiminkime, kad loginė, vertybinė ir kūrybinė mąstymo dimensijos koreliuoja su amžinomis TIESOS, GĖRIO ir GROŽIO kategorijomis, kad argumentuojant privalu saugotis manipuliavimo žmogaus sąmone. Ši metodinė priemonė, kurioje apibendrinta argumentacinio teksto planavimo, kūrimo, analizės ir vertinimo patirtis, yra skirta buvusiems studentams – lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams. Leidinį rasite: http://lki.lt/e-publikacijos/
Sorry, this entry is only available in Lithuanian. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.Informuojame, kad dėl koronaviruso plitimo grėsmės nusprendėme tarptautinę mokslinę konferenciją „Kalbų ir kultūrų sąveika Europoje: paribių zonos ir kontaktinės erdvės“ iš 2020 m. rugsėjo 9–11 d. nukelti į 2021 m. rugsėjo 8–10 d. Tolesnė informacija bus skelbiama www.lki.lt.