Naujam valstybės šimtmečiui – šiuolaikiško kalbos teisinio reguliavimo iniciatyvos

Ramūnas Terleckas, Jolanta Zabarskaitė, Vilija Dailidienė, Andrius Kubilius

Lietuvių kalbos institutas ketina skirti daugiau dėmesio kalbos teisinio reguliavimo tobulinimo iniciatyvoms. Taip institutas siekia atsižvelgti į problemas, su kuriomis vartodama kalbą susiduria šiuolaikinė Lietuvos visuomenė.

2018 m. kovo 8 d. Lietuvių kalbos dienų proga Signatarų namuose surengtoje konferencijoje Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė pažymėjo, kad šiandien, deja, kalbame apie dalykus, kurie mus viešojoje erdvėje labiau skiria, nei jungia. Anot profesorės, kritinis diskursas atsiranda natūraliai su visais kūrimo procesais. Nesutarimai dėl kalbos kilo dar prieš maždaug 100 metų, kai buvo patvirtinta lietuvių kalba, kuriama lietuvių kalbos aplinka, įlietuvinta valstybė. Profesorė mano, kad problema yra silpno tautos santykio su kalba pajauta, t. y. nuolat viešojoje erdvėje iškylantys svarstymai apie mūsų lietuviškumą.

Panašiai svarstė ir mokytoja ekspertė, rašytoja Vilija Dailidienė. Jos nuomone, problema – savo paties santykis su kalba. Seimo narys Andrius Kubilius teigė, kad kalba yra lyg bendruomenės protas, kurį norint išsaugoti, reikia keisti. Politiko nuomone, svarbiausias kalbos politikos uždavinys – užtikrinti, kad kaita būtų racionali.

Menotyrininkas Ernestas Parulskis teigė, kad lietuvių kalbos kirčiavimo taisyklės šiandien sukelia nesklandumų ne tik žiniasklaidoje ir viešumoje, bet taip pat gali turėti skaudžios įtakos kiekvieno kalbos vartotojo savivertei.

UAB „Lexnet“ generalinis direktorius Tauras Pėstininkas priminė įmonių pavadinimų temą, kuri vis dar yra aktuali. Akcentuota, kad vertėtų atsižvelgti į konkretaus verslo paskirtį, nes įmonių pavadinimų taisyklės riboja Lietuvos verslo plėtrą tarptautinėje rinkoje bei mūsų valstybės įsitvirtinimą pasaulyje. Lietuvos komunikacijos paslaugų agentūros „Fabula Hill + Knowlton Strategies“ kūrybos vadovas Aidas Puklevičius svarstė, kiek kalbą reikėtų norminti įstatymais, o kiek palikti savęs norminimuisi?

Diskusijos dalyviai sutiko, kad šiandien žinoma nemažai atvejų, kai žmonės patys atsirenka, ką vartoti, ko ne, vieni žodžiai laikui bėgant natūraliai prigyja, o kiti taip ir lieka nesuprasti ir kursto suirzimą ir pyktį visuomenėje. Visa tai skatina ieškoti išeičių, kad kalbos teisinis reguliavimas sulauktų politinės bendruomenės palaikymo, o ne pasipriešinimo.

Konferencijos diskusijas moderavo apžvalgininkas Bernardas Gailius ir „Lietuvos žinių“ vyriausiasis redaktorius Ramūnas Terleckas.

Bernardas Gailius, Ernestas Parulskis

Bernardas Gailius, Ernestas Parulskis, Aidas Puklevičius, Tauras Pėstininkas

Diskusijos svečiai