Kviečiame į seminarą „Jungčių VIRSTI ir TAPTI koegzistavimas semantinėje ingresyvinio aspekto raiškos erdvėje“

Bendrinės kalbos tyrimų centras maloniai kviečia į mokslinį seminarą, kuriame dr. Rolandas Mikulskas skaitys pranešimą JUNGČIŲ VIRSTI IR TAPTI KOEGZISTAVIMAS SEMANTINĖJE INGRESYVINIO ASPEKTO RAIŠKOS ERDVĖJE. EMPIRINIS TYRIMAS DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS TEKSTYNO DUOMENŲ PAGRINDU.

Seminaras vyks 2018 m. birželio 11 d. 13.30 val. Mažojoje salėje. 

Seminaro anotacija

Tiek veiksmažodžio virsti, tiek ir veiksmažodžio tapti būtojo ir būsimojo laiko formos pokyčio įvykį perteikiančiose jungties konstrukcijose pasitelkiamos ingresyvinio aspekto raiškai, tačiau vieno esinio ingresiją į kito būtį jos, dėl inherentinių semantinių savybių, dažnai perteikia skirtingai. Skirtumą reikėtų sieti su šių formų galimais turėti aspektiniais profiliais. Pavyzdžiui, jungties forma virto paprastai pasirenkama, kaip subjektinio referento ingresija į naują būtį vyksta laipsniškai, inkrementine tvarka. Taip vartojama ši forma turi vyksmo (accomplishment) akcionalinio tipo predikato profilį. Jungties forma tapo paprastai vienareikšmiškai perteikia atsitikimo (achievement) įvykį, kuriame inceptyvinė pokyčio fazė sutampa su kompletyvine/tranzitine, taigi tokiam pokyčiui nebūdingas duratyvumas.

Atlikta kontrastinė jungties formų virto vs. tapo semantinės distribucijos tirtose DLKT imtyse analizė leidžia manyti, kad abiejų jungčių koegzistavimą gramatėjimo kelyje lydėjo ne tik tarpusavio sąveika dėl funkcinės analogijos, bet ir semantinės ingresyvinio aspekto raiškos erdvės dalijimasis pagal paveldėtosios reikšmės nulemtas šių jungčių semantines specifikacijas ir jas atliepiančius jų aspektinius profilius.

Vis dėlto esama empirinio pagrindo manyti, kad nepaisant reikšmingų semantinės distribucijos skirtumų, jungties konstrukcijos su minėtomis veiksmažodžių formomis kalboje funkcionuoja kaip bendresnės ingresyvinio aspekto raiškos konstrukcijos dvi atskiros instanciacijos. Pirmiausia, žinoma, tą liudija tas pats jungties konstrukcijų su veiksmažodžiais virsti ir tapti predikatyvinių komplementų morfosintaksinis kodavimas ir (retsykiais) net kai kurie bendri sintaksinės jų struktūros elementai dabartinėje lietuvių kalboje. Tačiau ne mažiau svarus argumentas įrodinėjant bendresnės ingresyvinio aspekto raiškos konstrukcijos egzistavimą kalboje yra besiribojantys semantiniai kontekstai, kuriuose be didesnio reikšmės nuostolio viena jungtis galėtų keisti kitą. Pranešime pagrindinį dėmesį ir skirsiu tokių kontekstų DLKT nustatymo metodikai, kuri leistų patikimiau spręsti apie aspektinių jungčių virsti ir tapti tarpusavio sukeičiamumo kalbos vartosenoje mastą. Analizės metu išryškėję jungties veiksmažodžių virsti ir tapti semantinės distribucijos skirtumai leidžia patikslinti ir jų leksikografines apibrėžtis bei tiksliau parinkti jas iliustruojančius prototipinius pavyzdžius.