Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytas naujausias tarptautinio mokslo žurnalo „Acta Linguistica Lithuanica“ numeris
This page is only available in Lithuanian.
Rugsėjo 22 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyko renginys, skirtas Lietuvos šviesuoliui, ištikimam gimtosios kalbos žmogui, Nepriklausomybės Akto signatarui Algirdui Vaclovui Patackui atminti. Renginyje buvo pristatytas naujausias tarptautinio mokslo žurnalo Acta Linguistica Lithuanica numeris, kuriame publikuojamas paskutinis A. V. Patacko interviu.
Renginyje dalyvavo akademikė prof. habil. dr. Grasilda Blažienė, signataras Algirdas Saudargas, Seimo narys Paulius Saudargas, filosofas dr. Naglis Kardelis. Renginį moderavo Linas Kontrimas.
Norime pasidalyti akademikės prof. habil. dr. G. Blažienės kalba, skirta renginio dalyviams.
Nes mes einame, kaip ir ėjome –
Ne į mirtį, o į gyvenimą.
Gintaras Patackas
Gerbiamosios ir gerbiamieji!
Kiekvienas mokslo žurnalo numeris atskleidžia, kokias mintis, įžvalgas ir išvadas, kartu ir pareigas mokslui, puoselėja ir skaitytojams palieka mokslo straipsnių autoriai. Kokiu keliu jie eina, dar kitų nepramintu, ar vis dar tebeieškojo savojo kelio tąsos. Kartais patys jie negali pasakyti ir klausimų yra daugiau negu atsakymų. Ne vienus metus stebiu jau atėjusius, vis pareinančius ir tebeieškančius autorius. Kiekvienas parašymas – tai palikimas: idėjos, savojo suvokimo ir gebėjimo ne tik ieškoti, bet ir rasti. Didžiausia laimė leidžiantiems žurnalą ir yra atradimo džiaugsmas, kai autoriai yra laisvi žmonės, drąsiai žengiantys gyva mokslo žeme. Ta žeme keliauja ir garbūs visame pasaulyje pripažinti, ir vis neriantis į gelmes autoriai, ir talentingas jaunimas, kurių tapsmą ir virsmą stebime ne vienus metus ir suvokiame, kad jie plačiu mostu pasibeldžia į mūsų apgyventus namus. Jų namai bus kitokie. Tai ir yra ta didžioji mokytojų laimė. Du kartus per metus išleisti žurnalo numerį, virstantį ir tomu, nėra tik simbolis, bet ir atsakomybė, ir kitoniškumo amžina paieška.
Šis tomas turėtų nustebinti ir sudominti ne vieną Lietuvos, mūsų mažos tautos su dideliu žodynu, Vytauto Mačernio žodžiais tariant, žmogų, kuriam brangi ta vienintelė gimtoji žemė su savo galinga kalba, skambiomis tarmėmis, turtinga ir graudžia istorija, gebėjimu susivienyti ir, deja, susiskaldyti.
Ieškant atsakymų į visus kamuojančius klausimus, kas mes buvome, kur mes einame, kokia saulė mums švietė ir kokios buvo mūsų naktys, staiga suvokta, kad būtina paminėti 2020 metų balandžio 5 dieną, iškiliojo Algirdo Patacko penktąsias mirties metines. Tuoj pat buvo prisimintas kitas ištikimas Didžiojo žodyno, kalbos ir Acta Linguistica Lithuanica bičiulis, visada buvęs Algirdo Patacko gyvenime ir esantis mūsų kalbininkų gyvenimuose, Algirdas Saudargas, pasakęs, kad turi paskutinį Algirdo Patacko interviu, kurį reikėtų publikuoti. Deja, dėl užgriuvusios pandemijos to nespėjome įgyvendinti 2020 metais. Į galvą atėjo profesoriaus, kurį visą gyvenimą vadinu Maestro, Vytauto Juozapaičio žodžiai, parašyti 2017 metų balandžio 17 dieną: „Šiandien ištuštėjusiuose Seimo rūmuose eidamas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto koridoriumi savo darbo vietos link pastebėjau, kad ant kaimynystėje esančio kabineto nebeliko lentelės su Algirdo Patacko pavarde… Deja, jos jau niekada ir nebebus… Tačiau Algirdo Patacko kalba, pasakyta per jo paties laidotuves brolio Gintaro lūpomis, primins šį Garbės Karį tol, kol gebėsiu atminti.“ Atmintis neturi pabaigos. Ji turi tik pradžią.
Dr. Paulius Saudargas su savo pagalbininkais talkino šifruojant interviu. Taip gimė nauja skiltis Kalba ir likimai, kurioje išspausdintas vietomis trūkčiojantis interviu, nes drąsiajam ir atkakliajam Algirdui Patackui jau sunkoka buvo kalbėti. Interviu vis persmelkia aštri mintis, kurios atgarsių yra ir Algirdo Patacko knygose, ir kituose jo parašymuose. Interviu primena vėją, viltis, svajones, tą suvokimą, kuriam nepalaužiamas Žmogus liko ištikimas visą gyvenimą. Interviu reikia skaityti visa esybe, jis niekada nebepasikartos. Tesako visažiniai, tai jau girdėta, mes viską žinome… Teisingai padarė Algirdas Patackas, paleidęs dar kartą savo mintis į pasaulį, nes jo tikslas buvo gyvenimas ir tai, kas liks po to gyvenimo. Interviu apsuptas jam labai artimų Algirdo ir Pauliaus Saudargų, jautusių širdimi savo bičiulį, žodžiais. Kokie stebuklingi biofizikų ir politikų parašymų pavadinimai – „Susitikimai sielos peizažuose bei vieno žodžio istorija“ (A. Saudargas), „Iš Pastogės troliams į dantis“ (P. Saudargas). Toje pačioje skiltyje mintimis apie kalbą dalijasi ir filosofas Naglis Kardelis, ir Linas Kontrimas, labai aiškiai suvokiantys kalbos galią ir jos pasaulį. Kaip sakė Romualdas Granauskas, kurio kūrybos subtilybės aptariamos tradicinėje mūsų skiltyje Įžvalgos: „Nebaisu išvykti į pasaulį, kai turi kur sugrįžti ir aprimti.“
Ramybės išėjusiems ir neblėstančios atminties pasilikusiems.
Linkiu darnių minčių mums visiems šį vakarą susirinkusiems.
Renginio akimirkos užfiksuotos nuotraukų galerijoje.
