(Lietuvių) Nauji metodai naujiems tarmių tyrimams

Sorry, this entry is only available in Lithuanian. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.

Nuo antrojo XXI amžiaus dešimtmečio Lietuvių kalbos institute plėtojama daugiafunkcė, arba multimodalioji, dialektologija. Ši Europoje plintanti tarmėtyros kryptis tiria ne tik tradicines tarmes, kaip vietinius kalbos variantus, bet ir sociokultūrinę aplinką, kurioje tie variantai egzistuoja. Taigi dialektologai tiria sociokultūrinius tinklus (kur ir kokiais reikalais važiuoja vietiniai gyventojai), kalbinį kraštovaizdį (vietinę reklamą, gatvių ir vietinių įmonių pavadinimus, prekių ir paslaugų ženklus, skelbimus ir pan.), vietinių įvairaus amžiaus žmonių požiūrį į vietinę šnektą (ar šnektas) ir kt. Dialektologų sukurtas modelis padeda labiau įsigilinti į kalbos kaitą ir numatyti kalbinio varianto ateitį.

Naujiems tyrimams Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centre taikomi ir nauji metodai. Vienas iš jų – dialektometrijos metodas, perimtas iš Nyderlandų mokslininkų – Groningeno atstovų – darbų. Daugiau apie šį metodą bus galima sužinoti iš rengiamos spaudai ir numatomos šįmet išleisti kolektyvinės studijos Dialektometrinis lietuvių tradicinių tarmių klasifikacijos pjūvis: žvalgomasis tyrimas. Joje pirmą kartą kiekybiniais metodais patikrintos kokybinės tradicinių lietuvių tarmių klasifikacijos: Antano Baranausko XIX a. antrosios pusės Kauno gubernijos ploto tarmių skirstymas, Antano Salio 1933 m. klasifikacija ir dabartinė Alekso Girdenio ir Zigmo Zinkevičiaus sukurta tradicinių lietuvių tarmių klasifikacija.

Tai atlikta išnagrinėjus žodžių tarimo variantus visame tarminiame lietuvių kalbos plote – iš viso 24 Lietuvių kalbos atlaso (LKA 1977, 1982, 1991) gyvenamosiose vietovėse (vadinamuosiuose LKA punktuose) ir vietovėje, kurioje, kaip manoma, vartojamas bendrinei kalbai artimiausias variantas. Nagrinėjamų tarmių variantų ir bendrinės kalbos pavyzdžiai užrašyti tarptautinės fonetinės abėcėlės (angl. International Phonetic Alphabet) simboliais. Tarminė medžiaga apdorota dialektometrijos metodų pagrindu sukurta kompiuterine programa Gabmap. Rezultatai vizualizuoti žemėlapiuose su tiksliomis gyvenamųjų vietovių geografinėmis koordinatėmis, bet tiriamųjų vietovių ribos kompiuterine programa Gabmap apibrėžtos ne pagal jų teritorinį plotą – jos automatiškai sugeneruojamos remiantis Delaune trianguliacija.

Kiekybiniai tarmių panašumai ir skirtumai išryškinti įvairiais kompiuterinės programos Gabmap įrankiais. Pavyzdžiui, įvertinti visų tiriamųjų gyvenamųjų vietovių fonologiniai panašumai ir skirtumai (žr. pav., kuriame tamsesnė spalva rodo didesnį panašumą).

Fonologiniai gyvenamųjų vietovių panašumai ir skirtumai

Klasterine analize patvirtinti kokybinėse tarmių klasifikacijose nustatyti aukštaičių ir žemaičių tarminiai skirtumai – aiškiai atsiskiria visi žemaičiai, t. y. šiaurės žemaičiai kretingiškiai (SZK), šiaurės žemaičiai telšiškiai (SZT), pietų žemaičiai varniškiai (PZV), pietų žemaičiai raseiniškiai (PZR), nuo visų aukštaičių, t. y. vakarų aukštaičių šiauliškių (VAS) ir kauniškių (VAK), rytų aukštaičių panevėžiškių (RAP), anykštėnų (RAA), širvintiškių (RAS), uteniškių (RAU), kupiškėnų (RAK) ir vilniškių (RAV) bei pietų aukštaičių (PA) ir bendrinės kalbos zonos (BK). Taip pat kiekybiškai išgrynintas aukštaičių tarminis nevienalytiškumas bei pavienių zonų tarminis išskirtinumas.

Tiriamųjų LKA punktų grupavimasis į dešimt panašių objektų grupių pagal tarminių požymių panašumą

 

Dešimties panašių objektų grupių jungimo dendrograma

Šia dendrograma parodoma, kokia seka tiriamosios gyvenamosios vietovės buvo sujungtos į dešimt panašių objektų grupių. Jos yra išskirtos tokiomis pačiomis spalvomis, kaip ir klasterių žemėlapyje. Kuo anksčiau jungiami LKA punktai, tuo jie tarminiu požiūriu yra panašesni.

Geolingvistikos centro informacija