Lietuvių kalbos institutas yra lietuvių kalbos mokslinių tyrimų centras. Jo užuomazgos kilo dar 1930 m., kai J. Balčikonis subūrė Lietuvių kalbos žodyno redakciją. Kolektyviai pradėtas rašyti žodynas iki šiol yra vienas reikšmingiausių ir didžiausių Lietuvių kalbos instituto darbų. 1939 m. Kaune buvo įsteigtas A. Smetonos lituanistikos institutas – pirmasis mokslinis lituanistikos tyrimo institutas. 1940 m. institutas buvo perkeltas į Vilnių ir įsikūrė P. Vileišio rūmuose, esančiuose Antakalnio gatvėje.

1941 m. pagal Lituanistikos instituto ir Lietuvių mokslo draugijos veiklos tikslus buvo įkurtas Lietuvių kalbos institutas Lietuvos mokslų akademijos sudėtyje. Direktoriai: Pranas Skardžius (1941), Antanas Salys (1941–1944), Juozas Balčikonis (1945–1952). 1941–1952 m. Institutas kaupė didžiojo lietuvių kalbos žodyno, tikrinių vardų kartotekas, tyrė Vilniaus krašto vietovardžius, tarmes, sudarė lietuvių kalbos atlaso programą (1951), organizavo dialektologines ekspedicijas, išleido „Lietuvių kalbos žodyno“ t.1 (1941) ir t.2 (1947), Prano Skardžiaus „Lietuvių kalbos žodžių darybą“ (1943) ir kt.

1952 m. Lietuvių kalbos institutas buvo sujungtas su Lietuvių literatūros institutu į bendrą Lietuvių kalbos ir literatūros institutą, o jo direktoriumi paskirtas Kostas Korsakas. Atkūrus Lietuvos valstybę, 1990 m. balandžio 16 d. atgimė ir savarankiškas Lietuvių kalbos institutas, kuris toliau tęsia visų lygmenų lietuvių kalbos tyrimus, kaupia bei publikuoja lituanistinę medžiagą, nagrinėja terminologiją ir bendrinės kalbos normas.

Atkurtam Institutui vadovavo: Aleksandras Vanagas (1990–1995), Albertas Rosinas (1995), Zigmas Zinkevičius (1995–1996), Algirdas Sabaliauskas (1997–2000), Artūras Judžentis (2000–2001), Giedrius Subačius (2001–2003), Jolanta Zabarskaitė (nuo 2003). Nuo 2002 m. Lietuvių kalbos institutas persikėlė į P. Vileišio gatvėje esantį pastatą.

Šiuo metu Institutas turi dešimt padalinių. Šeši iš jų mokslo: Bendrinės kalbos tyrimų centras, Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centras, Geolingvistikos centras, Raštijos paveldo tyrimų centras, Terminologijos centras, Sociolingvistikos centras. Lietuvių kalbą ir mokslinius jos tyrimus visuomenei pristato kalbos muziejus Lituanistikos židinys. Leidžiami tęstiniai mokslo leidiniai: „Acta linguistica Lithuanica“ (iki 1999 m. pavadinimu „Lietuvių kalbotyros klausimai“), „Terminologija“ ir  elektroninis mokslo žurnalas „Bendrinė kalba“ – nuo 1961 m. leidžiamo žurnalo „Kalbos kultūra“ tąsa.