Lietuvių kalbos instituto mokslininkai skaitė pranešimus tarptautinėje tarpdalykinėje mokslinėje konferencijoje „Regionas: istorija, kultūra, kalba“

Gegužės 18–19 d. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje (Vytauto g. 84, Šiauliai) vyko Regionų plėtros instituto organizuota tarptautinė tarpdalykinė mokslinė konferencija „Regionas: istorija, kultūra, kalba“.

Lietuvių kalbos instituto mokslininkai skaitė pranešimus sekcijoje „Regionas kalboje ir literatūroje“.

Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Silvija Papaurėlytė-Klovienė skaitė pranešimą „Žodžio SŪNUS asociacijų laukas: nuo stereotipų iki precedentinių tekstų“. Mokslininkė siekė atskleisti, kokią informaciją koduoja žodžio SŪNUS asociacijos. Tyrimo išvados paremtos su beveik 300 respondentų atlikto asociacijų eksperimento rezultatų analize. Išanalizavus asociacijų eksperimento rezultatus, paaiškėjo, kad asociacijų lauke gausu sintagminius žodžio ryšius iliustruojančių reakcijų. Respondentų kalbinėje sąmonėje žodis SŪNUS susijęs su kitų šeimos narių pavadinimais. Gausu reakcijų, verbalizuojančių visuomenėje įsitvirtinusius stereotipus, koks turi būti berniukas, vyras: apibūdinama sūnaus išvaizda, jo intelektinės charakteristikos, jausmai. Yra asociacijų, fiksuojančių, kokių emocijų gali kelti sūnaus poelgiai. Dalis respondentų mini ir pasaulinei kultūrai priklausančius precedentinius tekstus.

Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro jaunesnioji mokslo darbuotoja Dalia Sviderskienė pranešimui „Utenos apskrities Anykščių valsčiaus iškilių vietų vardai Lietuvos žemės vardyno anketų (1935) duomenimis: sąvokos ir samprata“ iš Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro archyve esamų 123 tiriamojo ploto anketų atrinko daugiau nei pusšimtį iškilias vietas įvardijančių onimų, ištyrė juos darybos, motyvacijos ir semantikos aspektais. Kadangi toponimo semantiką galima apibrėžti kaip įvardijamo objekto duomenų kompleksą: kalbančiojo (įvardytojo) santykį su objektu, toponimo apeliatyvinio darybos pamato semantikos analizę ir jo asociacijas kalbėjime, onimai buvo analizuojami onomasiologiškai ir semasiologiškai. Pavaldi erdvėlaikio rekonstrukcijai tirtos toponimijos dalis leido atskleisti požymius, tapusius įvardijimo atrama, aspektus, kuriais iškilios vietos įvardijamos, ir pateikti pranešimo autorės suvokimo išdavą – tam tikrų aspektinių duomenų „debesį“.

Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Laimutis Bilkis skaitė pranešimą „Dėl Linkmenų parapijos istorinių oikonimų variantiškumo“, kuriame aptarė Linkmenų parapijos XVIII a. metrikuose užrašytus gyvenamųjų vietų vardų variantus. Pranešime taip pat buvo aptarti variantų identifikavimo būdai ir atsižvelgiant į šių vietovardžių kilmę sudaryti substituciniai modeliai.

Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Dovilė Tamulaitienė skaitė pranešimą „Kretingos ir Kartenos valsčių asmenvardinės kilmės vietovardžiai (tarpukario duomenys)“, kuriame aptarė Kretingos ir Kartenos valsčių asmenvardinės kilmės vietovardžių motyvaciją, darybos būdus ir formantus, pamatinių asmenvardžių (pavardžių, vardų, pravardžių) kilmę, paplitimą.

Dalijamės renginio nuotraukomis.