Ką lietuvių kalbos naujažodžiai pasako apie šių dienų aktualijas: nuo blatavakserio iki kovidnešio

Karantino ribojimai ir nuotolinis darbas iš pagrindų pakeitė mūsų kasdienybę ir tai akivaizdžiai atsispindi kalboje, kuri nuolat pasipildo naujais, anksčiau nevartotais žodžiais. „Naujažodžiai puikiai parodo, kaip lietuvių kalba geba prisitaikyti prie šiuolaikinio žmogaus poreikių“, – teigia Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro jaunesnioji mokslo darbuotoja Agnė Aleksaitė, kurios mokslinių tyrinėjimų dėmesio centre – lietuvių kalbos naujažodžiai.

Gyva kalba – kintanti kalba

Anot pašnekovės, tai, kad gyvos kalbos nuolat kinta, yra normalu: „Bėgant laikui, pasaulyje ir Lietuvoje randasi naujų daiktų, reiškinių ir pan. Jiems pavadinti reikia naujų žodžių, todėl į „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną“ nuolat plūsta naujieji skoliniai (adžika, barberis, -ė, dula, klafutis, mobingas, nanorobotas, paneuropietis, -ė, raftingas ir kt.), kuriami savakilmiai naujadarai (atmintukas, banglentininkas, -ė, dažasvydis, karstyklė, maskuoklis, programišius, -ė, riedis, žingsniuoklis ir kt.).“

Gana dažnai žmonių sukurtus naujadarus randame socialiniuose tinkluose. Bendrinės kalbos tyrimų centro tyrėja čia įžvelgia dvi puses: „Mano nuomone, socialinių tinklų įtaka kalbai, visuomenei gali būti dvejopa, kaip ir kokybiškai ar prastai išverstos grožinės literatūros ir pan., – viskas priklauso nuo turinio. Socialiniuose tinkluose galima rasti ir aukštos kokybės tekstų, ir šveplos rašliavos.“

Naujažodžius siūlyti gali kiekvienas

Nuo 2011 m. Lietuvių kalbos institute kuriamas ir nuolat pildomas „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas“ (prieiga internete: čia). Šio duomenyno sumanytoja ir sudarytoja – Lietuvių kalbos instituto mokslininkė dr. (HP) Rita Miliūnaitė.

Naujažodžių duomenynas / Lietuvių kalbos instituto nuotr.

Pasirinkę meniu punktą „Jūsų siūlymai“ ir jo papunktį „Rašykite“, galite atsiųsti šio duomenyno rengėjams jūsų siūlomą naujažodį. Svarbu nurodyti ne tik patį žodį, bet ir minimalų kontekstą bei šaltinį (draugų pokalbį, interneto svetainę, knygą ar pan.), kuriame tas žodis buvo pavartotas.

Anot A. Aleksaitės, „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas“ paneigia gajų stereotipą, kad naujadarus kuria kalbininkai.

„Naujažodžius gali teikti visi norintys! Šio duomenyno rengėjai labai laukia visuomenės siūlymų“, – teigia pašnekovė ir kviečia drąsiai įsitraukti į šio duomenyno pildymą.

Lietuvių kalbos vartotojų pasiūlytų naujažodžių sąrašą galite pamatyti, atsidarę meniu punkto „Jūsų siūlymai“ papunktį „Jūsų atsiųsti naujažodžiai“.

Vis dėlto kalbininkė pabrėžia, kad į žodynus yra įtraukiami tik plačiai paplitę ir kalboje prigiję žodžiai, tad naujažodžiai dažniausiai turi nueiti ilgą kelią, kad taptų mūsų bendrinės kalbos dalimi.

Naujažodžių prigijimą kalboje lemia tam tikri veiksniai

Laikinai, t. y. tik tam tikrame kontekste, vartojami autoriniai, situaciniai naujadarai yra vadinami okaziniais dariniais. Daugumą jų galima laikyti tam tikro laikotarpio aktualijų ženklais, kurie ilgainiui pasitraukia iš aktyviosios vartosenos. Jie kuriami ne iš būtino reikalo pavadinti naują realiją, o dėl stilistinių priežasčių.

„2020 m. pavasarį Lietuvą pasiekė koronaviruso pandemija, kuri parodė, kad lietuviai net ir didelės grėsmės akivaizdoje noriai įsitraukia į kalbinius žaidimus ir geba prikurti pačių įvairiausių situacinių, kitaip tariant, laikinų naujadarų: blatavakseris, -ė „kas pasiskiepijo nuo koronaviruso be eilės, pagal pažintis – „blatą“, koronagiltinė „mirtis nuo koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltos ligos COVID-2019“, koronorama „naujienų laidos pavadinimas konoraviruso pandemijos metu“ (plg. Panorama), kovidnešys, -ė „koronaviruso COVID-19 ligos (kovido) platintojas, nepaisantis karantino reikalavimų“ (plg. knygnešys, -ė), vakcinoljė „kas parenka skiepus nuo koronaviruso pagal žmogaus pageidaujamus potyrius“ (plg. someljė) ir kt.“, – teigia A. Aleksaitė.

Yra priežasčių, kodėl vienas ar kitas naujas žodis mūsų kalboje negali prigyti. A. Aleksaitės teigimu, veikiausiai įsitvirtinti lietuvių kalboje negalėtų naujažodis, kuris a) skamba juokingai, neįprastai, b) yra nepatogus tarti, c) turi konkuruoti su vartosenoje jau įsigalėjusiu skoliniu.

Naujus žodžius drąsiai kuria ir žymūs žmonės

„Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno“ detaliosios paieškos skiltyje „Naujažodį pavartojo“ pagal asmens vardą ir pavardę galima pamatyti, kokius naujažodžius yra pavartojęs vienas ar kitas viešas asmuo.

Andrius Tapinas, / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Pavyzdžiui, pasirinkus žurnalistą Andrių Tapiną, sistema pateikia 62 naujažodžių įrašus, tarp kurių yra paminėti tokie naujadarai: niekinamasis daiktavardis išsigimenceris, -ė „išsigimęs (visuomenei kenkiantis) influenceris (įtakdarys)“, nurnurnur „ištiktukas neaiškiam niurnesiui reikšti“, juokaujamasis daiktavardis prestižomatis „prietaisas mokytojo profesijos prestižui matuoti“ ir relaksencija „jo ekscelencijos Prezidento atsipalaidavimas, neveiklumas per koronaviruso pandemiją“ ir kt. (daugiausia jų paminėta, žinoma, intelektualios satyros laidoje „Laikykitės ten“).

Anot A. Aleksaitės, tokie naujadarai kuriami stilistiniais sumetimais, siekiant patraukti visuomenės dėmesį, norint išreikšti emocinį vertinimą ir pan.

 

Straipsnio autorė – Kristina Kurilaitė. Tekstas publikuotas naujienų portale lrt.lt 2021 m. birželio 23 d.