Sveikiname doc. dr. Juozą Karaciejų 75-erių metų jubiliejaus proga

Sveikiname doc. dr. Juozą Karaciejų 75-erių metų jubiliejaus proga.

1948 m. sausio 12 d. Cimaniūnų kaime (Lazdijų r.) gimė būsimasis kalbos istorikas, leksikologas, tekstologas, mūsų kolega Juozas Karaciejus. 1967 m. baigė Krikštonių vidurinę mokyklą, 1967–1973 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. Po studijų 1970–1973 m. dirbo Vilniaus universiteto Mokslinėje bibliotekoje.

1973 m. pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros institute. 1976–1978 m. stažavo Rusijos mokslų akademijos Kalbotyros institute. 1987 m. Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją „Lietuvių kalbos socialinių terminų istorija“.

1987–1996 m. Karaciejus dirbo Vilniaus universiteto Baltų filologijos katedros vyresniuoju mokslo darbuotoju, rengė lietuvių kalbos etimologinio žodyno kartoteką. 1990–1992 m. buvo Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Lietuvių kalbos ir literatūros katedros dėstytojas. 1992–1996 m. – Vilniaus universiteto Baltų filologijos katedros vyresnysis mokslo darbuotojas. 1994 m. stažavo Upsalos universitete Švedijoje. 1995–1999 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete (docentas nuo 1997 m.). 1996–2010 m. dirbo Lietuvių kalbos institute.

Savo publikacijose Karaciejus tyrė lietuvių kalbos žodžių liaudis, šeima, tauta, draugas, bičiulis, svečias, viešnia, bernas, merga, rykūnia ir kitų istoriją. 1995 m. paskelbė vieną stambiausių XVI a. senosios lietuvių kalbos šaltinių – vadinamąją Volfenbiutelio postilę (Wolfenbüttelio postilė, Vilnius, 1995), taip pat rankraštinius kunigo Kiprijono Lukausko 1797 m. pamokslus (Pamokslai, Vilnius, 1996),  anoniminį rankraštinį XVIII a. pradžios pamokslų rinkinį (Contiones Lituanicae. XVIII a. pradžios pamokslai, Vilnius, 2008), Martyno Mažvydo Kalėdų giesmes (Vilnius, 1997). Kartu su Algirdu Sabaliausku spaudai parengė Kazimiero Būgos laiškus Jāniui Endzelīnui (LKK 20, 1980, p. 54–85) ir kitų Būgos laiškų. Karaciejus recenzavo keletą senosios raštijos leidimų.

Iš prancūzų kalbos Karaciejus išvertė orientalisto Roberto Gauthiot 1903 m. knygą Le parler de Buividze (Buivydžių šnekta, Vilnius, 1990). Apie šį Antoine’o Meillet mokinį, lietuvių kalbos tyrėją ir jo kelionę į Lietuvą paskelbė straipsnį (KIDP 1, 2005, 224–240).

Lenkų baltistikos žurnalui Linguistica Baltica Karaciejus padėjo rengti baltų kalbotyros bibliografiją. 1994–2005 m. buvo žurnalo Baltistica redakcinės kolegijos narys.

Dėkojame Kolegai už ilgamečius kalbos istorijos tyrimus. Nuoširdžiai linkime stiprios sveikatos,  šviesių dienų ir giedrų minčių.