26-oji Jono Jablonskio konferencija „Kalbinė įvairovė šiuolaikiniame pasaulyje: kalbos galia ir prestižas“

2019 m. spalio 3–4 dienomis Lietuvių kalbos institute vyko tarptautinė 26-oji Jono Jablonskio konferencija „Kalbinė įvairovė šiuolaikiniame pasaulyje: kalbos galia ir prestižas“. Į renginį atvyko per 60 mokslininkų iš 15 pasaulio šalių skaityti ir pasiklausyti pranešimų bei dalyvauti diskusijose.

Mokslinė konferencija pavadinta lietuvių kalbininko Jono Jablonskio vardu ne be priežasties. Jonas Jablonskis (1860–1930) atliko itin reikšmingų darbų: normino literatūrinę lietuvių kalbą, nustatė rašybos taisykles, iš gyvosios lietuvių kalbos teikė kalbos normas, kūrė iki šiol vis dar tebevartojamą naująją leksiką. Dėl tokio plataus mokslinio požiūrio konferencija ir buvo pavadinta kalbininko vardu – joje aptariama didelė gausa kalbos mokslo ir švietimo aktualijų. Pirmą kartą mokslinė Jono Jablonskio vardu pavadinta konferencija surengta 1993 m., nuo tada tapo tradicinė, vėliau – tarptautinė, rengiama Lietuvių kalbos instituto kartu su Vilniaus universitetu.

26-ąjį susitikimą sveikinimo žodžiu pradėjusi Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė pastebėjo, kad tokio gausaus užsienio svečių skaičiaus konferencijos istorijoje dar nėra buvę. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė džiaugėsi bendra, tradicine tapusia konferencija. Kadangi Vilniaus universitetas šiais metais švenčia 440 metų jubiliejų, ši mokslinė konferencija yra kaip dovana tokio gražaus jubiliejaus proga. Jos manymu, konferencija džiugiai nustebintų patį Joną Jablonskį tokia svečių gausa ir mokslinių tyrimų temų įvairove.

Abi konferencijos dienos buvo pradėtos plenariniais posėdžiais, kuriuose pranešimus skaitė ir savo įžvalgomis dalijosi dr. Sabine Kirchmeier (iki 2019 m. Danų kalbos valdybos direktorė, nuo 2009 m. Europos nacionalinių kalbos institucijų federacijos (EFNIL) viceprezidentė), prof. dr. Fransas Hinskensas (Meertenso institutas ir Radboudo universitetas), prof. dr. Ari Pállas Kristinssonas (Islandijos studijų Árni Magnússono institutas), prof. dr. Birutė Klaas-Lang (Tartu universitetas, Estija), dr. (HP) Rita Miliūnaitė (Lietuvių kalbos institutas) ir prof. dr. Irena Smetonienė (Vilniaus universitetas).

Sabine Kirchmeier atkreipė dėmesį, kad daugelyje Europos šalių kalba reglamentuojama konstituciniu lygmeniu, kalbos įstatymu ir (arba) kitais įstatymais. Tai priklauso nuo istoriškai susiklosčiusių aplinkybių ir tradicijos. Fransas Hinskensas apžvelgė bendrinės olandų kalbos praeitį ir dabartį, atkreipdamas dėmesį į sparčiai besikeičiančias kalbos normas ir į tai, kaip kalba yra reguliuojama įstatymais. Ari Pállas Kristinssonas pristatė dabartinės islandų kalbos situaciją ir kalbos politiką, aptarė kalbos prestižo klausimą. Rita Miliūnaitė kalbėjo apie bendrinę lietuvių kalbą Europos bendrinių kalbų postandartizacijos kontekste. Birutė Klaas-Lang aptarė estų kalbos politikos ir tvarumo klausimus aukštojo mokslo srityje. Irena Smetonienė analizavo, ką reiškia lietuviui konceptas „kalba“. 

Kiti pranešėjai taip pat kalbėjo apie Europos kalbų politiką, kalbinę įvairovę ir nuostatas kalbose bei tarmėse, kultūros ir meno poveikį kalboms, kalbos vartosenos ypatumus ir norminimą, kalbos galią ir prestižą, kalbų technologijų tendencijas ir kitus dalykus. Kelti diskusiniai klausimai apie preskriptyvizmą ir moksliškumą lingvistikoje. 

Mokytojų dienos proga ypatingas dėmesys skirtas ir mokyklinės lituanistikos klausimams: diskutuota dėl lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino kaitos būtinumo, pristatyti naujausių tyrimų rezultatai ir įžvalgos dėl mokinių nuostatų ir kitų kalbų poveikio mokinių lietuvių kalbai, aptartas ryšys tarp kalbos vartojimo, mokymo ir mokymosi. 

Pranešimų pagrindu pranešėjai parašys ne vieną mokslo ir mokslo populiarinimo publikaciją. Artimiausiu metu pasidalysime ir kai kurių pranešimų įrašais.

 

Daugiau renginio akimirkų iš pirmosios ir antrosios konferencijos dienų.