Dokt. Pavelo Skorupos interviu apie disertaciją „Dabartinės Vilniaus apskrities toponimų opozicijų semantika“

Kviečiame skaityti interiu su dokt. Pavelu Skorupa apie disertaciją „Dabartinės Vilniaus apskrities toponimų opozicijų semantika“.

1. Jūsų disertacija vadinasi „Dabartinės Vilniaus apskrities toponimų opozicijų semantika“. Gal galėtumėte trumpai pristatyti, apie ką yra Jūsų darbas, koks jo tikslas, ko siekėte savo tyrimu?

Mano disertacijos tyrimo objektas – dabartinės Vilniaus apskrities oficialiai funkcionuojančių vietovardžių (gyvenamųjų vietų ir vandenvardžių) opozicijos, jų darybiniai modeliai, kilmė ir semantika. O iškeltas tikslas – ištirti atrinktų vietovardžių opozicijų darybą ir kilmę bei nustatyti jų kalbinę, kultūrinę, socialinę, istorinę ir kitą motyvaciją. Paprastai tariant, darbe bandžiau išsiaiškinti, kokias priešpriešas sudaro apskrities vietovardžiai, iš kokios kalbos (ar kalbų) jie kilo. Vietovardžių kilmės aspekto pasirinkimą lėmė tiek dabartinė sociokultūrinė situacija Vilniaus apskrityje, tiek visos Lietuvos istorinė retrospektyva. Visiems žinoma geopolitinė regiono situacija ir tokie istoriniai įvykiai kaip Abiejų Tautų Respublikos laikotarpis, Rusijos imperijos, o vėliau ir lenkų, vokiečių, sovietų okupacijos. Jie lėmė ilgalaikius kalbų kontaktus, kurie yra ypač akivaizdūs Vilniaus regione, ir turėjo įtakos visiems kasdienio bei kultūrinio Lietuvos gyvenimo aspektams, įskaitant vietovardžius. Juk regione jau ilgą laiką šalia lietuvių gyvena nemažai lenkų, rusų, baltarusių ir kitų tautybių žmonių. Be vietovardžių kilmės klausimo, kėliau dar vieną, turbūt įdomiausią ir sudėtingiausią klausimą apie vietovardžių semantiką. Kitaip tariant, apie jų reikšmę. Taigi, pagrindinis tyrimo siekinys buvo gana ambicingas – išsiaiškinti vietovardžių reikšmes ir jas aktualizuoti. Juk kiekvienas vietovardis atsirado ne šiaip sau. Kiekvieno jų atsiradimą lėmė tam tikros aplinkybės – kalbinės, kultūrinės, istorinės, geografinės ir panašiai.

2. Kodėl buvo pasirinkta tirti vietovardžius opozicijos, tai yra priešpriešos, aspektu?

Tokį pasirinkimą, visų pirma, lėmė tas faktas, kad opozicija, arba priešprieša, arba antoniminiai ryšiai, yra vienas iš pasaulio kategorizavimo būdų. Toponimų opozicijos, kaip ir bet kurios kitos antoniminės koreliacijos, puikiai atlieka tikrovės suskirstymo į kategorijas funkciją. Žmonės nuo seno pažino pasaulį naudodamiesi tokias kategorijas kaip aukštas–žemas, dangus–žemė, diena–naktis, dešinė–kairė, vakarai–rytai, stabilumas–judėjimas, šventa–profaniška, gera–bloga ir t. t. Pagal tokį principą buvo ir yra suvokiama ir aplinka, kurioje gyvename. Daugeliui gali kilti klausimų, pavyzdžiui, ar toponimai gali atskleisti antoniminius santykius, kaip ir kokiomis priemonėmis tokie santykiai yra reiškiami ir panašiai. Taip, tokie santykiai egzistuoja. Jie yra galimi tik tam tikroje vietovardžių sistemoje ir yra priklausomi nuo konteksto. Tą pabrėžia daugelis užsienio toponimijos tyrėjų. Paprastai tokie toponimų santykiai yra išreiškiami būdvardžiais ar jų formomis, tarkim, aukštas–žemas, senas–naujas, didelis–mažas ir panašiai. Tačiau savo darbe laikausi kiek platesnės opozicijos sampratos ir žvelgiu į toponimų opozicijas ne tik kaip į antoniminius semantinius ryšius tarp vietovardžius diferencijuojančių žymiklių, bet ir kaip į bet kokį kitą ryšį tarp jų, įskaitant sudėtinių toponimų elementus, kurie neturi semantinės įkrovos, bet atlieka diferencijuojančią funkciją toponimijoje, pavyzdžiui, skaičiai arba kitų toponimų vediniai, kurie yra vartojami su identiškais toponimais, kad juos atskirtume. Toks aplinkos suvokimo modelis yra būdingas ne tik Vilniaus apskričiai, Lietuvai ar Europai – tai visuotinis reiškinys. Analizuojant toponimų santykį su kitais vietovardžiais, kontekstą, kuriame tas vietovardis egzistuoja, galima lengviau rasti atsakymą į klausimą, kaip ir kodėl tam tikras objektas gavo būtent tą vardą, kuris yra žinomas.

3. Kaip susidomėjote regioninės toponimikos tyrimais?

Dar gerokai prieš doktorantūros studijas galvoje kirbėjo vardų reikšmės klausimai. Ką reiškia tam tikras vardas? Kodėl vieną ar kitą vietovę pavadino būtent taip? Su kuo tai asocijuojasi? Ar vardas apskritai turi reikšmę? ir t. t. Būtent šie ir panašūs klausimai paskatino rimčiau susidomėti vardų semantikos tyrimais. O regioninės toponimikos tyrimais susidomėjau pirmaisiais, antraisiais doktorantūros metais, kai kristalizavosi disertacijos tema. Savo studijas ir tyrimą pradėjau su labai abstrakčia ir ambicinga tema – „Lietuvos toponimija kognityvinės lingvistikos aspektu“.

4. Savo disertacijoje pateikėte penkis gintinus teiginius. Ar atliekant tyrimą pasitvirtino visos Jūsų suformuluotos mintys?

Drįsčiau teigti, kad pasitvirtino. Sunku pačiam vertinti, kaip ir ar kokybiškai pavyko jas išdėstyti ir pagrįsti, bet, manau, kad tai pavyko padaryti.

5. Su kokiais sunkumais ir iššūkiais susidūrėte rašydamas darbą?

Sunkiausia buvo pasirinkti tyrimo aspektą ir susiaurinti tyrimą. Nors Lietuvoje vykdomi labai rimti istorinės onomastikos, antroponimijos, toponimijos, įskaitant regioninę toponimiją, tyrimai, bet dėl kažkokių priežasčių toponimų opozicijų niekas nebuvo nagrinėjęs. Taigi, kitas iššūkis buvo mokslinės literatūros stoka arba visiškas nebuvimas. Šioje situacijoje pagelbėjo užsienio kalbų mokėjimas – lengvai radau pakankamai šaltinių anglų, rusų, lenkų, ukrainiečių kalbomis, tad labai greitai pavyko parengti teorinį disertacijos modelį ir suformuoti empirinio tyrimo eigą. Taip pat kognityvinės onomastikos srityje buvo atlikta nedaug toponimikos tyrimų, todėl teko mokytis iš užsienio kolegų darbų. Kita vertus, apie kokius sunkumus ir iššūkius galima kalbėti turint puikią vadovę. Gerbiama akademikė prof. habil. dr. Grasilda Blažienė labai subtiliai ir taikliai nukreipdavo tinkama linkme, nuoširdžiai džiaugėsi ir iki šiol džiaugiasi kiekvienu didesniu ar mažesniu mano atliktu darbu. Už tai esu labai dėkingas.

6. Sakoma, kad, atliekant įvairius mokslinius tyrimus, nepaisant visada akcentuojamos mokslinės vertės, teorinės ir praktinės darbo reikšmės, taip pat labai svarbus yra ir pažinimo džiaugsmas. Kuo džiaugiatės, o gal, atvirkščiai, liūdėjote rašydamas šią disertaciją?

Labai džiaugiuosi, kad turint puikią vadovę disertaciją pavyko parašyti gana greitai, per ketverius studijų metus. Iš pradžių buvo baisoka, ypač kai negalėjau apsispręsti, kokiu aspektu vykdysiu Lietuvos toponimikos tyrimą. Labai džiaugiuosi, kad įstojęs į doktorantūrą sutikau dar daugiau nuostabių žmonių, su kuriais ir dabar nuoširdžiai bendrauju ir bendradarbiauju – tai ir kai kurie doktorantūros studijų metu dėstę profesoriai, komiteto nariai, Lietuvių kalbos instituto kolegos ir draugai, ir, be abejo, vadovė, kuri yra visada pasirengusi skirti savo laiką bet kokiems klausimams aptarti.

7. Kokios yra tolesnės Jūsų atlikto tyrimo perspektyvos?

Šviesios Tyrimas yra kompleksinis ir, drįsčiau teigti, novatoriškas, bent jau Lietuvos onomastikos tyrimų kontekste. Todėl, be jokių abejonių, bus tęsiamas. Nors, atrodo, kad parengta teorinė tyrimo bazė yra gana išsami, ją galima plėsti įvairiais kognityvinės onomastikos ir kognityvinės lingvistikos aspektais ir taikyti kitų Lietuvos regionų toponimikos tyrimams. Norėčiau tikėti, kad Lietuvos onomastikos mokykla gali prisidėti prie dar nedaug tyrinėtos, bet labai svarbios šiuolaikinės onomastikos šakos – kognityvinės onomastikos ‒ tiek savo teorinėmis įžvalgomis, tiek praktiniais tyrimais.

Disertacijos gynimas vyks balandžio 6 d. 13 val. Lietuvių kalbos instituto Didžiojoje salėje.