X tarptautinės dialektologijos ir geolingvistikos draugijos (SIDG) kongresas

Šių metų rugsėjo 4‒8 d. vyko X tarptautinės dialektologijos ir geolingvistikos draugijos (SIDG) kongresas, kurį organizavo Rumunijos akademijos „Iorgu Iordan – Al. Rosetti“ lingvistikos institutas, Bukarešto universitetas ir Klužo-Napokos technikos universitetas. Pranešimų tematika buvo įvairi: naujos geolingvistikos teorinės prieigos ir tyrimo metodai, dialektologijos sąvokos ir tyrimo metodai, kalbos (tarmių) struktūros klausimai, tarminiai šaltiniai, atlasai, tarpdisciplininiai tyrimai, tarmių kontaktai, dialektologijos santykis su sociolingvistika, etnologija ir pragmatika, perceptyvioji dialektologija, kognityvinė dialektologija, daugiakalbis ir daugiakultūris variantiškumas, skaitmeninimas.

Kongrese dalyvavo tyrėjai iš 30 pasaulio šalių: Albanijos, Alžyro, Brazilijos, Bulgarijos, Danijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Japonijos, JAV, Jordanijos, Juodkalnijos, Kanados, Kinijos, Kroatijos, Lietuvos, Latvijos, Maltos, Olandijos, Prancūzijos, Rumunijos, Sakartvelo, Slovėnijos, Švedijos, Šveicarijos, Ukrainos, Vokietijos ir kt. Per keturias dienas perskaityta per 150 pranešimų.

Prof. dr. Daiva Aliūkaitė ir dr. Violeta Meiliūnaitė pranešime „Are Dialect Grapholects at the Beginning of the 21st Century a Manifestation of the Vitality and Continuity of Dialectal Codes?“ pristatė įžvalgas dėl rytų aukštaičių dialekto grafolektų, paremtas dviejų žvalgomųjų rašytinio tarmiškumo tyrimų duomenimis. Mokslininkių nuomone, šiuolaikinis rašytinis tarmiškumas neabejotinai yra tarminių kodų gyvybingumo ir tęstinumo indikacija. Grafolektinių sprendimų paieška, siekiant kuo tiksliau perteikti varianto požymius, rodo stiprų autorių-informantų tarminį sąmoningumą. Grafolektuose perteikiamos tarminės ypatybės skatina apibendrinamąją įžvalgą dėl skiriamųjų rytų aukštaičių ypatybių, taip pat ir dėl atskirų rytų aukštaičių patarmių skiriamųjų ypatybių gyvybingumo stebimuoju laiku. Raštu perteikiant tarminės kalbos garsyno ypatybes remiamasi bendrinės kalbos rašto sistema, taigi standartinė rašyba yra atspirtis pozicionuoti kitoniškumą. Kita vertus, neatmestina prielaida, kad autoriai-informantai skiriamosioms ypatybėms atkurti pasinaudojo atminties laiko technika.

Dr. Asta Leskauskaitė kongresui parengė pranešimą „On the Issue of New Lithuanian Dialectal Formations and Their Classification“. Mokslininkė apžvelgė tradicinių lietuvių tarmių ir naujųjų tarminių darinių (regiolektų, geolektų) klasifikacijų sudarymo principus, svarbiausias tarmių morfologijos tyrimų kryptis. Ji taip pat aptarė priežastis, kodėl klasifikuojant tradicines lietuvių tarmes į skiriamųjų ypatybių inventorių nebuvo įtrauktos morfologinės ypatybės. Įvairiuose dialektologijos darbuose minimos tipiškiausios aukštaičių ir žemaičių morfologijos ypatybės yra nevienodos vertės. Pagal kai kurias iš jų galima identifikuoti naujuosius tarminius darinius.

Doktorantas Aidas Gudaitis perskaitė pranešimą „The Application of Geospatial Analysis Methods for the Reconstruction and Prognosis of Lithuanian-Slavic Ethnolinguistic Boundaries in Southeast Lithuania“, kuriame pristatė Pietryčių Lietuvos lietuvių ir slavų kalbų etnolingvistinių ribų dinamikos XIX a. pab. – XXI a. pr. kiekybinio tyrimo, atlikto taikant GIS metodus, rezultatus. Dėl nepalankių sociokultūrinių veiksnių nuo XVI a. prasidėjo iki tol stabilaus lietuvių kalbos arealo nykimas. Šis reiškinys ypač sustiprėjo XIX a. pab. – XX a. pirmojoje pusėje ir labiausiai paveikė Pietryčių Lietuvą. Geoerdvinės analizės rezultatai rodo, kad pietrytinė etnolingvistinė lietuvių kalbos riba labiausiai pasislinko į šiaurės vakarus XX a. pirmojoje pusėje. Tuo laikotarpiu nuo didžiojo lietuvių kalbos ploto atkirsta Pelesos–Dieveniškių lietuviakalbė zona, kuri XX a. pradžioje buvo visiškai asimiliuota. Šiuo metu yra išlikusi tik nedidelė lietuviakalbė sala Dieveniškių apylinkėse. XXI a. pradžioje stebima akivaizdi lietuvių kalbos ekspancija Trakų–Vilniaus kryptimi. Etnolingvistinės ribos pietinė ir šiaurės rytų zonos išliko stabilios visą tiriamąjį laikotarpį.

Prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė perskaitė pranešimą „On the Issue of the Development of Adjective Degreeforms in the Western Lithuanian and Latvian dialects“, kuriame aptarė iki šiol baltistikoje beveik nepastebėtą būdvardžių gramatinių formų raidos etapą. Tyrėja, remdamasi kuršininkų, lietuvių tarmių medžiaga, laikydamasi vidinės rekonstrukcijos ir kartografavimo metodo, nustatė, kad XV–XVII a. į Prūsiją emigravę Kuršo gyventojai išsaugojo galimai iš senosios kuršių kalbos paveldėtas analitines būdvardžių laipsnių formas, kurios vėliau buvo išstumtos rytiniuose regionuose susiformavusių priesaginių formų.

Dialektologijos ir geolingvistikos tyrimus Lietuvoje pranešimu „Monitoring and Evaluation of Language Variation in Lithuania“ apibendrino prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė. Lietuvių kalbos institute pasirengta išsamiam vietinių kalbos atmainų tyrimui, paremtam ne tik kokybiniais, bet ir kiekybiniais parametrais, jis ne tik leis prognozuoti vietinės kalbos (kalbų) kaitą, bet ir suteiks galimybę teikti atitinkamas rekomendacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms. Pranešėja atskleidė tyrimų tematikos naujoves, aptarė metodologijos ypatumus ir parodė Lietuvių kalbos institute sukurtus išmaniuosius įrankius.

Kongreso dalyviai, atsižvelgdami į smarkiai besikeičiančią kalbinę situaciją ir siekdami suaktyvinti kalbininkų veiklą, sudarė tarptautinį SIDG komitetą (prezidentė prof. dr. Manuela Nevaci, viceprezidentė baltų kalboms prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė). Kitas SIDG kongresas vyks Marburge (Vokietija).

Priešpaskutinę kongreso dieną dalyviai nuvyko į Rumunijos akademijos „Iorgu Iordan – Al. Rosetti“ lingvistikos institutą ir ten apžiūrėjo Europos kalbų atlaso (ALE) archyvą. O paskutinę dieną svečiai iš užsienio, lankydamiesi Pelešo pilyje ir Sinajos vienuolyne, praplėtė savo žinias apie Rumunijos istoriją ir kultūrą, rumunų rašybos ir raštijos formavimąsi.

Per kongresą taip pat vyko 55-asis ALE redakcinės kolegijos susitikimas. Jame aptarta 11-ojo ALE tomo rengimo eiga ir problemos, pristatytas dviejų žemėlapių turinys ir komentarai. Kolegija taip pat nusprendė į autorių kolektyvą įtraukti naujų tyrėjų.