Pasirodė 95-asis elektroninio mokslo žurnalo „Bendrinė kalba“ numeris

This page is only available in Lithuanian.

Džiugiai pranešame, kad jau pasirodė 95-asis elektroninio mokslo žurnalo Bendrinė kalba numeris. Kviečiame skaityti naujausiame numeryje publikuojamus straipsnius.

2022 m. minėtam valstybinės lietuvių kalbos šimtmečiui skirtas vienas pagrindinių žurnalo straipsnių „Valstybinė lietuvių kalba: teisės aktų nuostatos tarpukariu“. Straipsnyje aptariami tarpukario Lietuvos teisės aktų reikalavimai, susiję su lietuvių kalbos vartosena, mokėjimu, mokymu, funkcijų tobulinimu; į juos žvelgiama kaip į teorines nuostatas, veikusias bendrinės kalbos raidą. Reikšminga tai, kad terminas valstybinė kalba vartotas anksčiau, nei lietuvių kalba paskelbta valstybine.

Straipsnyje „Kalbų vartojimas ir kalbinės nuostatos: mokyklų lenkų mokomąja kalba atvejis“ analizuojamos kalbų pasirinkimo, vartojimo ir kalbinės nuostatos, jų ryšys su kalbos verte, mokėjimu ir pan. Publikacijoje pristatomi dviejų mokyklų lenkų mokomąja kalba 3–8 klasių mokinių grupėse anketavimo būdu atlikto tyrimo rezultatai apie namų kalbą ir kalbai teikiamą pirmumą kitų kalbų atžvilgiu.

Rašytinio tarmiškumo tyrimas pateikiamas straipsnyje „Autorinis tarminis grafolektas ir jo percepcijos galimybės“. Jame pirmiausia analizuojami autorės-informantės ortografiniai sprendimai perteikti skiriamąsias rytų aukštaičių panevėžiškių ypatybes, paskui pristatomas tarminio grafolekto percepcijos tyrimas, atskleidžiama, kaip paprastiesiems kalbinės bendruomenės nariams yra perskaitomas ir suprantamas tarminiu grafolektu užrašytas tekstas.

Kitame šio numerio straipsnyje „Astrologinių pavadinimų rašymas spausdintuose leidiniuose“ toliau tęsiami astrologinių pavadinimų rašymo tyrimai, kuriuose kreipiamas dėmesys į rašymą spausdintuose leidiniuose – įprastinėje bendrinės kalbos funkcionavimo terpėje. Pasak straipsnio autorės, siekiama įsitikinti internetinės vartosenos pagrindu ėmusių ryškėti rašymo polinkių universalumu, o kartu labiau pagilinti juos lemiančių veiksnių analizę.

Straipsnyje „Laminatas ir jo giminiški žodžiai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ parodoma leksikografijos šaltinių ir vartosenos lietuvių kalboje tyrimų pagrindu suformuota semantinė žodžio laminatas ir kitų šio lizdo žodžių struktūra, morfologinės charakteristikos ir pristatomas jų pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne.

Straipsnis „Prijungiamasis ryšys sovietų okupacijos laikų lietuvių sintaksės darbuose“ skirtas nuo XX a. vidurio iki 9-ojo dešimtmečio pabaigos lietuvių sintaksės darbuose aprašytų prijungimo būdų apžvalgai. Jame analizuojami reikšmingesni sovietų okupacijos laikų straipsniai, mokykliniai ir aukštųjų mokyklų vadovėliai, monografijos ir akademinės gramatikos. Pradedama nuo Juozo Žiugždos Lietuvių kalbos gramatikos (1945), o baigiama Vytauto Sirtauto ir Česio Grendos vadovėliu aukštosioms mokykloms Lietuvių kalbos sintaksė (1988).

Lietuviškų tradicinių Rytų Lietuvos oikonimų ir vėlesnių netradicinių slaviškų formų skirtumai pateikiami straipsnyje „Tradiciniai ir netradiciniai Rytų Lietuvos oikonimai“, be to, ieškoma naujų būdų ir duomenų tradiciniam Rytų Lietuvos vardynui tirti.

Neosemantizacijos ir vertinių pagrindu pasidaromų leksikos formų atsiradimas, remiantis Meso (Piotro Szmidto sceninis vardas) kūryba, svarstomas diskusinių minčių keliančioje publikacijoje „Dvikalbystės džiaugsmai, arba anglų kalbos skoliniai Piotro Szmidto kūriniuose“. Straipsnis parašytas lenkų kalba.

Dviejų latvių autorių straipsnyje „COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje: eufemizmų ir disfemizmų vartojimas viešajame diskurse latvių, lietuvių ir rusų kalbose“ aptariami eufemizmai ir disfemizmai įvardija COVID-19 pandemijos ir Rusijos sukelto karo Ukrainoje įvykius latvių, lietuvių ir rusų kalbomis. Gretinant konkrečius eufemizmus ir disfemizmus, parodoma, kad kai kurie iš jų yra bendri abiejuose – ir pandemijos, ir karo – diskursuose.

Personalijų skiltyje dvi publikacijos skirtos 2022 m. gražias gyvenimo sukaktis minėjusioms mokslininkėms prof. habil. dr. Danguolei Mikulėnienei ir habil. dr. Nijolei Sližienei. Jautrūs žodžiai išsakyti straipsnyje, skirtame leksikografei Angelei Vilutytei-Rimševičienei (1943–2022) atminti.

Žurnalas Bendrinė kalba leidžiamas nuo 1961 m. (iki 2014 m. vadinosi Kalbos kultūra). Elektroninė žurnalo versija pradėta leisti nuo 2014 m. Nuo 2019 m. Bendrinė kalba – tarptautinio statuso siekiantis elektroninis recenzuojamas mokslo darbų žurnalas, kurio tematika – lietuvių ir kitų kalbų variantiškumas, kalbos politikos, teorijos, vartosenos, tvarkybos ir kiti su (bendrine) kalba ir jos tarmėmis susiję aspektai, įvairių kalbos lygmenų – fonetikos, fonologijos, morfologijos ir sintaksės, leksikos ir leksikografijos ‒ aspektai.

Autoriai maloniai kviečiami teikti straipsnius naujam 2023 m. žurnalo 96 numeriui. Straipsnių lauksime iki rugsėjo 5 d. Šių metų pagrindinė žurnalo tema – lietuvių bei kitų kalbų (ir jų atmainų) leksikografija ir leksikografinių šaltinių tyrimai. Taip pat laukiame publikacijų ir kitoms žurnalo skiltims: diskusijų, apžvalgų, recenzijų, personalijų.

95-asis žurnalo Bendrinė kalba numeris.