Lietuvių kalbos institute vyko tradicinis mokslinis seminaras „IV leksikografų dirbtuvės“

Šių metų gegužės 11 d. Lietuvių kalbos institute įvyko „IV leksikografų dirbtuvės“ – tradicinis mokslinis seminaras, šį kartą skirtas „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekos 120-mečiui ir šio žodyno baigimo 20-mečiui. 

Seminare dalyvavo 11 LKI ir VU pranešėjų, buvo perskaityta 10 įdomių ir naudingų įvairios tematikos pranešimų. 

Pirmiausia į LKŽ redagavimą istoriniu aspektu pažvelgė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė (LKI) (pranešimas „Lietuvių kalbos žodyno“ paraštės: ideologiniai pokario tekstai ir kontekstai“). Pasak profesorės, iki šiol daug rašyta apie Juozą Balčikonį ir žodyną, bet mažai apie Lietuvių kalbos institutą. „Pranešime supažindinau su naujais dokumentais, atskleidžiančiais ne tik kalbininko Juozo Balčikonio bei jo redaguoto didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ likimus, bet ir Lietuvių kalbos instituto situaciją pokariu (1945–1952 m.)“, – pasakojo prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė.

Du pranešimai buvo skirti skaitmeniniams lietuvių kalbos ištekliams aptarti – dr. Jolitos Urbanavičienės (LKI) „Lietuvių kalbos žodynas“ ir jo kartotekos lietuvių kalbos išteklių informacinėse sistemose: nuo LKIIS iki „E. kalbos“ bei dr. Anželikos Gaidienės ir dr. Aurelijos Tamulionienės (LKI) „Lietuvių kalbos skaitmeniniai ištekliai ir įrankiai: kokia dabartinė situacija?“ (projekto „Europos kalbų lygybė“ rezultatų pristatymas). 

„Lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema LKIIS buvo sukurta 2015 m., tačiau jau po kelerių metų imtasi ją modernizuoti ir 2021 m. visuomenei pristatyta „E. kalba“. Naujoji sistema ne tik papildyta žodynais bei kartotekomis, bet ir sukurtos naujos elektroninės paslaugos, padidintas lietuvių kalbos elektroninių išteklių prieinamumas, tarpusavio integralumas, užtikrintas didesnis jų patogumas“, – pasakojo dr. Jolita Urbanavičienė. Savo pranešime mokslininkė pristatė, kaip į „E. kalbą“ buvo integruojamas „Lietuvių kalbos žodynas“ ir jo kartotekos, kokios realizuotos paieškų galimybės, kaip sistemos modernizacija paspartino leksikografų darbą, su kokiomis problemomis susidurta.

Dr. Vilija Sakalauskienė (LKI) aptarė kirčiavimo variantiškumą aiškinamuosiuose lietuvių kalbos žodynuose, o dr. Daiva Murmulaitytė (LKI) pristatė „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ pažymų sistemą. Šio žodyno vyriausioji redaktorė dr. Danutė Liutkevičienė (LKI) atskleidė, su kokiomis problemomis susidurta kuriant žodžio kontuzija / kontūzija žodyninį straipsnį, kiek darbo reikia įdėti norint aprašyti vieną ar kitą žodį ir jį įtraukti į žodyną (pranešimas „Semantikos labirintai leksikografo akimis“). 

Dr. Laimutis Bilkis (LKI) papasakojo apie paslaptingus, t. y. neaiškios kilmės ir struktūros, vietovardžius „Lietuvos vietovardžių žodyno“ IV tome. 

Du pranešimai buvo skirti svetimoms realijoms dvikalbiuose / keliakalbiuose žodynuose aptarti. Juos perskaitė kolegės iš Vilniaus universiteto doc. dr. Vilma Zubaitienė („Svetimų realijų pavadinimai XIX a. vidurio–XX a. pradžios žodynuose“) ir Aušra Valančiauskienė („Neišverčiami žodžiai dvikalbiuose žodynuose“). 

Dr. Aurelija Gritėnienė (LKI) baigė seminarą, pristatydama LKI ir kolegų iš Ukrainos baigiamą kurti „Mažąjį ukrainiečių–lietuvių kalbų žodynas“, kaip dviejų šalių istorijos ir kultūros atspindį. 

Žodyno autoriai nuoširdžiai dėkoja Lietuvių kalbos instituto direktorei dr. Albinai Auksoriūtei, direktorės pavaduotojai mokslo reikalams dr. Aurelijai Tamulionienei ir Mokslo tarybos pirmininkei akad. prof. habil. dr. Grasildai Blažienei už visokeriopą palaikymą rengiant ir leidžiant šį žodyną, taip pat Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovei dr. Anželikai Gaidienei ir šio centro mokslininkams už vertingas pastabas, kolegiškus patarimus, dr. Nadieždai Morozovai už žodyno pratarmės vertimą į lietuvių kalbą, Lietuvių kalbos instituto mokslininkams, kurie atsidėję skaitė žodyno korektūrą: Agnei Aleksaitei, dr. Laimučiui Bilkiui, dr. Danutei Liutkevičienei, dr. Daivai Murmulaitytei, dr. Jūratei Pajėdienei, dr. Aušrai Rimkutei-Ganusauskienei, dr. Linai Rutkienei, dr. Vilijai Sakalauskienei, Daliai Sviderskienei, dr. Mindaugui Šinkūnui, dr. Birutei Triškaitei, dr. Jolitai Urbanavičienei, Danutei Valentukevičienei, dr. Jurgitai Venckienei, dr. Palmirai Zemlevičiūtei. Už paramą žodyno leidybai autoriai dėkoja Lietuvos Respublikos garbės konsului Voluinės srityje Serhijui Martyniakui.