Institute vyko seminaras „Leksikografų dirbtuvės 3: Idealus žodynas, žodynininkas ir skaitytojas“

2019 m. birželio 28 d. Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro žodynininkai sukvietė į tradicinį mokslinį seminarą „Leksikografų dirbtuvės 3: Idealus žodynas, žodynininkas ir skaitytojas“ (D. Crystal). Daiva Murmulaitytė, pradėdama jau tradicines Leksikografų dirbtuves, pasidžiaugė įvairia pranešimų tematika, papasakojo, kaip atsirado šių metų seminaro pavadinimas ir ką simbolizuoja skelbimą iliustruojanti „žodyno kortelė“.

Danutė Liutkevičienė (LKI, BKTC), „Žodžiai seni – reikšmės naujos?“

Pranešimo autorė pasakojo, kaip į „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“ (BŽ) įtraukiamos naujos reikšmės, lygino tų pačių žodžių pateikimą šiame ir „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (DŽ). Pavyzdžiui, žodžiai agresyvus, galingas, čeksėti DŽ turi po vieną reikšmę, gilus – tris. BŽ agresyvus turi jau aštuonias reikšmes, galingas – septynias, čeksėti – septynias, o gilus – net dvylika reikšmių.

Vilija Sakalauskienė (LKI, BKTC), „Sinoniminio reikšmių pateikimo problemos aiškinamuosiuose lietuvių kalbos žodynuose“

Žodynų rengėjams iškyla sinonimų sampratos, jų atrankos, atpažinimo, apibūdinimo, klasifikavimo, grupių sudarymo, tų grupių narių tarpusavio santykių problemų. Mokslininkė aptarė sinonimiško reikšmių apibrėžimo ir sinonimų kaip pagalbinės definicijos kūrimo priemonės trūkumus, pateikė pavyzdžių iš įvairių „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidimų, „Lietuvių kalbos žodyno“ ir rengiamo „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“. Leksikografai, sudarydami sinonimų grupes ar poras, turi atsižvelgti į visus žodžių reikšmių sudėtinius komponentus.

Daiva Murmulaitytė (LKI, BKTC), Naujažodžių apibrėžtys „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne“

Pranešėja nagrinėjo naujažodžių apibrėžtis „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne“. Atsižvelgdama į šio šaltinio specifiką ir skirtumus nuo aiškinamųjų žodynų (leksikos naujumas, vartosenos nepakankamumas, okazinių darinių fiksavimas, maksimali iliustracinių duomenų apimtis, sistemiškumo galimybės ir kt.), ji išskyrė keliolika aspektų, kuriais tos apibrėžtys vienais ar kitais atvejais galėtų būti koreguojamos. Kartu buvo pabrėžta, kad tai nėra Duomenyno kritika ir pasidžiaugta šiuo nuolat pildomu naujažodžių šaltiniu.

Vilma Zubaitienė (VU), „Reikšmių aiškinimo būdai XIX a. lenkų–lietuvių kalbų žodynuose“

Pranešimo autorė bene vienintelė Lietuvoje nuosekliai tebenagrinėja senuosius leksikografinius šaltinius. Seminare ji kalbėjo apie S. Daukanto, D. Poškos ir L. Ivinskio, taip pat K. Sirvydo žodynus, lygino juos reikšmių pateikimo aspektu. Buvo pateikta nemažai įdomių iliustracinių pavyzdžių.

Aurelija Gritėnienė (LKI, BKTC), „(Ne)paslėpta sovietinė ideologija ir pokario dramos „Lietuvių kalbos žodyno“ iliustraciniuose sakiniuose“

Mokslininkė analizavo, koks pokario Lietuvos partizano vaizdinys susidėlioja skaitant akademinio žodyno leksikografinius straipsnius ir jo kartotekose rastus iliustracinius pavyzdžius su leksema partizanas ir jos sinonimais. Pastebėta, kad šių žodžių vartosenai bei iliustracinių sakinių semantikai didelę įtaką turėjo leksinės medžiagos užrašymo ir žodyno teksto kūrimo bei redagavimo metu buvusi politinė santvarka ir vyravusi ideologija: sovietinės okupacijos metais užrašytose kortelėse ir žodyno leksikografiniuose straipsniuose jaučiama medžiagos pateikėjų ir žodyno rašytojų bei redaktorių (savi)cenzūra. Žodyno Papildymų kartotekoje po nepriklausomybės atkūrimo užrašytuose sakiniuose pastebimas laisvėjantis informantų mąstymas ir besikeičiančios vertybinės nuostatos.

Jolita Urbanavičienė (LKI, BKTC), „Elektroninės „LKŽ Tarmių kartotekos“ ištekliai leksikografams ir dialektologams: modernizavimo iššūkiai“

Pranešimo autorė apžvelgė „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekų kaupimo darbus per 2011–2018 m. laikotarpį, pristatė dabar vykdomo projekto „Vakarų ir pietų aukštaičiai: tarmių ir kitų kalbų sąveikos tyrimai“ tikslus bei laukiamus rezultatus. Daugiausia dėmesio pranešime buvo skirta elektroninei „Lietuvių kalbos žodyno“ Tarmių kartotekai, apžvelgtos jos perspektyvos ir problemos, susijusios su vykdoma kartotekos modernizacija kuriant naują informacinę sistemą „E. kalba“.

Vilija Ragaišienė (LKI, GC), „Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo variantai tarminiuose žodynuose“

Mokslininkė, remdamasi aukštaičių patarmių žodynais, nagrinėjo linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo variantų nustatymo ir pateikimo žodynuose problemas. Daugiausia dėmesio skirta žodžio kirčiuotės, pagrindinio ir gretiminio kirčiavimo varianto nustatymo, paskirų formų kirčiavimo variantų pateikimo žodyne dažniausiems atvejams aptarti.

Dalia Sviderskienė (LKI, BKVTC), „Trejeto (iš)kodavimo klausimu“

Pranešėja svarstė apie tolimesnių „Lietuvos vietovardžių žodyno“ kūrimo darbų organizavimą ir bendrojo vardiklio paieškas. Šis, kaip numatoma, leis nekeičiant žodyno pobūdžio išryškinti kultūrinę vietos vardo „įkrovą“. Bandoma numatyti seką veiksmų, padėsiančių sumažinti atstumus tarp vietos vardo ir žodyno autoriaus, tarp pastarojo ir skaitytojo (identifikacijos problemų sprendimas, vv. motyvacijos nustatymas, viso toponiminio, kultūrinio konteksto paisymas ir kt.).

Vidas Dusevičius, „Apie mokyklinį mokyklinių žodžių žodyną“

Pranešimo autorius aptarė „Mokyklinį mokyklinių žodžių žodyno“, 2012 m. nacionaliniame konkurse ,,Mano žodynas“ įvertinto už originalumą, sandarą, šaltinius, atsiradimo aplinkybes, pateikė įdomių jo straipsnių pavyzdžių. Kalbėta ir apie galimybes jį papildyti ar perrašyti.