J. Zabarskaitė ir toliau vadovaus kuratoriumui, siekiančiam naujai pažvelgti į M. L. Rėzą

This page is only available in Lithuanian.

Liudviko Rėzos kultūros centro vienas iš pagrindinių uždavinių – reprezentuoti ir populiarinti Kuršių nerijos kultūros istorijos paveldą, etninę kultūrą, priminti ateities kartoms apie M. L. Rėzos svarų indėlį Lietuvos kultūrai ir jo nuveiktus darbus. 2008 m. buvo įsteigtas Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumas, į kurį susibūrė mokslininkai, pasiryžę naujai pažvelgti į Martyną Liudviką Rėzą ir jo epochą. Jau dvejus metus kuratoriumui vadovavusi Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė šiemet išrinkta dar vienai kadencijai.

Kultūros almanachui „Dorė“, atspindinčiam Neringos kultūros gyvenimą, profesorė, apžvelgdama 2016-uosius, jubiliejinius, M. L. Rėzos metus, pasakoja, kad tikrai yra pasistūmėta į priekį, siekiant suvokti M. L. Rėzos asmenybę: „Manau, yra du svarbūs dalykai: po truputį keičiasi M. L. Rėzos supratimas, atsiranda daugiau kontekstų, kuriuose mes vertiname M. L. Rėzą. Kita vertus, M. L. Rėza vis labiau įsišaknija Juodkrantėje kaip jos tapatybės dalis.“

Vis dėlto, diskutuodama su kultūros almanacho redaktore, profesorė pritarė, kad atrasti iš naujo, jei suvokimas pamirštas ar visai neugdytas, nėra lengva, tačiau šiandien gilesniam istorinių asmenybių suvokimui yra siūloma daugybė modernių informacinių ir komunikacinių technologijų, inovacijų, patrauklių būdų, kaip sudominti ir pritraukti.

Anot prof. dr. J. Zabarskaitės, tos savivaldybės, jų atminties institucijos, kurios pirmosios perims naujoves, turės daugiausia naudos.

Kaip vieną iš krypčių profesorė siūlo Lietuvių kalbos instituto ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto atliekamus mokslinius tyrimus, kurie atskleidžia, „kaip per kalbą, tapatybę, regiono istoriją ir kultūrą sukurti to regiono išskirtinumo strateginius bei praktinius sprendimus.“

Tyrėjai teigia, kad būtent kalba / tarmė, etnokultūra, kultūra, istorija, gyvenimo būdas, regioniniai verslai, t. y. tradiciniai regiono tapatybės elementai, globalizacijos sąlygomis  tampa naujosios išskirtinės, inovatyvios, tvarios, sumanios tapatybės pagrindu, stiprinančiu regiono konkurencingumą ir socialinę sėkmę.

Naujai kadencijai išrinkta prof. dr. Jolanta Zabarskaitė tiki, kad, esant norui kažką daryti ir keisti, M. L. Rėzos suvokimas vis stiprės ir taps Juodkrantės tapatybės dalimi.

Plačiau su  naujos regionų tapatybės konstravimu galima susipažinti neseniai išleistoje kolektyvinėje monografijoje „Naujos regionų tapatybės konstravimas. Integralumas, sumanumas, konkurencingumas“. Leidinį įsigyti galima Lietuvių kalbos instituto knygyne (tel. (8 5)  234 6058, el. p. ).

 

 

Augustinaitis A., Kiškienė A., Labanauskas L., Meiliūnaitė V., Mikulėnienė D., Rudokas R., Venckus R., Zabarskaitė Z. (2016). Naujos regionų tapatybės konstravimas. Integralumas, sumanumas, konkurencingumas. Lietuvių kalbos institutas: Vilnius.

Raimonda Ravaitytė-Meyer (sud., red.). (2016). Dorė, 4. Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka: Klaipėda.