This page is only available in Lithuanian. Artėjant didžiosioms metų šventėms, Lietuvių kalbos institutas skelbia kalėdinį leidinių išpardavimą! Nuo gruodžio 1 d. iki pat sausio 6 d. (Trijų Karalių) galėsite įsigyti Instituto išleistų knygų su nuolaida nuo 30 iki 50 proc.! Pradžiuginkite save ir savo artimuosius išskirtiniais Lietuvių kalbos instituto leidiniais! Įvairius žodynus, monografijas, kalbos praktikos knygas, mokslo žurnalus, kompaktinius diskus ir daugybę kitų smalsumą žadinančių leidinių rasite mūsų knygynėlyje (Petro Vileišio g. 5, Vilnius). Knygynėlis dirba antradieniais−ketvirtadieniais 10−12 val. ir 14−17 val. Daugiau informacijos tel. (8 5) 234 6058 ir el. p. . Visas parduodamų leidinių sąrašas.
This page is only available in Lithuanian. Šių metų gruodžio 8 d. 17 val. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilnius) vyks Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Galinos Miškinienės sudaryto leidinio The Kitab of Ivan Lutskevich: a Monument of Lithuanian Tatar Culture pristatymas. Pristatymo renginyje dalyvaus autorė, knygos recenzentai prof. habil. dr. Czesławas Łapiczas, assoc. prof. dr. Hüseyinas Durgutas, Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Sergejus Temčinas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Grigorijus Potašenko. Renginio vedėjas − LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius doc. dr. Sigitas Narbutas. Daugiau informacijos apie renginį rasite čia.
This page is only available in Lithuanian. Šių metų lapkričio 25 d. Raudondvario pilyje vyko Vilniaus universiteto Kauno fakulteto kartu su Kauno rajono savivaldybe organizuota mokslinė konferencija „Lituanistika ir jos kontekstai“, skirta ilgamečiam Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Lietuvių kalbos katedros vedėjui doc. dr. Albertui Ružei (1936‒2021) atminti. Konferencijoje pranešimus skaitė Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Daiva Aliūkaitė, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Violeta Meiliūnaitė, jaunesnysis mokslo darbuotojas Žydrūnas Šidlauskas, Raštijos paveldo tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jurgita Venckienė, Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Alma Ragauskaitė. Daugiau apie konferenciją skaitykite čia.
This page is only available in Lithuanian. Kviečiame skaityti Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Daivos Murmulaitytės interviu, kuriame ji kalba apie leksinę maišybą, maišinių įtaką valstybinei kalbai, anglų kalbos poveikį naujažodžių kūrimui. Mokslininkę kalbino Karolina Baltmiškė. Visą pokalbį skaitykite portale „Mano kraštas“.
This page is only available in Lithuanian. Šių metų lapkričio 17 d. vyko Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto organizuotas nuotolinis lietuvių kalbos įgūdžių tobulinimo seminaras. Jame pranešimą „Lietuvių kalbos naujažodžiai: samprata, radimosi priežastys ir darybos tendencijos“ skaitė Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Agnė Aleksaitė. Seminare dalyvavo ir Terminologijos centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ramunė Vaskelaitė, skaičiusi pranešimą „Tikrinių pavadinimų rašymas: polinkiai ir pokyčiai“. Daugiau apie seminarą skaitykite čia.
This page is only available in Lithuanian. Šių metų lapkričio 18 d. Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Agnė Aleksaitė ir žurnalo Gimtoji kalba vyriausioji redaktorė Rita Urnėžiūtė dalyvavo LNK rodomoje pokalbių laidoje „Labas vakaras, Lietuva“. Interviu buvo kalbėta apie šių Metų žodžio ir posakio rinkimus, Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne atsiradusius naujažodžius, susijusius su karo Ukrainoje aktualijomis. Interviu su dr. Agne Aleksaite ir žurnalo Gimtoji kalba vyriausiąja redaktore Rita Urnėžiūte (2062 laida, nuo 1 val. 7 min. 15 sek.).
This page is only available in Lithuanian. Šių metų gruodžio 2 d. nuo 9.30 val. nuotoliniu būdu vyks mokslinis seminaras „Terminologija: mokslo ir praktikos klausimai“. Seminaro programa. Kviečiame iki lapkričio 30 d. registruotis adresu https://forms.gle/pjrLwzbrG2jDCbXF6.Vietų skaičius ribotas. Registruodamiesi nurodykite tikslų el. pašto adresą. Visiems užsiregistravusiems gruodžio 1 d. nurodytu el. pašto adresu bus atsiųsta prisijungimo nuoroda.
This page is only available in Lithuanian. Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. habil. dr. Ilja Lemeškinas Lietuvos ambasadoje Prahoje dalyvavo susitikime su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda. Daugiau informacijos rasite čia.
This page is only available in Lithuanian. Atlikus Petro Būtėno ištirtų rytų aukštaičių panevėžiškių ploto okuojančiųjų šnektų ribų rekonstrukciją, pabrėžtina, kad jo analizuoto kalbos reiškinio aprašas yra nepaprastai išsamus, o pateikti duomenys – ganėtinai tikslūs, tinkami šnektų ribų rekonstrukcijai GIS priemonėmis atlikti. Šiuolaikiniais metodais rekonstravus okuojančiųjų šnektų ribas, jas sugretinus su papildomais istoriniais kartografiniais šaltiniais ir pasirėmus naujesniais tyrimais, pagrįsta P. Būtėno straipsnyje deklaruota ribų kilmės teorija: vakarinė okuojančiųjų šnektų riba sutapusi su XVI–XVIII a. Žemaitijos seniūnijos administracine siena, rytinė – su žiemgalių ir sėlių genčių siena. Esama sutapimo tarp vakarinės okuojančiųjų šnektų ribos ir Žemaitijos kunigaikštystės – Upytės apskrities, vėliau ir su Šiaulių–Panevėžio (Upytės) apskričių bei tarpukario Lietuvos valsčių administracinėmis ribomis, taigi ta riba egzistavo nepakitusi daugiau nei 400 metų. Aktualūs išlieka P. Būtėnui kilę klausimai, taip pat, atlikus rekonstrukciją, atsiranda ir naujų. Pirma, ar okuojančiųjų pašnekčių šiaurės–pietų krypties kalbiniam vienalytiškumui turėjo įtakos istoriniuose šaltiniuose minimos XIII a. pabaigos žiemgalių migracijos pietryčių kryptimi? Antra, ar pirmosios ir antrosios šnektos arealų tarminei skirčiai galėjo turėti įtakos dalies okuojančiųjų pašnekčių arealo priklausymas dar 1417 m. įkurtai Žemaičių vyskupijai? Trečia, koks pietinės okuojančiųjų pašnekčių ribos ties Šiaulėnais–Baisogala–Krekenava–Ramygala–Vadokliais santykis su piečiau Upytės pavieto buvusiu Liaudos (lenk. Lauda) etnografiniu-istoriniu laisvųjų bajorų, kurie jau XVIII a. buvo sulenkėję, regionu? Atsakyti į šiuos klausimus bus galima atlikus išsamesnius archyvinės, ypač kartografinės, medžiagos tyrimus ir detalesnę įvairių mokslo krypčių rezultatų analizę. Dr. Agnės Čepaitienės ir jaunesniojo mokslo darbuotojo dr. Aido Gudaičio straipsnis „Petro Būtėno aprašytų XX a. pradžios okuojančių šnektų ribų rekonstrukcija“.