Gegužės 6 d. vyko mokslinis-praktinis lietuvių kalbos įgūdžių tobulinimo seminaras

This page is only available in Lithuanian.

Gegužės 6 dienos popietę vyko nuotolinis mokslinis-praktinis lietuvių kalbos įgūdžių tobulinimo seminaras „Lietuvių kalbos žodžiai: centras ir periferija“. Seminarą organizavo Lietuvių kalbos institutas ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademija (VU ŠA). Jis buvo skirtas mokytojams, dėstytojams, doktorantams, žurnalistams, redaktoriams, vertėjams ir visiems, kurie domisi lietuvių kalba.

Šiame moksliniame-praktiniame seminare pranešimus skaitė Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslininkės: vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Danutė Liutkevičienė, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jolita Urbanavičienė ir vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Aurelija Gritėnienė. Po kiekvieno pranešimo buvo skiriamas laikas seminarų dalyvių klausimams ir diskusijai.

Dr. Danutė Liutkevičienė seminaro dalyviams papasakojo, kaip kuriamas norminamasis Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Verta paminėti, kad į Bendrinės lietuvių kalbos žodyną įtraukta per 9 000 naujų žodžių ir nemažai naujų reikšmių, kurių nebuvo Dabartinės lietuvių kalbos žodyne. Šiuo metu internete yra apie 127 autoriniai lankai Bendrinės lietuvių kalbos žodyno teksto – raidėmis b, c, č, d, e, ė, f, g, h, j, o, r, z, ž prasidedančių antraštinių žodžių ar žodžių junginių žodyninių straipsnių. Pradėtos ir kitos raidės. Prie šio žodyno rengimo vis dar yra kruopščiai ir uoliai dirbama.

Dr. Danutė Liutkevičienė užsiminė ir apie šiuo metu kuriamą naująją sistemą „E. kalba“, į kurią keliami žodynai.

Antroji pranešimą skaitė dr. Jolita Urbanavičienė. Jos tema – „Tarmių leksikos rinkimas šiandien: elektroninė Lietuvių kalbos žodyno Tarmių kartoteka“. Ji papasakojo apie Lietuvių kalbos žodyno (LKŽ) kartotekų tipus, kartotekų duomenų struktūrą, kartotekų pildymo 2011–2020 m. laikotarpiu rezultatus ir žodžių užrašymo principus.

Trečioji kalbėjo mokslininkė dr. Aurelija Gritėnienė. Ji skaitė pranešimą tema „Grožinė lietuvių autorių literatūra vaikams ir paaugliams: kalbos ribos ir užribiai“. „Nuo 2017 m. Martyno Mažvydo biblioteka ir Tarptautinės vaikų knygų tarybos Lietuvos skyrius mane vis kasmet pasikviečia pabūti eksperte vertinant vaikams ir paaugliams skirtas knygas. Kasmet tenka perskaityti apie 100 tokių knygų“, – savo pranešime teigė dr. Aurelija Gritėnienė. Kalbininkės manymu, labai svarbu, kad kalbos redaktoriai, redaguojantys knygas vaikams ir paaugliams, būtų itin atidūs ir nepaliktų klaidų, nes vaikai iš tokios literatūros mokosi.

Po šio pranešimo vykusioje diskusijoje kilo nemažai klausimų ir apie rekomenduojamas ar nerekomenduojamas grožinės literatūros knygas vaikams, ir apie vadovėlių kalbą bei jos taisyklingumo svarbą.

Pranešimus taip pat skaitė VU ŠA Regionų plėtros instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Jolanta Vaskelienė ir VU ŠA Regionų plėtros instituto doc. dr. Rūta Kazlauskaitė.

Nuotoliniame moksliniame-praktiniame seminare dalyvavo daugiau kaip 100 žmonių.