Įvairiaspalvė ir plati kalbininko Jono Klimavičiaus mokslinė veikla

 

Esu kitoks, ar nuodėmė tai būtų?

Kitoks kiekvienas – šitaip Dievo duota

Dvasia bendra, bet vis kitaip koduota

Dvasia laisva – be jos žmogaus nebūtų

 

Esu kitoks, 2001-11-08

Iš rinkinio Žvaigždės kritimas

Prieš aštuoniasdešimt metų, 1938 m. lapkričio 26 d., Suvalkijoje gimė Jonas Klimavičius, vienas iš tų kalbininkų, kurį pažįsta ir vertina ne tik kolegos kalbininkai, redaktoriai, stilistai, bet ir plačioji visuomenė. Prieš kelis mėnesius minėtas gražus jo jubiliejus – puiki proga aptarti be galo darbštaus ir uolaus kalbininko mokslinę veiklą.

J. Klimavičius 1961 m. pradėjo dirbti Lietuvių kalbos (tada – Lietuvių kalbos ir literatūros) institute. Septynerius metus, nuo 1963 iki 1970 m. pabaigos, Jono Kruopo pastūmėtas kartu su kitais žodynininkais rašė akademinio didžiojo Lietuvių kalbos žodyno tekstą. Šis darbas neapleido kalbininko ir vėliau: J. Klimavičius yra VIII (1970), IX (1973), X (1976), XIV (1986), XV (1991) tomų bendraautoris, parengė daugiau nei keturis šimtus II tomo 2-ojo leidimo (1969) puslapių. J. Klimavičiui teko drauge su kitais prisidėti ir prie kai kurių Dabartinės lietuvių kalbos žodyno leidimų – yra 3-iojo (1993) ir 4-ojo (2000), taip pat 2002 m. išėjusio elektroninio leidimo redaktorių kolegijos narys.

Nuo 1971 m. kalbininkas pradėjo dirbti Terminologijos grupėje. Taip prasidėjo mokslinis praktinis terminologijos darbas: iš pradžių Lietuvių kalbos instituto Terminologijos skyriuje, vėliau – Terminologijos centre, taip pat – 1994–2002 m. Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje, paskui – jos Terminologijos pakomisėje (iki 2012 m.). Terminologo darbas, kaip ir leksikologo, – sunkus ir alinantis. Temų ir problemų – daug. Suskaičiuoti parašytų straipsnių, straipsnelių, terminų žodynų, žodynėlių, ekspertizių, recenzijų, suteiktų konsultacijų turbūt net neįmanoma (dar 2008 m. išleistoje Bibliografijos rodyklėje randame daugiau nei tūkstantį įvairių pozicijų!).

Įvairi mokslinė veikla – tik viena kalbininko J. Klimavičiaus asmenybės pusė. Kita – poetinė kūryba. Ji mažiau žinoma, nes skelbiama Klemenso Gerulio slapyvardžiu. Eilėraščius pradėjo rašyti tik sulaukęs Atgimimo, o 2008 m. išėjo intelektualios poezijos rinkinys Žvaigždės kritimas. Tuo pačiu slapyvardžiu pasirašyta 20 dalių giesmė Tūkstantmetė Lietuva (2011), Trys kryžkelės: tautos rūpintojėlio Jono Aisčio (2012), eilėraščių knygelė Arti gimti ir amžini (2016) ir sonetų, giesmių, sakmių, parafrazių bei eilėraščių rinktinė Gyvoji amžių Lietuva (2018).

Daugiau apie dr. J. Klimavičiaus darbus skaitykite Aušros Rimkutės-Ganusauskienės parengtame straipsnyje Leksikologiškiausiam terminologui Jonui Klimavičiui – 80 (Terminologija 25, 2018, 245–250): http://lki.lt/terminologija-25/.

Dalijamės popietės, surengtos Jubiliatui pasveikinti, akimirkomis.