This page is only available in Lithuanian. Pasirodė elektroninė Terminologijos centro vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Aušros Rimkutės-Ganusauskienės mokslo studija Aprangos pavadinimai: XXI amžiaus 2-ojo dešimtmečio šaltinių pagrindu. Ši mokslo studija – bandymas plačiau aprašyti XXI a. 2-ojo dešimtmečio šaltiniuose apie aprangą ir madą fiksuojamus aprangos pavadinimus ir aptarti jų terminologinę vertę. Pasirinkto laikotarpio aprangos pavadinimai įvairialypiai – tarp jų esama ir puikiai visiems žinomų bei plačiai nuo seno vartojamų aprangos pavadinimų (bateliai, gladiatoriai, megztinis, palaidinė, švarkas), ir gana siaurai vartojamų istorinės aprangos pavadinimų (banjanas, kabanas, kalaziris, peplas, tabardas), ir naujų, aprangos terminų žodynuose nefiksuojamų šiuolaikinės aprangos pavadinimų (bombačai, kalcės, kriperiai, nikerbrokeriai, spenseris). Dalis jų nepritampa prie esamos aprangos pavadinimų sistemos, yra svetimi, netikslūs, nemotyvuoti, netaisyklingi (boyfriend jeans, crop-top, jeggings, Oxford batai). Nors šie aprangos pavadinimai neatitinka jiems keliamų taisyklingumo, grynumo, tikslumo, sistemiškumo ir kitų reikalavimų, tačiau yra paplitę vartosenoje ir daugumai jų iki šiol neturima terminologines normas atitinkančių atitikmenų. Aprangos pavadinimų įvairovė, skirtingi šaltiniai (spausdinti ir internetiniai) leido šioje mokslo studijoje išryškinti būdingiausias aprangos pavadinimų ypatybes ir atskleisti naujus vartosenos polinkius. Dr. Aušros Rimkutės-Ganusauskienės mokslo studija Aprangos pavadinimai: XXI amžiaus 2-ojo dešimtmečio šaltinių pagrindu  
This page is only available in Lithuanian. 2024 m. vasario 20 d. posėdyje Lietuvių kalbos instituto Mokslo taryba apsvarstė ir patvirtino išvadą dėl diakritinių ženklų rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose Lietuvos Respublikoje išduodamuose oficialiuose dokumentuose. Lietuvos Respublikos Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose Nr. XIV-903 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriame siūloma atsisakyti galiojančiame įstatyme esančios nuostatos, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų. Kitaip tariant, siūloma įteisinti lietuvių kalbos abėcėlėje nesančių diakritinių ženklų rašymą asmens dokumentuose. Lietuvių kalbos instituto Mokslo taryba nepritaria, kad ne lietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikoje išduodamuose oficialiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose būtų rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis su tais diakritiniais ženklais, kurių nėra bendrinės lietuvių kalbos abėcėlėje. Kad valstybinė kalba atliktų savo funkcijas, ji turi būti stabili ir užtikrinti komunikacinius valstybės bei visuomenės poreikius, stiprinti visų piliečių politinę sanglaudą. Rašybos, tarties ir kirčiavimo normų destabilizavimas svarbiose valstybinės kalbos funkcionavimo srityse netoleruotinas, nes: 1)   raidės su kitų kalbų diakritiniais ženklais Lietuvos piliečių asmenvardžiuose būtų rašomos pagal kitų valstybių valstybinių kalbų abėcėles ir jų nustatytas rašybos taisykles, o tai neatitiktų daugiau kaip per šimtmetį susiklosčiusios lietuvių kalbos tradicijos; 2)   būtų destabilizuojamos rašybos, tarties ir kirčiavimo normos, tai sukeltų pavojų bendrinės lietuvių kalbos sistemai bei vartosenai ir trikdytų sklandžią visų Lietuvos įstaigų, įmonių ir organizacijų komunikaciją; 3)   lietuvių kalbos rašybos sistema paremta fonetiniu rašybos principu,
This page is only available in Lithuanian. Šių metų kovo 18 d. Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje (Didžiosios Rinkos a. 4, Kėdainiai) bus apdovanoti 6-ojo nacionalinio konkurso „Mano žodynas“ laureatai. Tądien vyks ir seminaras „Lietuviškas žodis tradicinėje ir skaitmeninėje leksikografijoje: nuo Kazimiero Būgos iki „E. kalbos“, skirtas tiek plačiajai visuomenei, tiek specialistams – mokytojams, aukštesniųjų klasių mokiniams, kalbos tvarkytojams, redaktoriams ir pan. Seminare Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslininkės kalbės apie Lietuvių kalbos žodyno kartotekas, Bendrinės lietuvių kalbos žodyną, Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną, Lietuvių kalbos išteklių informacinę sistemą „E. kalba“ ir kt. Taip pat papasakos apie iš Kėdainių krašto kilusį žymų kalbininką Kazį Ulvydą, kuris buvo plačių interesų mokslininkas ir puikus lituanistinės veiklos organizatorius, savo darbais palikęs ryškų pėdsaką lietuvių kalbotyroje ir kultūroje, o žmonių atmintyje išlikęs kaip aistringas lietuvių kalbos puoselėtojas. Renginio programa Maloniai kviečiame dalyvauti!
This page is only available in Lithuanian. Šių metų kovo 16 d., Knygnešio dieną, Biržų r. savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos (Radvilos g. 3, Biržai) salėje vyks konferencija, skirta Antano Macijausko 150-osioms gimimo metinėms ir lietuviškos spaudos atgavimo 120-osioms metinėms paminėti. Joje pranešimą „Antano Macijausko indėlis į lituanistiką“ skaitys Raštijos paveldo tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jurgita Venckienė. Renginį moderuos Vytautas Jonas Juška. Projektas „Vienos dainos ir lauko žmonės“ skirtas A. Macijausko 150-osioms gimimo metinėms ir lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo 120-osioms metinėms. Projektas yra „Biržai – Lietuvių kalbos dienų sostinė 2024“ ciklo dalis. A. Macijausko 150-osioms gimimo metinėms paminėti skirtų renginių programa
This page is only available in Lithuanian. Šių metų vasario 29 d. Lietuvos audiosensorinėje bibliotekoje Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Agnė Aleksaitė skaitė pranešimą „Metų žodis ir mes“. Jame mokslininkė pristatė 2023-iųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatus.
This page is only available in Lithuanian. Išleista Geolingvistikos centro vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Violetos Meiliūnaitės sudaryta knyga Taujėnų apylinkių tekstai. Tai 16-a Lietuvių kalbos institute leidžiamos tarminių šaltinių serijos „Tarmių tekstynas“ knyga. Kaip ir kiti šios serijos leidiniai, ji pristato vieną iš Europos kalbų atlaso (Atlas linguarum Europae) punktų. Tokių punktų Lietuvoje iš viso 42, jų visų specifiką tikimasi atspindėti atskiromis „Tarmių tekstyno“ knygomis. Knygą Taujėnų apylinkių tekstai sudaro įvadinė dalis, kurioje pristatoma Taujėnų ir jų apylinkių istorija, ryšys su iškiliais Lietuvos visuomenės veikėjais ir svarbiais įvykiais, šnektos padėtis kaimynų kontekste, tarminės kalbos ypatybės, ir transkribuoti šnektos tekstai su komentarais. Įvadinė dalis orientuojama ne tik į „grynuosius“ kalbininkus, bet ir į kiek platesnę visuomenę, todėl joje pateikiama nemažai kraštotyrinės medžiagos. Komentaruose stengiamasi akcentuoti tarminių ypatybių išskirtinumus, atkreipti dėmesį į leksikos įdomybes, paaiškinti, apie kokius istorinius įvykius kalba pateikėjai, parodyti ir gretimų skirtingoms patarmėms priklausančių šnektų ypatybių persipynimą. Taujėnų šnekta tarsi įsiterpusi tarp pagrindinės panevėšiškių patarmės dalies, širvintiškių ir anykštėnų, todėl neretai ir pateikėjų kalboje aiškiai matyti kalbinių ypatybių netolygumas. Knygos pabaigoje pridedamas naudotos literatūros sąrašas ir išsami santrauka anglų kalba. Prie knygelės pridedama ir laikmena su transkribuotų tekstų garso įrašais. Leidinys skiriamas ne vien Taujėnų ir jų apylinkių gyventojams, bet ir besidomintiesiems istorija, kraštotyra, tarmių raida ir autentiška krašto dokumentika. Į šiuos puslapius stengtasi sudėti gyvąją žmonių atmintį, kuri didžiųjų įvykių kontekste dažnokai lieka nuošalyje, bet kaip tik ji geriausiai ir atspindi (ne)paparastą kasdienį gyvenimą. Leidinį galite įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygynėlyje (Petro Vileišio g. 5, Vilnius). Knygynėlis dirba
This page is only available in Lithuanian. Šių metų vasario 29 d. naujienų portale LRT.lt pasirodė žurnalistės Emilijos Lukštaraupytės straipsnis „Naujus žodžius kuria ir Skvernelis, ir Čepulis – naujadarų kalboje atsiranda ne tik dėl kalbininkų“. Jame žurnalistė aptaria Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Ritos Miliūnaitės sudaryto žodynėlio Naujadarai, kurie gali praversti pristatymą 24-ojoje Vilniaus knygų mugėje. Straipsnyje pasakojama apie šių metų Vilniaus knygų mugėje įvykusią diskusiją, kurios metu buvo pristatytas mokslininkės sudarytas naujažodžių žodynėlis. Žurnalistės Emilijos Lukštaraupytės straipsnis „Naujus žodžius kuria ir Skvernelis, ir Čepulis – naujadarų kalboje atsiranda ne tik dėl kalbininkų“
This page is only available in Lithuanian. Po ilgesnės nei įprasta pertraukos šiemet Lietuvių kalbos institute surengtas 6-asis nacionalinis konkursas „Mano žodynas“, skirtas Kazimiero Būgos pirmojo Lietuvių kalbos žodyno sąsiuvinio 100-mečiui paminėti. Šiuo jau seniai tradicija tapusiu konkursu siekiama skatinti visuomenę domėtis lietuvių kalba, jos žodžiais ir žodynais; ugdyti filologinę kultūrą, stiprinti tautinę tapatybę ir sąmoningumą; pabrėžti lietuvių kalbos ir įvairių jos atmainų mokslinę, kultūrinę ir visuomeninę vertę; lavinti kalbos vartotojų kūrybingumą; plėtoti mokinių analitinius ir raiškos gebėjimus. Vertinimo komisiją pasiekė 28 įvairios tematikos, apimties ir pavidalo žodynai. Konkurso dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes: 5–8 klasių mokiniai, 9–12 klasių mokiniai ir suaugusieji. Be pagrindinių, skirta ir paskatinamųjų bei specialiųjų prizų. Geriausių darbų autoriai bus pakviesti į šiais metais kovo 18 d. Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje vyksiantį renginį ir apdovanoti Lietuvių kalbos instituto ir konkurso partnerių bei rėmėjų prizais. Nuoširdus ačiū visiems konkurso dalyviams ir jų pagalbininkams, mokinius konsultavusiems mokytojams. Taip pat dėkojame konkurso informaciniam partneriui – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, konkurso partneriams ir rėmėjams – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, Valstybinės lietuvių kalbos komisijai, renginio partneriams ir rėmėjams – Kėdainių rajono savivaldybei, Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešajai bibliotekai. Skelbiame geriausių darbų autorius ir jų kūrinius. 5–8 klasių mokiniai I vieta – Augustė Kazancevaitė, Solvita Jurevičiūtė, Gabrielė Sklinsmontaitė, Kotryna Samanytė, Ugnė Ledzinskaitė (Zarasų Pauliaus Širvio progimnazija, 5 kl.), Zarasų mokyklos „Lakštingala“ mažylių (2–4 metų vaikučių) pirmųjų žodelių aiškinamasis žodynas. II vieta – Agnė Volungevičiūtė (Kalvarijos sav. Jungėnų pagrindinė mokykla, 6 kl.), žodynėlis Iš močiutės lūpų. III vieta – Ignas Kavaliauskas (Vilniaus raj. Pagirių gimnazija, 8 kl.), Specialusis krepšinio žodynėlis. III vieta – Sonata Petruk (Vilniaus raj. Pagirių gimnazija,