This page is only available in Lithuanian. Kviečiame susipažinti su 2023 m. Lietuvių kalbos instituto mokslinės veiklos ataskaita.
This page is only available in Lithuanian. Išleista dr. Ritos Šepetytės knyga Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos veikalo „Taislius augyminis“ bendrinių žodžių indeksas. Indekse pateikti visi Jurgio Ambraziejus Pabrėžos veikale Taislius augyminis pavartoti bendriniai žodžiai, transponuoti į bendrinę kalbą (tikrinių žodžių rodyklės išspausdintos trečiojoje knygos perrašo dalyje). Į Indeksą įtraukti ir kai kurie vietovardžių rodyklėje nurodyti žodžiai: būdvardžiai, padaryti iš pasaulio šalis reiškiančių žodžių (pietinė ir t. t.), daiktavardžiai ežeras, kalnas, daiktavardžio žemė vietininkas, kuris nebuvo pateiktas vietovardžių rodyklėje kaip junginio žodis. Indeksas galėtų būti naudingas kalbos istorikams, dialektologams (J. A. Pabrėža rašė žemaitiškai), galbūt botanikams, žinoma, ir visiems tiems, kurie domisi J. A. Pabrėžos rankraštiniu palikimu. Knygos pratarmė Leidinį galite įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygynėlyje (Petro Vileišio g. 5, Vilnius). Knygynėlis dirba antradieniais−ketvirtadieniais 10−12 val. ir 14−17 val. Daugiau informacijos tel. +370 523 46058 ir el. p. .
This page is only available in Lithuanian. Šių metų kovo 5 d. 16 val. vyks XXIX senosios literatūros seminaras, kuriame pranešimą „Petro Skargos Šventųjų gyvenimai rusėnų raštijoje“ skaitys Raštijos paveldo tyrimų centro jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Galina Sapožnikova. Seminaras vyks nuotoliniu būdu. Prisijungimo nuorodą rasite čia. Seminarą rengia Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyrius. Kvietimas
This page is only available in Lithuanian. Šių metų kovo 1 d. Ignalinos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Atgimimo g. 20/1, Ignalina) vyks konferencija „Lietuvių kalbos žodynui 100 metų – nuo pirmojo lapelio iki paskutinio lapo“. Konferencija skirta šiemet minimam „Lietuvių kalbos žodyno“ 100-mečiui ir Lietuvių kalbos dienoms paminėti. Konferencijoje pranešimus skaitys Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Vilija Sakalauskienė, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jolita Urbanavičienė, Geolingvistikos centro vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Violeta Meiliūnaitė ir dr. Vilija Ragaišienė. Konferenciją galima bus stebėti ir nuotoliniu būdu. Prisijungti galite čia. Programa
This page is only available in Lithuanian. Kviečiame skaityti Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotojos dr. Vilijos Sakalauskienės straipsnį „Prie didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ ištakų“ Lygiai prieš šimtą metų – 1924 m. sausio pabaigoje – pasirodė Kazimiero Būgos „Lietuvių kalbos žodyno“ pirmasis sąsiuvinis. Tai svarbiausias kalbininko gyvenimo darbas. Tą svarbą pabrėžė ir pats žodyno sudarytojas įvade pridėtoje autobiografijoje, kuri buvo kartu ir žodyno istorija, nes jam Būga medžiagą kaupė visą gyvenimą. Būgos žodyno pasirodymas buvo reikšmingas įvykis ne tik lietuvių leksikografijai, bet ir apskritai kalbos mokslui. Dr. Vilijos Sakalauskienės straipsnį „Prie didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ ištakų“ galite skaityti čia.
This page is only available in Lithuanian. Išleista Geolingvistikos centro vyriausiosios mokslo darbuotojos prof. habil. dr. Danguolės Mikulėnienės mokslo studija Lietuvių kalbos instituto istorija 3: (ne)aneksuotoji kalbotyra. Tai trečioji mokslo studija apie lietuvių kalbotyrą, apimanti pokarinį ir vėlesnį sovietmetį. Sisteminė analizė ir studijos apimtis vertė koncentruotis į svarbiausius Lietuvių kalbos instituto darbus, todėl galima sakyti, kad apsiribota tos kalbininkų kartos, kuri aukštuosius lituanistikos mokslus baigė iki 1970-ųjų, moksline veikla. Studijoje aptariami jungtinio Lietuvių kalbos ir literatūros instituto kalbininkų darbai ir likimai. Atskleidžiamas centralizuoto mokslo sistemos valdymo ir įvairių ideologinių bei nomenklatūrinių ribojimų mechanizmas, mokslinės tematikos kaita ir „uniforminio“ stiliaus ypatumai: ne tik visuotinai vartotos ideologizuotos spaudos klišės, bet ir tam tikri nutylėjimai ar net turinio iškraipymai (autorės pavadinti simplifikacijos terminu). Vis dėlto, nepaisant minėtų aplinkybių, reikia pripažinti, kad sovietmečiu, kaip ir kitais Lietuvai lemiamų istorinių ir politinių lūžių metais, Institutas atliko savo pirmtakų susikurtą misiją – ugdė ir puoselėjo Būgos ir Jablonskio sukurtas lituanistikos tradicijas, rūpinosi kalbotyros plėtra, sergėjo lietuvių kalbą kaip tautos tapatybės ženklą ir kultūrinę vertybę ateinančioms kartoms. Leidinį galite įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygynėlyje (Petro Vileišio g. 5, Vilnius). Knygynėlis dirba antradieniais−ketvirtadieniais 10−12 val. ir 14−17 val. Daugiau informacijos tel. +370 523 46058 ir el. p. .
This page is only available in Lithuanian. Šių metų vasario 21 d. paaiškėjo septintą kartą Lietuvoje surengtų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai. 2023-iųjų Metų žodžiu ir visuomenė, ir komisija išrinko pernai sukurtą žodį Radarom!, pavadinantį bendrą LRT, „Blue / Yellow“, „Laisvės TV“, „1K fondo“ ir „Stiprūs kartu“ paramos akciją, kuria siekta padėti Ukrainai įsigyti radarų. Žodį sukūrė Gytis Oganauskas. Antra vieta visuomenės balsavime atiteko žodžiui čekiukas, ironiškai nusakančiam Andriaus Tapino sumanytos akcijos „Skaidrinam“ rezultatus. Trečią vietą pelnė Monikos Linkytės eurovizinėje dainoje skambėjęs lietuvių sutartinių motyvas čiūto tūto. Visiškai tokį  pat  2023-iųjų Metų žodžių trejetą išrinko ir komisija. 2023-iųjų Metų posakiu ir visuomenė, ir komisija sutartinai išrinko Atlantą įveikusio irkluotojo Aurimo Valujavičiaus frazę Kiekvienam savas Atlantas. Antrą vietą visuomenės balsavime užėmė Edmundo Jakilaičio frazė Senus bebrus keičia jauni, kuria ironiškai vertinamas nepotizmas valstybės valdomose įmonėse. Trečioje vietoje atsidūrė Povilo Girdenio frazė karybos fotelistai, pašiepianti asmenis, kurie stebi  kažkur toli vykstančius karo veiksmus, gausiai juos komentuoja ir net žarsto kariams kritiką ar dalija „vertingus“ patarimus. Komisija savo balsavime antrą vietą skyrė posakiui Kartu su Ukraina, atspindinčiam svarbiausią pastarojo meto aktualiją, turinčią įtakos ir visos mūsų šalies, ir kiekvieno jos piliečio gyvenimui. Trečia vieta atiteko Mažvydo Jastramskio posakiui Stebuklas prie Riešės, kuriuo apibūdinami savivaldos rinkimų Vilniaus rajone rezultatai. 2023-iųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai atspindi pagrindines Lietuvos žmonių gyvenimo aktualijas. Tai pirmiausia neslūgstantis dėmesys Ukrainoje vykstančiam karui ir noras konkrečiai, o ne kalbomis paremti šią šalį. Kiti svarbūs dalykai – reakcija į svarbius Lietuvos gyvenimo įvykius, reikšmingus pokyčius, ydų viešinimas,