The second part of the project „Tefsir – projekt filologiczno-historycznego opracowania oraz krytycznego wydania tzw. tefsiru Tatarów Wielkiego Księstwa Litewskiego z 2. połowy XVI w. (pierwszego przekładu Koranu na język polski)“ („Tefsir –  linguistic and historical research and critical edition of a Grand Duchy of Lithuania (GDL) Tatar Tefsir of the second half of the 16th century (the first translation of the Koran into Polish)“) was undertaken in 2017–2022 in Centre for Kitab Studies at the Nicolaus Copernicus University in Toruń, Poland. Most scientists researching the heritage of Tatar manuscripts from five countries participated (Lithuania, Poland, Belarus, Ukraine, Turkey), representing 12 research centres. Two scholars from the Centre for Written Heritage Research of the Institute of the Lithuanian Language took part ‒ senior researcher assoc. prof. dr. Galina Miškinienė and senior researcher prof. habil. dr. Sergejus Temčinas. The purpose of the project was to prepare a critical edition of the oldest Polish translation of the Koran in Europe. The most important undertaking related to Kitab studies has been accomplished: a GDL Tatar Tefsir with the slavic layers transliterated and the oriental ones transcribed in accordance with ISO (International Organization for Standardization) standards. The Tefsir Tatarów Wielkiego Księstwa Litewskiego: XVI-wieczny przekład Koranu na język polski consists of three volumes: the first contains a linguistic and historical commentaries, the second is a facsimile of the Tefsir, and the third contains the transliterated text. They were published by the academic press of Nicolaus Copernicus University. In addition to this publication, it is planned to prepare a
This page is only available in Lithuanian. Šių metų gegužės 17 d. Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nario Stasio Tumėno spaudos konferencijoje „Ar reikia pyktis su gramatika ir keisti nusistovėjusias moterų pavardžių sudarymo tradicijas?“. Šioje spaudos konferencijoje buvo aptartas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo Nr. XIV-903 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir įvairūs teisiniai, kalbiniai bei sociolingvistiniai šiame projekte numatomo kalbos pokyčio – moterų pavardžių su galūnėmis -a, -ia įteisinimo – aspektai. Spaudos konferencijos įrašas. Daugiau informacijos rasite čia.
This page is only available in Lithuanian. Šių metų birželio 16 d. nuo 18 val. Bernardinų sodo vasaros skaitykloje (B. Radvilaitės g. 8A, Vilnius) kviečiame pasinerti į žaidimą su unikalia interaktyvia paroda „Paliesk lietuvių kalbą rankomis“. Paroda žaismingai pristato svarbiausius lituanistikos ir kalbotyros pasiekimus, supažindina su lietuvių kalbos istorija, skatina pasididžiavimą lietuvių kalba, atskleidžia jos išskirtinumą ir vietą pasaulio kalbų kontekste ir pristato mūsų kalbą užsieniečiams. Ekspoziciją sudaro šeši unikalūs, interaktyvūs eksponatai – kalbos žaislai, leidžiantys kiekvienam paliesti kalbą rankomis ir pačiam pajusti jos savitumą. Paroda atskleidžia, kaip lietuvių kalba atrodo indoeuropiečių kalbų įvairovės kontekste, leidžia pažinti lietuviškų žodžių atitikmenis kitose pasaulio kalbose, pamatyti, kokius žodžius lietuviai paskolino kitoms kalboms, pristato pasirinktų žodžių kilmę, atskleidžia tautos kultūrinę raidą ir istoriją. Ši kilnojamoji ekspozicija vis plačiau keliauja ir už Lietuvos ribų. Ji jau yra aplankiusi 12 įvairių užsienio miestų (Stokholmą, Dubliną, Berlyną, Liuksemburgą, Briuselį, Kairą ir kt.). Interaktyvūs žaislai ir jų istorijos iki šiol sudomina tiek mokyklinio amžiaus vaikus, tiek suaugusiuosius. Ateik ir paliesk lietuvių kalbą rankomis! 2023 m. Kultūros nakties programą galite rasti čia.
This page is only available in Lithuanian. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV) iš įvairių Europos šalių – Vokietijos, Lenkijos, Italijos, Airijos, Lietuvos ir kt. – emigravo apie 30 milijonų gyventojų. Lietuviai emigruodavo dažniausiai ieškodami politinio prieglobsčio ar socialinės ir ekonominės gerovės. Nuskurdęs žemės ūkis, tautinis išsivadavimo judėjimas, carizmo represijos, ypač karinė prievolė carinės Rusijos armijoje, buvo tos priežastys, kurios skatino lietuvius ieškoti saugesnio gyvenimo svetur. Net ir XX a. pradžioje, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, emigracijos srautas iš okupuotų vietovių nenuslūgo. Nemokėdami užsienio kalbų, lietuviai Amerikoje jautėsi svetimi. Ypač sunkus buvo adaptacijos laikotarpis, ne vieną slėgė tėvynės ilgesys. Lietuvoje likę artimieji, norėdami sužinoti, kaip sekasi giminaičiams svetimoje šalyje, siuntė laiškus į JAV. Mažai raštingi, vos baigę kelis skyrius arba mokęsi pas kaimo daraktorius, lietuviai raštu pasakojo šeimos, giminės, kaimo naujienas, dalijosi kitais įspūdžiais. Amerikos lietuviai džiaugėsi naujienomis, o gautus laiškus ilgus dešimtmečius saugojo kaip relikvijas. Danutės Valentukevičienės straipsnis „Laiškų, rašytų į Ameriką, kalbinės ypatybės“.
This page is only available in Lithuanian. Šių metų gegužės 18–19 d. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje (Vytauto g. 84, Šiauliai) vyks Regionų plėtros instituto organizuota tarptautinė tarpdalykinė mokslinė konferencija „Regionas: istorija, kultūra, kalba“. Konferenciją bus galima stebėti ir per „MS Teams“ platformą. Konferencijoje pranešimus skaitys šie Lietuvių kalbos instituto mokslininkai: Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Silvija Papaurėlytė-Klovienė. „Žodžio SŪNUS asociacijų laukas: nuo stereotipų iki precedentinių tekstų“; Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Laimutis Bilkis. „Dėl Linkmenų parapijos istorinių oikonimų variantiškumo“; Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Dovilė Tamulaitienė. „Kretingos apskrities asmenvardinės kilmės vietovardžiai (tarpukario duomenys)“; Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro jaunesnioji mokslo darbuotoja Dalia Sviderskienė. „Utenos apskrities Anykščių valsčiaus iškilių vietų vardai Lietuvos žemės vardyno anketų (1935) duomenimis: sąvokos ir samprata“. Konferencijos programa su prisijungimo nuorodomis. Daugiau informacijos rasite čia.
This page is only available in Lithuanian. Pasirodė elektroninė Terminologijos centro vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Ramunės Vaskelaitės mokslo studija Makroekonomikos terminija: sinonimijos priežastys. Ši studija – mėginimas žvilgterėti į jau geroką skaičių dešimtmečių gyvuojančią makroekonomikos terminiją. Žvelgiama terminologams rūpimu sinonimijos aspektu. Tai rodiklis, naudojamas įvairių sričių terminijos nusistovėjimui ar nenusistovėjimui vertinti, bet kartu terminų sinonimija gali atskleisti įvairiausių kitų terminijos aspektų. Iš terminų sinonimų šiame darbe mėginama nustatyti pagrindines makroekonomikos terminų sinonimijos, arba terminijos nevienodumų, priežastis. Tam naudojama dešimt lietuviškų aukštosioms mokykloms skirtų vadovėlių, apimančių makroekonomikos terminijos gyvavimo dvidešimtmetį. Dėmesys sutelkiamas į terminų nevienodumų priežastis, tačiau išsamusis lietuviškosios terminijos plėtojimo šaltinis – vadovėliai – turėtų ne tik išryškinti priežastis, bet ir pateikti platų šios vartojamos ir plėtojamos, bet mažai tenagrinėjamos terminijos vaizdą. Dr. Ramunės Vaskelaitės mokslo studija Makroekonomikos terminija: sinonimijos priežastys.