Prof. Arturo Ozolo 58-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Gramatika ir žodžių daryba“

Šių metų kovo 16–17 d. Latvijos universitete Rygoje vyko prof. Arturo Ozolo 58-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Gramatika ir žodžių daryba“. Konferencija buvo skirta vienai pagrindinių prof. Janio Endzelyno, kurio 150-ąsias gimimo metines šiemet švenčiame, tirtų sričių – gramatikai.

Renginyje pranešimus skaitė penkios Instituto mokslininkės − Geolingvistikos centro vyresniosios mokslo darbuotojos prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė ir dr. Nijolė Tuomienė, Baltų kalbų ir vardyno tyrimo centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Alma Ragauskaitė, Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Daiva Murmulaitytė ir jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Agnė Aleksaitė.

Prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė skaitė pranešimą „Kuršių nerijos kuršininkų kalbos daiktavardžio morfologinės ypatybės Kuržemės tarmių kontekste“ (latvių kalba). Pranešime buvo svarstomi kai kurie metodologiniai klausimai, kaip atpažinti Kuršo tarmių paveldą ir kuršininkų kalbos inovacijas, siejant morfonologinius ir morfologinius reiškinius su dabartinės Kuržemės tarmių medžiaga. Dėmesys skirtas galūnių redukcijai kaip gramatinės linksniavimo sistemos irimo postūmiui. Palyginus vėliausių kuršininkų kalbos įrašų medžiagą su rašytiniais šaltiniais, matosi, kad galūnių redukcija tik iš dalies galėjo būti paveldėta iš šiaurinių Kuršo tarmių, tačiau procesas ypač įsibėgėjo XX a. ir jo priežastimi reikia laikyti ilgalaikę dvikalbystę ir vokiečių kalbos gramatikos įtaką. Kitas morfologinis reiškinys, kurio raidą galima atsekti nuo Kuršo laikų, yra i kamieno daiktavardžių perėjimas į ē kamieną, jis baltistikoje laikomas sąlyginai nauja ypatybe, tačiau Kuršo tarmėse ji buvo ryški jau prieš XVI a.

Dr. Nijolė Tuomienė skaitė pranešimą „Lietuvių šnektų raida aktyvioje baltų ir slavų kalbų kontaktų zonoje: gramatinės struktūros irimo požymiai“. Tyrimo objektas – Pietryčių Lietuvos paribio pietų aukštaičių patarmės šnektos, ilgą laiką funkcionuojančios aktyvios dvikalbystės sąlygomis. Šiuose paribio arealuose kontaktuoja dviejų kalbų – lietuvių ir baltarusių – sistemos. Tam tikrą poveikį daro ir vietinė lenkų kalba. Ištyrus XX a. pab. – XXI a. pr. surinktus kalbinius duomenis, daroma išvada, kad pietrytinio Lietuvos paribio lietuvių šnektose atsirado sudėtingų gramatinės struktūros kitimų. Veikiant baltarusių tarmei poprostu, lietuvių šnektose keičiami daiktavardžio darybos modeliai, vedinių baigmenį pritaikant prie baltarusiškų žodžių baigmens. Dvikalbiai žmonės yra linkę abiejų kalbų daiktavardžius vartoti atitinkamai tos pačios giminės, tarsi atlikti pamorfemį vertimą. Ilgalaikė slavų kalbų apsuptis paskatino atskirų lietuvių kalbos linksnių formų kismą: „grynieji“ linksniai vis dažniau keičiami prielinksninėmis konstrukcijomis.

Dr. Alma Ragauskaitė skaitė pranešimą „Dėl XVII−XVIII a. Kėdainių miestiečių (moterų) asmenvardžių darybos su lietuviškomis priesagomis“. Jame buvo aptarti pagrindiniai kėdainiečių moterų užrašymo būdai, išanalizuoti jų vardai (pirmieji dvinarių įvardijimų nariai) kilmės aspektu ir rekonstruoti antroponimai, kurie  XVII−XVIII a. Kėdainių miesto rankraščiuose užfiksuoti su lietuviškomis priesagomis. Nustatyta, kad Kėdainių gyventojų asmenvardžiuose dažniausiai vartotos slaviškos priesagos –ova ir –ovna. Tačiau pasitaikė ir pavienių pavardžių su lietuviškomis priesagomis –aičia, –yčia, –ienė vartosenos atvejų.

Dr. Daiva Murmulaitytė skaitė pranešimą „Žodžių darybos vedlio plėtra – galimybės ir iššūkiai“. Pranešimas buvo skirtas supažindinti užsienio kolegas su Žodžių darybos vedliu ir aptarti jo plėtros galimybes. Viena jų yra šio elektroninio žinyno bazės pildymas naujais duomenimis, kita, susijusi su tam tikrais iššūkiais, – dabartinės duomenų bazės koregavimas, siekiant įtraukti ir kitų kalbos dalių, ne tik daiktavardžių, sinchroninės žodžių darybos informaciją.

Dr. Agnė Aleksaitė skaitė pranešimą „Naujieji pavadinimai pagal lyties skirtumą“. Jos tyrimo objektas – darybiškai išnagrinėti lytį žymintys naujadarai, pateikti Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne. Buvo siekiama nustatyti tokių darinių produktyviausius darybos būdus ir priemones. Pranešime buvo apžvelgtas feministinis lingvistinis aktyvizmas (angl. feminist linguistic activism) ir kalbos reforma (angl. feminist language reform, gender-based language reform, non-sexist language reform ir pan.), taip pat „Vilniaus universiteto lyčiai jautrios kalbos gairės“, keliant hipotezę, kad tai galėjo turėti įtakos lytį žyminčių naujadarų kūrybai. Tyrimas parodė, kad daugumą tokių darinių sudaro galūnių vediniai (80 proc.), likę – priesagų vediniai (20 proc.). Naujadarai pasidaromi ne tik su tradicinėmis darybos priemonėmis: galūne -ė ir priesagomis -inas ir -ienė, bet ir su šiai darybos kategorijai nebūdingomis galūnėmis -a, -as, -is ir -ius ir priesagomis -ūnas ir -(i)ukas.